Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lenkai svarsto, ar zlotą keisti euru

 
Užsienio spaudos nuotrauka

Sausio pradžioje Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ kartu su politikais ir ekonomistai raštu kreipėsi į ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį, ragindami atnaujinti pasirengimą tapti euro zonos nare.

Laiško autoriai teigia, kad Europos valiutos įvedimas Lenkijai padėtų tapti prie Vakarų Europos ir įtvirtinti naujoje ES struktūroje. Teigiama, jog sprendimas nacionalinę valiutą zlotą pakeisti euru būtų savotiškas geopolitinis pasirinkimas. „Mūsų geografinė padėtis verčia rinktis: arba ateityje būsime euro zonoje, arba Rusijos įtakoje“, – pažymima tekste.

Euro įvedimo Lenkijoje kampanija glaudžiai susijusi su šalies liberalaus elito rūpesčiu dėl tolesnio Lenkijos ir ES konflikto augimo. Tikimasi, kad priimdama sprendimą dėl euro įvedimo, Varšuva ne tik turėtų iš to ekonominės naudos, būtų su ES glaudžiai susieta instituciniais ryšiais, bet tai pat būtų visiškai panaikinta galimybė valstybei išeiti iš ES.

Laiško premjerui autoriai pažymi, kad būtina sudaryti nuolatinę tarybą, kuri parengtų „būtinų teisinės ir finansų sistemos pokyčių bazę“ ir nustatytų šaliai naudingiausią zloto ir euro kursą įvedant eurą. Taryba turėtų inicijuoti ir visuomenės informavimo kampaniją bei pateikti „objektyvius duomenis apie Europos valiutą“ ir išsklaidyti mitus apie euro įvedimo pasekmes. Taip pat nurodoma, kad priemonės, nukreiptos į euro įvedimą, turi tapti vienu iš Lenkijos vyriausybės tikslinės ekonomikos politikos prioritetu.

Jau kitą dieną žurnalistams pasiteiravus apie premjero reakciją, šis atsakė, kad Lenkijos Respublika neketina įsivesti euro ir kad jis pats manąs, jog euro zona nėra optimali valiutos zona. M. Morawieckio teigimu, tai dabar nėra tas klausimas, į kurį Lenkija kreipia dėmesį.

Valdančiosios konservatorių partijos elektoratui nacionalinė valiuta yra ekonominės nepriklausomybės simbolis. Taip pat suvokiama, kad bent pradiniame etape euro įvedimas reikštų kainų augimą, o tai skaudžiai pajustų neturtingi visuomenės sluoksniai ir jaunimas. Tokių pasekmių dabartinė vyriausybė negali prisiimti, kadangi 2018 m. rudenį vyks savivaldos, o dar po metų – ir parlamento rinkimai.

Kita vertus, ir konservatorių partijoje, ir koalicinėje vyriausybėje suvokiama, kad jei ES bus plėtojama ir jos vidaus rinka toliau augs, įsivesti eurą Lenkijai bus būtinybė. Tai pirmiausia susiję su augančiu Lenkijos prekių ir paslaugų eksportu bei būtinybe supaprastinti stambių ekonomikos objektų, dirbančių globalioje rinkoje, funkcionavimą. Joms euro įvedimas reikštų taupymą valiutų keitimo ir bankinių pavedimų sąskaita. Kompanijos „Grant Thornton“ apklausos, atliktos 2016 metais, duomenimis, 58 proc. stambių ir vidutinių įmonių vadovų pasisako už euro įvedimą. Būtent tokios įmonės labiausiai kenčia nuo valiutų kursų rizikos. Todėl jos, taip pat statybos ir IT kompanijos, ypač palaiko dienraštyje paskelbtą kreipimąsi.

Visuomenės dauguma euro įvedimui nepritaria baimindamasi kainų augimo, kurio nepasivys darbo užmokesčio pokyčiai. Nepaisant spartaus ekonomikos augimo pastaruosius keletą metų, lenkai suvokia gyvenimo lygio skirtumus Varšuvoje, Berlyne ir Paryžiuje. Dar labiau nepasitikėjimas euru Lenkijos visuomenėje auga žinant apie padėtį Lietuvoje, Slovakijoje ir kitose mažose valstybėse, kurios Europos valiutą įsivedė anksčiau – juk šių šalių gyventojai masiškai važiuoja į Lenkiją pigiau apsipirkti.

Be to, daug ekspertų pažymi, kad Lenkijos ekonomikai išvengti pasaulinės krizės padėjo būtent zlotas, todėl jo netektis reikštų suverenumo netektį ir visišką priklausomybę nuo Vokietijos. Tai labai svarbūs veiksniai, ir kol kas dešinieji politikai neketina jų viešai kritikuoti ir netgi diskutuoti apie juos.

Taigi, euro įvedimas Lenkijoje, nepriklausomai nuo ekspertų nuomonės ir stambaus verslo spaudimo, artimiausius keletą metų priklausys grynai nuo šalies ekonomikos augimo potencijos. Jei tokios sąlygos atsiras ir ES pergyvens krizę, yra didelė tikimybė, kad Lenkijos valdžia nuspręs įvesti eurą. Ir dešiniosios, ir kairiosios partijos suvokia, kad kito kelio likti Europos Sąjungoje nėra ir nebus. Vis dėlto pagrindinė sąlyga įsivesti valiutą yra ES valstybių ir Lenkijos ekonomikos plėtra, tačiau bet kuriuo atveju Lenkijai teks įveikti ilgą zloto keitimo į eurą kelią.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"