Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Latviai siekia ir po sinchronizacijos turėti elektros jungtį su Rusija?

 
2018 02 20 13:27
Reuters/Scanpix nuotrauka

Išskirtinis Latvijos politikų aktyvumas Baltarusijos atžvilgiu gali tapti trukdžiu įgyvendinant sinchronizacijos su kontinentine Europa projektą.​

Diplomatiniai LRT.lt šaltiniai tvirtina, esą šiaip jau sėkmingai, Lietuvos interesams palankia kryptimi besivystantis sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklais per Lenkiją projektas gali patirti vieną komplikaciją.

JRC svarstytas vadinamasis scenarijus 3a, kaip Baltijos šalys galėtų prisijungti prie kontinentinės Europos perdavimo tinklų.
JRC svarstytas vadinamasis scenarijus 3a, kaip Baltijos šalys galėtų prisijungti prie kontinentinės Europos perdavimo tinklų.

Lietuvos tikslas – užtikrinti, kad, susijungus su Lenkijos ir netiesiogiai Vokietijos tinklais, mūsų perdavimo sistema veiktų patikimai, pagal prognozuojamas ir aiškias Europos Sąjungos „tinklų kodeksų“ taisykles; taip pat kad, pasinaudojant techniniais projekto parametrais, būtų atjungta diduma tarpvalstybinių elektros perdavimo jungčių su Baltarusija bei Rusija, taip sukuriant technines kliūtis į Lietuvos ir Baltijos šalių rinką patekti Baltarusijos atominės elektrinės (BAE), statomos netoli Astravo, pagamintai elektros energijai.

Rygos viliotinis

O Latvija, atrodo, nori, kad jos turima jungtis su Rusija link Velikoretskaja vietovės netoli Pskovo būtų išsaugota ir po sinchronizacijos. Viena vertus, tai būtų Baltarusijai palankus sprendimas, esant aklinai sienai, neleidžiančiai BAE energijai pakliūti į Baltijos šalių rinką. Kita vertus – galimybė Rygai mainais gauti krovinių į Latvijos uostus.

Pasak kelių Lietuvos diplomatų, siekdama savo tikslų Latvijos valdžia Minskui siekia parodyti įvairių reveransų. Ryga – pirmoji ES šalių sostinė, pakvietusi vizito Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką pernai liepą (dar prieš ES vadovybei pakviečiant A. Lukašenką į „Rytų partnerystės“ programos svarstymą Briuselyje, į kurį Baltarusijos prezidentas galų gale vykti atsisakė).

Kiek anksčiau, 2017 m. sausį, Latvija pakvietė Baltarusiją pateikti bendrą paraišką surengti pasaulio ledo ritulio čempionatą 2021 m., nors Latvijos ledo ritulio federacijos vadovas Aigaras Kalvitis, pristatydamas turnyrą Kelne (Vokietijoje), iniciatyvos autorystę apvertė aukštyn kojomis, sakydamas, kad „ledo ritulys – mėgstama sporto šaka Latvijoje ir mes labai dėkingi draugams iš Baltarusijos, kurie pakvietė mus. Tikimės, kad šis čempionatas padės vystyti ledo ritulį regione.“

Pirmosiomis šių metų vasario savaitėmis Baltarusijos valstybinė ir nevalstybinė žiniasklaida daug dėmesio skyrė Latvijos ministro pirmininko Mario Kučinskio susitikimams Minske su A. Lukašenka ir vyriausybės vadovu Andrejumi Kobiakovu. Baltarusijos opozicinis interneto portalas „Charter77“, remdamasis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Lauryno Jonavičiaus nuomone DELFI.lt portale, skelbė: „[Latvijos premjero] vizito metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas baltarusiškų krovinių tranzitui ir BAE Astrave. [...] Lietuvai nepavyko įtikinti Latvijos prisijungti prie BAE boikoto dėl jos saugumo, o abi šalys konkuruoja dėl baltarusiškų prekių tranzito.“ Oficiali Baltarusijos valdžia bei žiniasklaida Lietuvos poziciją vadina nekonstruktyvia.

Pasak kelių Lietuvos diplomatų, siekdama savo tikslų Latvijos valdžia Minskui siekia parodyti įvairių reveransų.

Ministras siūlo įvertinti faktus

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, LRT.lt paklaustas, kaip vertina kaimynų iš Šiaurės diplomatinį aktyvumą Baltarusijoje, pirmiausiai pasiūlė šiek tiek atsargiau vertinti baltarusių žiniasklaidos pranešimus.

