Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lietuva ir Lenkija vienijasi: kovos dėl savo vežėjų interesų

 
2018 05 25 10:20
Lietuva nori, kad tolimųjų reisų vežėjams būtų užtikrinamos sąžiningos sąlygos konkuruoti dėl krovinių visoje Europos Sąjungoje.
Lietuva nori, kad tolimųjų reisų vežėjams būtų užtikrinamos sąžiningos sąlygos konkuruoti dėl krovinių visoje Europos Sąjungoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jau netrukus Europos Sąjungoje (ES) prasidės diskusija dėl vežėjų darbo sąlygų. Lietuvai labiausiai rūpi šiuo metu pernelyg apribotos vežėjų galimybės dirbti kitose ES valstybėse ir konkurencija su trečiosiomis šalimis. Jų interesus Lietuva ketina ginti kartu su Lenkija.

Iki birželio pradžioje vyksiančios diskusijos ES Taryboje bandoma išgryninti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poziciją. Kaip sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis, šalys kaimynės turi vieną siekį – ginti vežėjų interesus, kad jiems nebūtų apsunkintos sąlygos dirbti Vakarų Europoje. Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas BNS irgi tvirtino, jog Lietuvos ir Lenkijos tikslai transporto sektoriuje vienodi.

Europos Komisija (EK) pernai pristatė mobilumo paketą, kuriuo siekiama pagerinti ES automobilių kelių saugumą ir sąlygas vairuotojams. ES transporto ministrai šiais klausimais diskutuos birželio 7-ąją ES Transporto taryboje.

Siekia rinkos atvirumo

Susisiekimo ministerija „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad Lietuva sutinka su pagrindiniais mobilumo paketo tikslais, t. y. su ketinimais sustiprinti socialinę rinkos sritį, sukurti vežėjams geresnes darbo ir apmokėjimo sąlygas. „Tačiau mums ir kitoms valstybėms nerimą kelia tai, jog sustiprinus socialinę kelių transporto rinkos sritį nesiūloma suteikti daugiau galimybių mūsų įmonėms dirbti kitose šalyse. Jeigu Vakarų Europoje Lietuvos vežėjams reikės dirbti vienodomis sąlygomis su tų valstybių vežėjais, norėtume, kad jų rinkos būtų kur kas atviresnės konkurencijai nei dabar. Lietuva, Lenkija ir kitos šalys šiuo atžvilgiu yra nuoseklios ES integracijos rėmėjos – siūlome stiprinti ne tik socialinę integraciją, bet ir atvirą rinką bei paslaugų teikimo laisvę“, – teigiama Susisiekimo ministerijos atsakyme „Lietuvos žinioms“.

Konkurenciją riboja reglamento straipsnis, pagal kurį užsienio valstybės teritorijoje leidžiama vežti krovinius tik tris sykius per savaitę. „Tai yra apribojimas, ir jo paskirtis – apsaugoti nacionalines kiekvienos šalies rinkas nuo užsienio vežėjų. Manome, kad harmonizuojant socialines taisykles šį apribojimą būtų galima gerokai atlaisvinti, o ilgainiui – visiškai panaikinti. Europai reikia judėti bendros rinkos link, ir joje tokių apribojimų neturėtų būti“, – komentavo ministerija.

Trečiųjų šalių konkurencija

Tarp konkrečių klausimų, kuriuos Lietuva aptarė su Lenkija, yra ir naujų taisyklių administracinė našta vežėjams bei valstybei. Siekiama, kad būtų maksimaliai atsisakoma popierinių dokumentų vežiojimosi vilkikų kabinose. ES turi išplėtojusi elektronines dokumentų keitimosi sistemas, kurios užtikrina ne tik greitą informacijos pateikimą, bet ir kur kas didesnį skaidrumą bei vežėjų atsakomybę.

„Kadangi naujos taisyklės bus taikomos tiek Europos, tiek kitų šalių vežėjams, dirbantiems ES teritorijoje, norėtume, jog kontrolės reikalavimai visiems būtų vienodi. Tarkime, Europos Komisija siūlo labai konkrečius dokumentus ir procedūras, kaip užtikrinti, kad ES vežėjai laikytųsi vairuotojų komandiravimo, jų atlyginimų skaičiavimo taisyklių, tačiau nieko nesiūlo dėl trečiųjų šalių vežėjų. Vadinasi, jų kontrolė ES mastu bus nevienoda ir vargu ar tokia efektyvi kaip ES vežėjų atžvilgiu. Tai verčia nerimauti, ar mūsų konkurencija su jais išliks skaidri“, – nuogąstavo Susisiekimo ministerija.

Didelį susirūpinimą dėl trečiųjų šalių problematikos išreiškė ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas atkreipė dėmesį, kad vienas esminių mobilumo paketo tikslų – užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES. Tačiau konfederacija abejoja, ar trečiųjų valstybių atžvilgiu tai pavyks padaryti. Šis klausimas esą gyvybiškai svarbus ir Lietuvos, ir kitų periferinių ES narių vežėjams. Jie jaučia didelį konkurencinį trečiųjų šalių transporto įmonių spaudimą ir dirba politiškai jautrioje aplinkoje.

