Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lietuva klupinėja vydamasi Vakarus

 
2018 04 19 9:25
Įmonės nuolat gauna įvairių statistinių klausimynų, kuriuos turi pildyti, nors valstybė turėtų sukurti sistemas, kad kai kurie įmonių duomenys automatiškai skaitmeniniu būdu patektų į centrines duomenų bazes.
Įmonės nuolat gauna įvairių statistinių klausimynų, kuriuos turi pildyti, nors valstybė turėtų sukurti sistemas, kad kai kurie įmonių duomenys automatiškai skaitmeniniu būdu patektų į centrines duomenų bazes. LŽ archyvo nuotrauka

Išpūstas valstybės aparatas, viena sudėtingiausių ir sunkiausių verslo reguliavimo bei kontrolės sistemų pasaulyje, dvigubai didesnis negu, pavyzdžiui, Airijoje, darbo jėgos apmokestinimas, chroniškas nesugebėjimas surinkti mokesčių – tokias didžiausias kliūtis, trukdančias Lietuvai konkuruoti su kitomis valstybėmis, nurodo šalies ekonomistai.

Lietuvos konkurencigumui taip pat kenkia neefektyvus valstybės valdymas, valdžios kone sąmoningai toleruojama šešėlinė ekonomika ir tvirtas tikėjimas, kad valdininkų aparatas yra centras, apie kurį turi suktis piliečiai ir verslas, o ne priešingai.

Žygimantas Mauricas: „Dalis valstybės įmonių vadovų ir dalis valdininkų, deja, vis dar laikosi požiūrio, kad Visatos centras yra jie, o gyventojai ir verslas sukasi aplink juos. Nors turėtų būti atvirkščiai“

Daug valdininkų, mažai tarnautojų

Pasaulio ekonomikos forumo 2017–2018 metų konkurencingumo indeksas rodo, kad reguliavimo našta Lietuvoje yra viena didžiausių pasaulyje. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 97 vietą. Mažesnė reguliavimo našta yra Pietų Korėjoje, Čade, Jemene, Jamaikoje, Madagaskare ir Mozambike.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, mano, kad Lietuvoje yra „daug valdininkų ir mažai tarnautojų“.

„Dalis valstybės įmonių vadovų ir dalis valdininkų, deja, vis dar laikosi požiūrio, kad visatos centras yra jie, o gyventojai ir verslas sukasi aplink juos. Nors turėtų būti priešingai“, – sakė jis ir priminė šiemet Aukščiausiosios audito institucijos atliktą verslą prižiūrinčių institucijų sistemos ataskaitą, kurioje nurodoma, jog kai kurios valstybės institucijos neigė vykdančios verslo kontrolę. „Jos mano, kad atlieka kažkokią naudingą funkciją“, – šypsojosi pašnekovas.

Ž. Maurico nuomone, šių „kontrolės paslaugų“, kaip jas reikėtų suvokti, tikslas turėtų būti – užtikrinti konkurenciją ir tam tikrus minimalius standartus vartotojams. Ypač maisto produktų, žaislų ar kitų vaikams skirtų produktų ir paslaugų reikalavimus. „Geriausias kontrolės organizacijų kūrimo principas, kai kontrolės poreikis kyla iš paties verslo. Kai verslas nori, kad, tarkime, tam tikroje rinkoje nebūtų nesąžiningos konkurencijos ar kad produktai atitiktų tam tikrą kokybę ir visa pramonės šaka nenukentėtų. Kontrolę reglamentuojantys įstatymai taip pat yra geriausi tie, kurie kyla iš verslo. Šito pas mus nesuvokiama“, – pabrėžė ekonomistas.

