Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lietuva ir Lenkija vieningai pasisako prieš „Nord Stream 2“

 
2018 02 17 15:29
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai laikosi vieningos neigiamos nuomonės dėl Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos ketinamo išplėsti „Nord Stream“ dujotiekio.

„Dėl „Nord Stream 2“ mūsų pozicija yra bendra, kad tai yra geopolitinis projektas, neturintis ekonominio pagrindimo, kuris padaro pagrindines, didžiąsias Europos valstybes net 80 proc. priklausomas nuo vienos šalies tiekimo – nuo rusiškų dujų“, – spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda kalbėjo D. Grybauskaitė.

Jos nuomone, Lietuvos ir Lenkijos patirtys dujų rinkoje rodo, jog vienas tiekėjas nėra geras variantas.

„Tai yra blogai, nes abejų šalių patirtis – Lietuvos ir Lenkijos – rodo, kad tai tampa geopolitiniu instrumentu, tai nėra ekonominis instrumentas ir tai yra instrumentas, kuriuo galima daryti įtaką politikai atskirose šalyse ir daryti spaudimą, todėl abi šalys pasisako, kad tokia priklausomybė nenaudinga ir netgi grėsminga geopolitiniam stabilumui mūsų šalyse“, – teigė šalies vadovė

Anot D. Grybauskaitės, Lietuva ir Lenkija neturi galimybių tiesiogiai stabdyti dujotiekio plėtros.

„Tiesiogiai stabdyti, be abejo, to projekto mes negalime. Mes galime išreikšti savo poziciją, bet mes galime pozityviai ir proaktyviai siūlyti pokyčius europinėse direktyvose, kurios užtikrintų, kad Europa diversifikuotų dujų ar kitų energetinių šaltinių tiekimą“, – tvirtino Lietuvos prezidentė.

Savo ruožtu A. Duda žurnalistams kalbėjo, jog jį stebina Vakarų Europos noras būti priklausomiems nuo rusiškų dujų tiekimo.

„Aš galiu tik pareikšti savo nustebimą, kad Europos Sąjunga, turiu omenyje vakarinė dalis nori būti priklausoma nuo „Gazprom“. Aš stebiuosi tuo“, – teigė A. Duda.

Lietuva mano, kad Rusijos „Gazprom“ ir dar kelių Europos kompanijų vystomas dujotiekis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir suduotų smūgį Ukrainai kaip tranzito valstybei.

„Nord Stream 2“ vystytojai siekia, kad dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis.

Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Arias Canete pernai yra pareiškęs, kad „Nord Stream 2“ neatitinka ES energetikos politikos tikslų.

Dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"