Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lengvesnis užsieniečių įdarbinimas – „baltosioms“ įmonėms

 
2018 01 04 10:00
Statybų sektorius yra vienas iš tų, kuriame jaučiamas didelis užsienio specialistų poreikis.
Statybų sektorius yra vienas iš tų, kuriame jaučiamas didelis užsienio specialistų poreikis. Alinos Ožič nuotrauka

Užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje nuo šių metų pradžios dar kartą supaprastinta, tiesa, tik daliai įmonių – toms, kurios pateks į „baltąjį sąrašą“. Verslo atstovai teigiamai vertina valdžios žingsnį mažinant biurokratiją, tačiau naują modelį dar tobulintų.

Nuo sausio 2 dienos įsigaliojo naujovė, supaprastinanti ir paspartinanti migracijos procedūras, taikomas į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams. Juos įdarbinančios įmonės nuo šiol gali pretenduoti patekti į vadinamąjį baltąjį – Patvirtintų įmonių – sąrašą. Šioms įmonėms įdarbinimo procese bus taikoma mažiau formalumų.

Daugiau nei dešimtmetį gyvuoja verslo judėjimas „Baltoji banga“, kurio dalyviai deklaruoja sąžiningą mokesčių mokėjimą ir skaidrumą.

„Palengvės dokumentų daugkartinėms nacionalinėms vizoms pateikimo procesas, sutrumpės prašymų išduoti šias vizas nagrinėjimo terminai. Lietuvos darbdaviai galės greičiau ir paprasčiau įdarbinti tuos užsieniečius, kurie reikalingi šalies darbo rinkai“, – pranešime spaudai teigė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Rekomendacijas teiks verslo struktūros

Vidaus reikalų ministerija (VRM) dienraštį informavo, kad norėdamos patekti į sąrašus įmonės jau nuo antradienio gali kreiptis į asocijuotas struktūras: Lietuvos pramonininkų konfederaciją, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos darbdavių konfederaciją, Lietuvos verslo konfederaciją ir Investuotojų forumą.

Šioms suteikus rekomendaciją, Migracijos departamentas tikrins, ar įmonės atitinka keliamus kriterijus, ir įtrauks jas į sąrašą.

Kad patektų į „baltąjį sąrašą“, įmonė turės atitikti visus privalomuosius kriterijus, taip pat bent 4 iš 10 papildomų kriterijų, kaip antai – įmonės pajamos sudaro ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų per metus, ji vykdo licencijuojamą veiklą, joje dirba daugiau kaip 10 darbuotojų, įmonės vykdomai veiklai užtikrinti būtina įdarbinti darbuotojų, turinčių Lietuvoje trūkstamą profesiją, ir pan.

Sprendimą dėl įtraukimo į sąrašą Migracijos departamentas priims per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.

Įmonės, turinčios skolų valstybės ar savivaldybių biudžetui, nesumokėtų baudų, neteikiančios mokesčių deklaracijų, turinčios kitų nusižengimų į šį sąrašą nebus įtraukiamos.

Sąrašas bus skelbiamas viešai, o nustačius, kad įmonė neatitinka kriterijų, ji iš sąrašo bus išbraukiama.

Tokios užsieniečių įdarbinimo tvarkos idėja, kaip sakė VRM patarėjas Karolis Vaitkevičius, – sukurti savikontrolės mechanizmą. O didžiausia nauda, anot jo, yra tai, kad įmonės, norinčios įdarbinti užsienietį, nebebus kaskart tikrinamos – įmonę įtraukus į sąrašą, ši jame bus trejus metus ir galės paprasčiau įdarbinti užsieniečius.

Taip pat daugiau procedūrų nuo šiol perkeliama į elektroninę erdvę – visi prašymai išduoti daugkartines nacionalines vizas bus pildomi elektroniniu būdu. Migracijos departamento priimamajame bus įrengta klientų srautų valdymo sistema, bevielio interneto prieiga ir informacinis terminalas.

Tie užsieniečiai, kuriems taikomas bevizis režimas (ar atvykę iš valstybių, kurioms Lietuva taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas), atvykstantys dirbti į Patvirtintų įmonių sąraše esančią įmonę galės kreiptis dėl nacionalinės vizos paprastesne tvarka.