Jis apgailestavo, kad dalis politikų ir valdininkų vis dar sovietiškai įsitikinę, kad kažkoks „protingas dėdė“ gali kažką nuspręsti, o tada visi žais pagal jo nustatytas taisykles ir bus laimingi. Ž. Mauricas pateikė Šveicarijos pavyzdį, kur yra nedidelis biurokratinis aparatas, nes dauguma iniciatyvų ir sprendimų kyla iš visuomenės bei verslo. „Kuriamos tik tokios kontroliuojančios organizacijos, kurių tikrai labai reikia“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo nuomone, kilus poreikiui, naujos kontroliuojančios institucijos steigimą turėtų inicijuoti valstybė, bet veliau ją administruoti ir prižiūrėti turėtų verslas. „Galite bet kuriame vadovėlyje pasiskaityti, kurios funkcijos priskirtinos valstybei, ir kurios – verslui. Bet mūsų šalies valdininkai nori kištis visur, kur tik gali išspausti pinigų, išmušti kyšį. Tai trečiojo pasaulio valstybių viešojo sektoriaus valdymo modelis“, – sakė jis.

Pasaulio ekonomikos forumo 2017-2018 metų konkurencingumo indeksas rodo, kad reguliavimo našta Lietuvoje yra viena didžiausių pasaulyje. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 97 vietą. pixabay.com nuotrauka
Pasaulio ekonomikos forumo 2017-2018 metų konkurencingumo indeksas rodo, kad reguliavimo našta Lietuvoje yra viena didžiausių pasaulyje. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 97 vietą. pixabay.com nuotrauka

Kam naudinga šešėlinė ekonomika?

Lietuva tampa nekonkurencinga, aplinkinėms šalims mažinant darbo jėgos apmokestinimą. Eurostato duomenimis, pagal mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų naštą Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, užima 19 vietą (39,2 proc.). Estija pagal šį rodiklį 14-a (38 proc.), Lenkija – 8-a (33,7 proc.), Nyderlandai – 5-i (31 proc.), Jungtinė Karalystė – 4-a (26 proc.), Airija – 3-ia (21,6 proc.), Malta – 2-a (19 proc.), Kipras – 1-as (11,9 proc.)

Ž. Mauricas svarstė, kad kai darbo užmokestis Lietuvoje buvo labai mažas, mokesčiai nelabai kam rūpėjo, bet kai atlyginimai pradėjo kilti, mokesčių našta tapo itin pastebima ir netgi stabdo emigrantų sugrįžimą. „Antai Airijoje gyvenanti lietuvių šeima, kuri uždirba apie 2000 eurų „popieriuje“, sugrįžusi į Lietuvą su tuo pačiu atlyginimu vien dėl mokesčių naštos netektų didelės dalies pajamų. Augant pajamoms, ši našta bus vis labiau jaučiama“, – priminė jis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad didelis darbo apmokestinimas kenkia Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui, bet dar labiau – vietos rinkai. „Didelis darbo jėgos apmokestinimas skatina šešėlį ir iškraipo konkurenciją, – tvirtino jis. – Kai kurie ūkio sektoriai su Vyriausybės palaiminimu dirba pusiau legaliai arba nelegaliai. Antai autoservisų ir statybų sektoriai – šiose srityse nedaug įmonių, dirbančių visiškai legaliai, nes jos pralaimi konkurencinę kovą. Įmonės, mokančios visus mokesčius, tampa per brangios, o juos slepiančios neinvestuoja nei į darbuotojus, nei į technologijas dėl to, kad jas slegia didelis neapibrėžtumas – juk visada gali užgriūti mokesčių inspektoriai.“

Politikai, pasak Ž. Maurico, toleruoja tokią padėtį, nes baiminasi, kad šešėlyje veikiančios įmonės užsidarys, mažins darbuotojų skaičių.

