Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lietuvai – lauko tualetų spąstai

 
2018 06 20 14:34
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė skatins, kad daugiau gyventojų naudotųsi centralizuotais vandens tiekimo ir nuotekų tinklais, o ne lauko tualetais, tačiau jos veiksmų gali nepakakti, norint išvengti Europos Komisijos (EK) sankcijų.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos siūlomiems Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimams.

„Norėtųsi pradėti šitą įvadą sakant, kad esam pribrendę keisti iš esmės nuotekų tvarkymo ūkį, tas yra tiesa, bet yra dar keli aspektai, apie kuriuos esam priversti kalbėti. Yra gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl netinkamo miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Įstatyme ketinama įtvirtinti aglomeracijos sąvoką – bus apibrėžti savivaldybių mikrorajonai, kurie turėtų būti prijungti prie centrinių tinklų.

Nepaisant siūlomų pakeitimų, Lietuvai gali nepavykti išvengti Komisijos pradėtos pažeidimo procedūros ir dėl to gresiančios baudos.

„Suprantu, kad ir ministras gerai žino iš visų susitikimų, tas projektas tikrai nėra toks, ko norėtų Europos Komisija, tai greičiausiai procedūra nebus nutraukta. Bent jau taip atrodo šitame etape. Kiek žinau iš susitikimų, kurie vyko Aplinkos ministerijoje ir panašiai, Komisijos reikalavimai yra šiek tiek griežtesni negu dabar yra projekte“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas.

„Savivaldybėms numatoma pareiga pakeisti infrastruktūros planus, nustatant aglomeracijų teritorijų ribas. Tai ypatingai svarbu dėl sodų bendrijų, kurios tampa gyvenamaisiais rajonais“, – sakė K. Navickas.

Ministro teigimu, žmogui leidus, vandens tiekėjas savo lėšomis nutiestų tinklus, o nesutikus, jis darbus turėtų atlikti už savo pinigus, tačiau jei to nepadarytų per 9 mėnesius, jis iš pradžių būtų įspėtas, o vėliau grėstų 70–100 eurų bauda.

Lietuva bando išvengti baudos

Ministrų kabinetas daro viską, jog išvengtų Europos Komisijos (EK) baudos už tai, kad vis dar daug žmonių Lietuvoje naudojasi lauko tualetais, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.

Anot jo, trečiadienį Vyriausybės patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos yra žingsnis į priekį, išvengiant baudos.

„Vyriausybė viską daro, kad tai pavyktų. Tai žingsnis į priekį padarytas, kad nebūtų skiriama bauda Lietuvai“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Jis negalėjo pasakyti, kokia bauda gresia Lietuvai, tačiau pagal kitų šalių pavyzdžius ji gali būti „milijoninė“.

Premjeras pridūrė, kad Lietuvos nuotekų tvarkymo lygis nėra pats aukščiausias Europoje.

„Kalbant apie nuotekų tvarkymą, mes tikrai esame atsilikę nuo tų rodiklių, kuriuos skelbia ir turi kitos Europos Sąjungos valstybės“, – kalbėjo premjeras.

EK pernai vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą.

Pernai birželį premjeras Saulius Skvernelis žadėjo surasti būdą, kaip žmonėms suteikti visus civilizacijos privalumus.

„Turime surasti finansinį mechanizmą, padėti socialiai remtiniems žmonėms, kad jie galėtų turėti visus civilizacijos būtinumus. Manau, kad mes turime daryti viską, nes tai yra kita gyvenimo kokybė, mūsų Vyriausybės uždavinys yra parodyti, kad tai yra civilizacijos privalumai“, – tuomet sakė S. Skvernelis.

Preliminariais duomenimis, visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų.

Pasak Vyrtiausybės, Lietuvoje 2015 metais centralizuotą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc. gyventojų, o 72 proc. jų nuotekos buvo surenkamos centralizuotai.

Portalas delfi.lt anksčiau rašė, kad pagal ES direktyvą, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi ja naudotis. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"