„Baltarusijos žiniasklaida labai dažnai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir iškraipo faktus, siekiamybę pateikdama kaip esamą situaciją“, – sako L. Linkevičius. Jis teigia palankiau galvojantis apie „tikrąją“ Latvijos poziciją, kuri retai prasimuša į viešąją erdvę: „Latvijos pozicija dėl Astravo AE iš principo atitinka Lietuvos poziciją, tik ji išsakoma ne taip garsiai, klausimai Baltarusijai keliami ne taip aktyviai. Verta prisiminti, kad Latvijos ministras pirmininkas, praeitą savaitę (vasario 7–8 d.) viešėdamas Baltarusijoje, pabrėžė, kad Astravo AE turi atitikti visus tarptautinius saugos reikalavimus. Paramą Lietuvos pozicijai dėl Astravo AE išsakė ir Latvijos parlamentarai, vasario 9 d. dalyvavę Baltijos Asamblėjos jungtiniame komitetų posėdyje Vilniuje.“

Kita vertus, apie Lietuvos ir Latvijos konkurenciją dėl baltarusiškų prekių tranzito į uostus, L. Linkevičius teigia: „Baltarusija labai pragmatiškai vertina savo eksporto sąlygas ir puikiai supranta, kad Klaipėdos uosto galimybės geriausiai atitinka jų poreikius. Lietuva turi puikiai išvystytą transporto ir logistikos sistemą, tačiau konkurencija dėl krovinių Baltijos regione nuolat auga. [...] Turime ir toliau intensyviai dirbti, tobulinti transporto ir logistikos paslaugas, kad išlaikytume turimas pozicijas rinkoje.“

„Baltarusijos žiniasklaida labai dažnai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir iškraipo faktus, siekiamybę pateikdama kaip esamą situaciją“, – sako L. Linkevičius.

Krovinių vežimas, pasak L. Linkevičiaus, yra verslas, visų pirma paremtas rinkos dėsniais: „Todėl turime įtvirtinti savo konkurencinį pranašumą, dar labiau pagerinti pervežimo sąlygas – aptarnavimą, greitį, pasiūlyti optimalius tarifus, kad užsakovai rinktųsi bendradarbiauti su Lietuvos kompanijomis, o ne su konkurentais kitose regiono šalyse. Lietuvos transporto sistemos patrauklumą Baltarusijai demonstruoja statistika: 2017 m. maždaug trečdalį krovinių, gabenamų Lietuvos geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą, sudarė kroviniai iš Baltarusijos.“

Lietuviška idėja

Energetikos sektoriaus specialistai tvirtina, esą jungties su Rusija idėja po sinchronizavimo yra lietuviškos kilmės. Kadangi 2016 m. atlikta ES Jungtinio tyrimų centro (angl. Joint Research Centre, JRC) Baltijos šalių sinchronizacijos galimybių ir scenarijų studija numato „nukarpyti“ absoliučią daugumą Baltijos šalių tarpvalstybinių elektros perdavimo jungčių su Rusija ir Baltarusija (ypač vadinamasis scenarijus 3a – per Lietuvos ir Lenkijos jungtį „LitPol Link“), kai kuriems „Nord Pool Spot“ rinkos ekspertams kilo klausimas, ar, išsaugojus bent vieną jungtį bei keitiklį su Baltarusija, nepadidėtų biržoje pasiūla, kuri galimai taptų veiksniu biržoje rastis patrauklesnėms elektros kainoms.

Tačiau idėja dėl jungties su Baltarusija, LRT.lt šaltinių teigimu, buvo veik retorinė. Vis dėlto latviai esą ją pasigriebė ir aktualizavo savo derybų dėl krovinių srautų kontekste.

Energetikos sektoriaus specialistai tvirtina, esą jungties su Rusija idėja po sinchronizavimo yra lietuviškos kilmės.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ atstovai primena, kad yra numatytas ne tik fizinis saugiklis – „nukarpyti laidai“, siekiant išvengti BAE elektros srautų iš Astravo, bet ir administracinis-komercinis. „Visa trečiųjų šalių (Rusijos ir Baltarusijos) elektros energija gali pakliūti į Baltijos valstybes tik per NPS biržą, – LRT.lt sako „Litgrid“ atstovas Giedrius Karsokas. – Po LRS priimto įstatymo šis kelias nesaugioms atominėms elektrinėms yra uždarytas. Techniškai Latvija neturi nei vienos linijos su Baltarusija, jie turi tik vieną liniją su Rusija (330 kilovoltų įtampos).“

Bet kuriuo atveju daug kas priklausys nuo Lietuvos gebėjimo įrodyti, kad Lietuvos tarpvalstybinės jungties su Rusijos Kaliningrado regionu ir čia planuojamu keitikliu Baltijos šalių rinkoms visiškai pakaks. Atsakymą į šį klausimą turėtų pateikti derybos vadinamuoju „EuRuBy“ formatu, kurias dėl Baltijos šalių sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos perdavimo tinklų ves Europos Komisija su Rusija ir Baltarusija, jei tik gaus būtiną Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių mandatą (anksčiau išduotas mandatas „EuRuBy“ deryboms dabar yra sustabdytas).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"