Ragina agresyviau mažinti mokesčius

Vyriausybės siūloma mokesčių ir „Sodros“ įmokų reforma, Ž. Maurico nuomone, padėtį šiek tiek pagerins, bet didelių lūkesčių jis nepuoselėja. „Tai pirmas žingsnis išgryninant sistemą. Bet kiti žingsniai turėtų būti drąsesni – lauktume agresyvesnio mokesčių, ypač „Sodros“ įmokų, sumažinimo. Dabar gyventojai mokės 21 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o kapitalui bus taikomas 15 proc. mokesčių tarifas – vėl darbuotojai diskriminuojami. Turėtų būti vienodas tarifas, tarkime 15 proc., o „Sodros“ įmoka – 20 proc., tačiau bendrą tarifą reikėtų mažinti. Manau, tai įmanoma padaryti būtent dabar, kai didėja valstybės biudžeto įplaukos. Sumažėjus šešėliui, vien iš ekonomikos augimo daugiau pasiektume, taip pat ir PVM galėtume daugiau surinkti“, – svarstė pašnekovas.

Žygimantas Mauricas: „Dalis valstybės įmonių vadovų ir dalis valdininkų, deja, vis dar laikosi požiūrio, kad Visatos centras yra jie, o gyventojai ir verslas sukasi aplink juos. Nors turėtų būti atvirkščiai“ LŽ archyvo nuotrauka
Žygimantas Mauricas: „Dalis valstybės įmonių vadovų ir dalis valdininkų, deja, vis dar laikosi požiūrio, kad Visatos centras yra jie, o gyventojai ir verslas sukasi aplink juos. Nors turėtų būti atvirkščiai“ LŽ archyvo nuotrauka

Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė, mano, kad atsiradus „Sodros“ viršutinei ribai daugiau uždirbantiems specialistams mažės mokesčiai. Tai esą ypač aktualu informacinių technologijų (IT) sektoriuje, kuriame Lietuva siekia padaryti proveržį ir toliau klestėti kaip IT paslaugų centras.

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai, atkreipė dėmesį, kad šalies „darbo spąstų“ indeksas siekia 80 punktų – tai reiškia, kad pradėjusio dirbti bedarbio pajamos yra tik 20 proc. didesnės, nei žmogus „uždirba“ iš pašalpų. „Darbo apmokestinimas Lietuvoje yra tikrai didelis, bet, kita vertus, turime gausybę įvairiausių socialinių pašalpų, žmogus jų gali nemažai susirinkti. Tai neskatina ieškoti darbo, nes pradėjęs dirbti bedarbis nepajus ryškesnio pajamų skirtumo. Kai bedarbis nelegaliai dirba ir gauna pašalpas, jam dažnai iš viso neapsimoka dirbti oficialiai. Šiuo metu apie 40 proc. visų bedarbių yra ilgalaikiai“, – priminė LPK patarėjas.

Pasigenda efektyvaus valstybės valdymo

Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, nuomone, darbo jėgos apmokestinimas kiekvienais metais šiek tiek mažėja didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį ir šiuo metu nelabai skiriasi nuo ES vidurkio. „Žinoma, norėtųsi mažesnio darbo jėgos apmokestinimo, ir tam dauguma ekspertų, politinių partijų bei institucijų pritaria, tačiau nėra sutarimo, kaip reikėtų užkirsti valdžios sektoriaus biudžeto praradimus sumažinus šiuos mokesčius. Niekas nenori turto mokesčio, didesnio PVM ar mažesnio finansavimo, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus paslaugoms“, – tikino ekonomistas.

N. Mačiulis sakė, jog „idealiu atveju“ jam norėtųsi matyti, kad sutaupytas lėšas efektyviau valdo valstybė, bet šis procesas esą vyksta lėtai, o ir sutaupyta nebūtų pakankamai daug. „Labai smarkus mokesčių naštos mažinimas turėtų ir neigiamų šalutinių pasekmių – liktų mažiau lėšų, pavyzdžiui, švietimui ar sveikatos apsaugai finansuoti. Naujausia Vyriausybės pasiūlyta reforma nukreipta tinkama kryptimi ir ją įgyvendinus jau būtų galima girtis vienais mažiausių darbo mokesčių regione“, – teigė jis.