„Jeigu tiek ES, tiek trečiųjų šalių vežėjams bus taikomos komandiravimo taisyklės, kaip EK ir valstybės narės garantuos, kad trečiųjų šalių atsakingos institucijos laikysis numatomų kontrolės priemonių, t. y. sistemingų patikrų keliuose ir įmonėse, registracijos rizikos vertinimo sistemoje, komandiruočių deklaravimo ir kitų kontrolės reikalavimų? – klausė E. Mikėnas. – Lietuva, kaip ir bet kuri kita narė, negali užtikrinti sėkmingų derybų su trečiosiomis šalimis. Todėl turime pasiekti platų susitarimą ES lygiu ir nustatyti, kad reikalavimų nesilaikančios trečiųjų šalių transporto įmonės būtų sankcionuojamos tų šalių kontroliuojančių institucijų. Labai tikimės, jog Komisija imsis lyderystės derėdamasi su trečiosiomis šalimis.“

Erlandas Mikėnas: "Absoliuti dauguma mažų ir vidutinių transporto įmonių orientuotos į paslaugų eksportą, todėl numatomos priemonės privers jas apriboti arba apskritai nutraukti veiklą."/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Erlandas Mikėnas: "Absoliuti dauguma mažų ir vidutinių transporto įmonių orientuotos į paslaugų eksportą, todėl numatomos priemonės privers jas apriboti arba apskritai nutraukti veiklą."/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Nukentės smulkesnės įmonės

Pramonininkai atkreipė dėmesį ir į keletą kitų mobilumo paketo pasiūlymų. Jų manymu, tolimųjų reisų vairuotojams neturi būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip kitiems komandiruojamiems darbuotojams. Tolimųjų reisų vairuotojai yra išskirtinai mobilūs darbuotojai, kiekvieną dieną dirbantys keliose skirtingose ES valstybėse narėse, todėl jiems ir ilgesniam laikui į vieną ES narę komandiruojamiems darbuotojams, pavyzdžiui, statybininkams, esą negali būti taikomi vienodi reikalavimai. Kitaip vežėjai ir vairuotojai susidurtų su didžiuliais administraciniais iššūkiais: daugybe skirtingų darbo apmokėjimo sistemų, kolektyvinių sutarčių ir kitų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių minimalaus atlyginimo, minimalių kasmetinių mokamų atostogų normas ir jų apskaičiavimą. Kai kuriose ES šalyse narėse yra iki 50 skirtingų minimalaus atlyginimo normų. Jos gali būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į vairuotojo darbo stažą, vilkiko tipą, gabenamą krovinį ir kitus kriterijus.

LPK pabrėžia, kad mažoms ir vidutinėms kelių transporto bendrovėms, kurios sudaro didelę dalį Lietuvos kelių transporto sektoriaus, nepakaks žmogiškųjų ir finansinių išteklių reikalavimams įgyvendinti. „Absoliuti dauguma mažų ir vidutinių transporto įmonių orientuotos į paslaugų eksportą, todėl numatomos priemonės privers jas apriboti arba apskritai nutraukti veiklą“, – įspėjo LPK viceprezidentas.

Pramonininkai taip pat nuogąstauja dėl mobilumo paketo poveikio periferinėms šalims. „Mes, periferinės ES valstybės, turinčios išorės sieną su trečiosiomis šalimis, vežėjai, esame labai susirūpinę esminiais mobilumo paketo pasiūlymais dėl numatomų kiekybinių kriterijų ir slenksčių, kuriuos peržengus komandiravimo taisyklės būtų taikoms kiekvienoje ES valstybėje narėje, taip pat priverstinio grįžimo į įmonės steigimo šalį, draudimų dėl kassavaitinio poilsio kabinoje“, – nurodė E. Mikėnas.

Mažoms ir vidutinėms kelių transporto bendrovėms, kurios sudaro didelę dalį Lietuvos kelių transporto sektoriaus, nepakaks žmogiškųjų ir finansinių išteklių reikalavimams įgyvendinti.

Šie pasiūlymai esą sumažintų Lietuvos vežėjų konkurencingumą ir iškraipytų vienodas konkurencines sąlygas, nes jiems tekti skirti kur kas daugiau laiko ir finansinių išteklių tiems reikalavimams įgyvendinti nei arčiau Europos centro įsikūrusioms įmonėms. Be to, Lietuvos ir kitų periferinių šalių bendrovės turėtų gerokai mažiau lankstumo organizuoti savo darbą, vairuotojai ir vežėjai dažnai būtų priversti skubėti išvažiuoti ar įvažiuoti į kitos ES narės teritoriją. Galiausiai komandiravimo taisyklės pradėtų galioti vairuotojui ilsintis, o tai visiškai tikėtina, taip pat atsidūrus force majeure situacijose: sugedus vilkikui, laukiant spūstyse, nutikus eismo įvykiui, vėluojant pakrovimo ar iškrovimo darbams ir kitų priežasčių. LPK teigimu, mobilumo paketo reikalavimai būtų ypač skaudūs mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturėtų pakankamai išteklių užtikrinti jų laikymąsi.

Tikimasi, jog Europos Komisija pakoreguos savo pasiūlymus, kad komandiravimo taisyklės nebūtų taikomos tarptautinėms transporto operacijoms, kad vairuotojas galėtų laisvai pasirinkti, ar grįžti namo, ar į kitą vietą, o kassavaitinio poilsio dienas praleisti tam pritaikytose automobilių stovėjimo aikštelėse.

Nors ES transporto ministrai minėtais klausimais diskutuos jau šių metų birželio 7 dieną, anot Susisiekimo ministerijos, sunku prognozuoti, kada naujos taisyklės įsigalios. Ministerija neatmeta, kad jų gali tekti laukti dar keletą metų. Jei ir pavyktų dėl taisyklių susitarti per artimiausius metus, užtruktų jų perkėlimas į visų valstybių narių teisę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"