Siūlo remtis skaidraus verslo judėjimu

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius sveikino Vyriausybę žengus pirmuosius ilgai lauktus žingsnius. Jie esą reikalingi įvertinus dabartinę specialistų paklausą darbo rinkoje ir tai, kad subalansuota jų pasiūla leis įmonėms didinti našumą ir eksportą.

Pašnekovas taip pat priminė, kad daugiau nei dešimtmetį gyvuoja judėjimas „Baltoji banga“, kurio dalyviai deklaruoja sąžiningą mokesčių mokėjimą ir skaidrumą. „Šiame judėjime gana sparčiai daugėja įmonių. Vidaus reikalų ministras galėtų į tai atkreipti dėmesį. Jei „baltajame sąraše“ atsidurtų šio judėjimo įmonės – visiems būtų gera motyvacija jungtis ir skaidrinti veiklą. Tai būtų pirmas kartas per dešimt metų, kai tiems, kurie sąžiningai moka mokesčius, atsiskaito valstybei ir nedalyvauja visokiuose korupciniuose konkursuose, suteikiamas bent šioks toks prioritetas“, – sakė S. Leonavičius.

Anot jo, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai artimiausiu metu planuoja su šiuo pasiūlymu oficialiai kreiptis į Vyriausybę.

Nepritaria įdarbinimui „baltosiose“ įmonėse

Neseniai „Lietuvos žinios“ rašė, kad komplikuotos užsieniečių įdarbinimo sąlygos dalį įmonių pastūmėja užsieniečių darbo jėgą išnaudoti nelegaliai. Migracijos departamento duomenimis, per metus šalyje nustatyta daugiau kaip 1,9 tūkst. neteisėtai dirbančių užsieniečių. 417 jų buvo baltarusiai, 317 – ukrainiečiai, 1189 – kiti užsieniečiai.

Reikšminga dalis nelegaliai dirbančių užsieniečių nustatoma statybos sektoriuje.

Tačiau Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas gana kritiškai vertino naująją užsieniečių įdarbinimo tvarką „baltosiose“ įmonėse. Jo manymu, reikėtų pereiti prie sisteminio darbo išteklių planavimo, panaudojant gerąją užsienio praktiką. „Diegiant tokią sistemą, būtų aišku, kiek kokių specialistų trūksta, kiek užsieniečių planuojama įleisti ir kokios įmonės pareiškė norinčios įdarbinti užsienietį. Taip būtų daug paprasčiau, nei kažkam suteikti preferenciją, o kažkam – ne“, – sakė D. Gedvilas.

LSA siūlo, kad kiekvienais metais valstybė paskelbtų, kiek ir kokių specialistų planuojama įleisti į Lietuvą per ateinančius metais. Šis poreikis galėtų būti nustatytas asocijuotoms struktūroms apklausus savo narius. Patvirtinus įvairių sričių darbuotojų poreikį, kvalifikuoti užsieniečiai esą galėtų pretenduoti ir supaprastinta tvarka įsidarbinti į viešai skelbtas laisvas vietas.

Privalomieji kriterijai „baltosioms“ įmonėms

– neturi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinės nepriemokos Lietuvos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, muitinė, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

– vykdo įsipareigojimus muitinei ir neturi nesumokėtų baudų, kurių dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;

– nelikviduojama ar bankrutuojanti;

– nebausta už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams arba, jeigu buvo bausta, nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo daugiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;

– per pastaruosius 2 metus iki prašymo pateikimo dienos Migracijos departamentas nebuvo nustatęs, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo yra fiktyvi įmonė;

– teikia metines pelno mokesčio, mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas;

– užsieniečiai, atvykę į įmonę, dirba ar teikia paslaugas pagal sutartis, fiziškai būdami Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai užsieniečiai dirba darbą, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais;

– per pastaruosius 2 metus užsieniečiai darbo įmonėje laikotarpiu nepažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 36 str. 1 dalyje, 57 str. 1 ir 2 dalyje, 621 str. 2 dalyje, 124 str. 1 ir 2 dalyse jiems nustatytų įpareigojimų;

– per pastaruosius 2 metus įmonė įdarbino ne mažiau kaip 2/3 visų užsieniečių, dėl kurių teikė tarpininkavimo raštą, ir vizų tarnybai, kuri išdavė nacionalinę daugkartinę vizą, pateikė pranešimą apie visus užsieniečius, gavusius nacionalines daugkartines vizas, tačiau neatvykusius, neįdarbintus ir atleistus, dėl kurių juridinis asmuo teikė tarpininkavimo raštą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"