N. Mačiulis nesureikšmina Pasaulio ekonomikos forumo reitingo, siejamo su reguliacine aplinka, – jis esąs subjektyvus, nustatomas apklausų būdu. „Kitas reitingas, Pasaulio banko „Doing Business“, rodo, kad pagal daugelį kriterijų esame tarp 20 valstybių, kuriose verslo aplinka yra palankiausia ir mažiausiai varžanti. Taip, Lietuvoje yra erdvės peržiūrėti priežiūros institucijų tinklą ir funkcijas – kai kurios jų daro daugiau žalos nei naudos. Vis dėlto reguliavimo ir „reguliacinės naštos“ negalima vertinti tik kaip neigiamo reiškinio – šių institucijų tikslas yra, pavyzdžiui, apsaugoti vartotojus ir darbuotojus, užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama rinkos padėtimi, nebūtų nelegalių konkurenciją ribojančių susitarimų. Priežiūros ir reguliavimo reikia ne daug ar mažai, o tiek, kiek reikia“, – samprotavo ekonomistas.

Jo nuomone, ne mokesčių dydis ir ne reguliavimo našta yra lemiamas konkurencingumo veiksnys, o kokybiška švietimo sistema, palanki investicinė aplinka, paskatos investuoti į tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, parama mokslinių tyrimų komercializavimui. „Būtent šie veiksniai leistų sukurti spartesnį produktyvumo augimą ir padidintų Lietuvos konkurencingumą užsienyje“, – sakė manąs ekonomistas.

Ataskaitų kaina didesnė už lengvatas

Lietuvos verslo įmones dažnai vargina prievolės teikti begalę statistinių ataskaitų.

LPK patarėjo ekonomikai A. Izgorodino teigimu, įmonės nuolat gauna įvairių statistinių klausimynų, kuriuos turi pildyti. „LPK siūlė Vyriausybei sumažinti šių ataskaitų skaičių jas konsoliduojant, kad įmonės galėtų vienu mygtuko paspaudimu perduoti duomenis. Valstybė turėtų sukurti sistemas, kad kai kurie įmonių duomenys automatiškai skaitmeniniu būdu patektų į centrines duomenų bazes“, – kalbėjo jis.

Kita įmones slegianti našta, pasak ekonomisto, yra mokesčių deklaravimas ir mokėjimas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). „Mes net iš kitų Baltijos šalių išsiskiriame tuo, kad nors pelno mokesčio tarifai yra panašūs, Lietuvos įmonėms palyginti ilgiau užtrunka rengti mokesčių apskaitą, deklaruoti ir sumokėti“, – teigė ekonomistas.

LPK patarėjas kaip pavyzdį pateikė pelno mokesčio lengvatos, kai į technologinį atsinaujinimą investuojantis verslas apmokestinamąjį pelną gali susimažinti 100 proc., administravimą. Šia lengvata esą gana sudėtinga pasinaudoti dėl begalės biurokratinių kliuvinių. „Net didžiausios bendrovės kartais papildomai samdo konsultantus, kad šie padėtų pasinaudoti lengvata. Mat reikia pateikti daug dokumentų, skaičiuoti ir tikslinti informaciją. Smulkiajam verslui kartais tos sąnaudos yra didesnės negu lengvatos teikiama nauda“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Konsoliduoti duomenų bazes

Pramonininkų nuomone, viešųjų pirkimų sistema Lietuvoje taip pat yra griozdiška ir nepatogi, nes įmonės verčiamos teikti perteklinį kiekį duomenų ir dokumentų. Atstovų nuomone, įmonės turėtų būti atleistos nuo pareigos teikti mokesčių ir „Sodros“ duomenis – juk šie duomenys valstybės institucijoms yra prieinami, Viešųjų pirkimų tarnyba juos galėtų pati gauti iš valstybės institucijų. „Būtų galima protingai konsoliduoti valstybės turimas duomenų bazes ir registrus ir be reikalo neapsunkinti verslo“, – tvirtino A. Izgorodinas.

Ž. Maurico manymu, Lietuvos konkurencingumas padidėtų, jeigu valstybė mažintų begalę biurokratinių kliūčių, supaprastintų teikiamų paslaugų administravimą. „Deklaruojant pajamas VMI, koją galima nusilaužti, o viskas turi būti labai aišku“, – teigė ekonomistas.

Tai, ką valdiškose institucijose patiria į Lietuvą grįžtantys emigrantai, Ž. Mauricas vadina gėda. „Kiek jiems reikia visokių leidimų ir stumdymosi eilėse prie įstaigų. Toks įspūdis, jog nenorime, kad mūsų tautiečiai sugrįžtų, – kalbėjo jis. – Tai sunkiai išmatuojami, bet esminiai dalykai XXI amžiuje... Žmogus turi dirbti, pragyventi, o jis dvi savaites negauna kokio nors garbios institucijos leidimo ar pažymos ir verčiamas trintis eilėje su trečiųjų šalių piliečiais.“

Mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų našta Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis

VietaValstybėProc.
1Kipras11,9
2Malta19,0
3Airija21,6
4Jungtinė Karalystė26,0
5Nyderlandai31,0
8Lenkija33,7
14Estija38,0
19Lietuva39,2

Šaltinis: Eurostatas

Reguliavimo našta Lietuvoje viena didžiausių pasaulyje

VietaValstybė
91Mozambikas
92Madagaskaras
94Jemenas
95Pietų Korėja
96Čadas
97Lietuva

Šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas, konkurencingumo indeksas, 2017–2018 m.

INFOBOKSAS

Neefektyvi ir brangi verslo priežiūra

Lietuvoje verslą prižiūri 56 institucijos. Tarp prižiūrimų verslo sričių – statybų sauga, ne maisto produktų sauga ir vartotojų apsauga, vaistai ir sveikatos priežiūra, darbo sauga ir kt., kurių priežiūra reikalinga, kad būtų apsaugotos piliečių teisės ir užtikrinta saugi aplinka.

2018 metais Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“ rodo, kad nuo 2012 metų vykdytas verslo priežiūros institucijų konsolidavimas daugiau buvo orientuotas į šių institucijų skaičiaus mažinimą, o veiklos kokybės gerinimas nebuvo prioritetas. Institucijų sumažėjo 6, o planuota gerokai daugiau. Planuojant konsolidavimą nebuvo atlikta kaštų ir naudos analizė.

2015 metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat pažymėjo, kad rengiant planą nebuvo keliamas principinis klausimas – kokių priežiūros funkcijų reikia valstybei ir kas jas vykdys.

Priežiūros institucijos ir ministerijos nevertina vykdomos priežiūros efektyvumo ir naudos visuomenei bei verslui. Nėra skaičiuojama, kiek valstybei kainuoja verslo priežiūra. Auditoriai apskaičiavo, kad 2016 metais iš valstybės biudžeto buvo panaudota 229 mln. eurų, o 2017 metais – 233 mln. eurų. Vyriausybės ir pusės ministerijų metinėse veiklos ataskaitose iš viso nėra informacijos apie jų sektoriuose vykdomą verslo priežiūrą.

EBPO ekspertai Lietuvai siūlė stiprinti pertvarkos koordinavimo sistemą, veiklos valdymo ir poveikio duomenų rinkimą, tačiau rekomendacijos neįgyvendintos.

Ne visų institucijų priežiūra pagrįsta ūkio subjektų veiklos rizikos vertinimu, kuris padėtų pasirinkti, kada verslą tikrinti, o kada užtenka konsultuoti ar taikyti kitas prevencines priemones.

Aukščiausioji audito institucija rekomendavo valstybės mastu įvertinti ūkines veiklas – ką turi prižiūrėti valstybės institucijos ar savivalda, o ką galima palikti savikontrolei ir taip sumažinti priežiūros sąnaudas, bet neprarasti kokybės; kasmet vertinti verslo priežiūros būklę ir už ją atsiskaityti Seimui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"