Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Laimingiausiems darbuotojams reikia ne tik algų

 
2018 06 21 10:50
Atsirado ir prigijo nauja tradicija - kartą per mėnesį darbuotojų kolektyvui pietauti kartu. 
Atsirado ir prigijo nauja tradicija - kartą per mėnesį darbuotojų kolektyvui pietauti kartu.  nuotrauka

Darbuotojų laimės indeksas skelbia, kad pernai lietuviai buvo tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Kai kurių Lietuvos įmonių vadovai mano, neva užtenka mokėti algas „kaip visi“ ir potencialūs darbuotojai turėtų veržtis į laisvas darbo vietas, kiti ironizuoja, jog samdinių „laimė“ yra keisti darbovietes, esą todėl jų nuolat trūksta. Tačiau vis daugiau vadovų supranta, kad būtent žmonės, o ne technologijos kuria sėkmingą verslą, tad gerbia dirbančius specialistus ir kuria jiems kiek įmanoma palankesnes sąlygas.

Tradiciškai manoma, kad daugiausia laimės suteikia atlyginimas už darbą. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis popieriuje pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 895 eurai, Latvijoje – 961 euras, o Estijoje – 1242 eurai. Vis dėlto Estija minėtame laimės indekse tėra 10, o Latvija – 11 vietoje.

Verslo savininkai ar vadovai nuolat patiria stresą, nes nežino, kokius naujus sprendimus priims šalies valdžia, o rūpintis darbuotoju galima tik tada, kai nereikia spręsti gyvybiškai svarbių klausimų.

Kauno baldų gamybos įmonė „Freda“ yra įsitvirtinusi įmonių, kurios apdirbamojoje pramonėje moka didžiausius atlyginimus, sąrašo pirmosiose pozicijose. Čia darbininkų darbo užmokesčio vidurkis viršija 1200 eurų, o vadybininkų atlyginimai – vakarietiški. „Siekiame, kad kiekvienas žmogus būtų gerbiamas, jaustųsi gerai. Tam reikia sukurti palankią aplinką, sudaryti geras sąlygas dirbti, ir mes tai darome. „Fredai“ netrūksta darbuotojų. Nesakau, kad čia stovi eilės už durų, tačiau turime kartoteką ir, esant reikalui, bet kada galime paskambinti ir pasikviesti trūkstamą specialistą“, – tikino įmonės valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas.

Kauno rajone, Ramučių kaime, įsikūrusioje įmonių grupėje „Hoptrans Holding“, teikiančioje logistikos ir ekspedijavimo paslaugas, šiuo metu dirba per tūkstantį žmonių. Ši įmonių grupė yra lyderė pagal darbuotojų skaičių Kauno rajone. „Hoptrans Holding“ direktorius Vytas Volkevičius sakė, kad bendrovė galėtų įdarbinti dar 300 vairuotojų.

„Nesirenkame žmonių, imame tuos, kurie yra darbo rinkoje. Kur eiti, sprendžia darbuotojai. Tai komfortiška situacija, kai darbuotojas 100 proc. žino, kad gali palikti dabartinę darbovietę ir kitą pasirinkti iš 2–4 variantų. Manau, kad tai suteikia laimės“, – kalbėjo V. Volkevičius.

Vien atlyginimu nesužavėsi

Kiti darbdaviai neslėpė, kad dabar vien atlyginimu darbuotojo nesužavėsi, nes specialistai visur gali uždirbti beveik tiek pat, tad tenka konkuruoti patrauklesnėmis darbo sąlygomis, geresniu mikroklimatu, lankstesniu požiūriu į darbo grafiką.

Konsultacijų bendrovės SDG įmonių grupę kartu su žmona Rūta valdantis Eduardas Jasas pabrėžė, kad jam labai svarbu, kaip jaučiasi darbuotojai. Jiems suteikta galimybė naudotis lanksčiu darbo grafiku: atvykti į darbą galima nuo 7.30 iki 9 valandos, o išvykti nuo 16.30 iki 18 valandos. Be to, darbuotojai, įvykdę mėnesio apyvartos planus, penktadieniais gali dirbti tik iki pietų ir gauti darbo užmokestį už visą darbo dieną.

Prieš porą metų Kauno SDG kolektyvas (įmonių grupė turi filialus dvylikoje šalies miestų) persikėlė į naują modernų 3,5 mln. eurų kainavusį biurą, kurio apdailai naudotos ekologiškos medžiagos, sumontuota rekuperacinė šildymo ir vėdinimo sistema. Įsikėlus į naująjį biurą atsirado ir prigijo nauja tradicija – kartą per mėnesį darbuotojų kolektyvui pietauti kartu. Pernai bendriems pietums buvo skirta apie 22 tūkst. eurų.

Šiuolaikiškame pastate Kaune įrengta per 120 ergonomiškų darbo vietų su patogiais, padėtį keičiančiais stalais, poilsio bei laisvalaikio erdvė. E. Jasas džiaugėsi, kad darbuotojai pamėgo ilsėtis pastato terasoje, kurioje auga obelys ir kriaušės, be to, esą jiems ne prievolė, o malonumas išravėti teritoriją supančią aviečių gyvatvorę.

„NFQ visų pirma yra žmonės. Nes būtent jie, o ne technologijos kuria sėkmingą verslą. Suprantame, jog papildomą mylią nueina tik laimingi darbuotojai, todėl stengiamės kiekvienam sudaryti asmenines sąlygas tobulėti. Specialistai gali vykti į mokymus užsienyje, Lietuvoje arba organizuojame juos įmonės viduje“, – požiūrį į darbuotojų tobulėjimo svarbą pabrėžė NFQ grupės, vienos iš sparčiausiai augančių informacinių technologijų (IT) paslaugų bendrovių Kauno regione, vadovas Paulius Insoda.

Kita Kauno bendrovė – „TeleSoftas“ – siekia tapti įmone, kuri savo veiklą grindžia kūrybiniu individo darbu bendruomenėje. Svarbiausias bendrovės darbuotojams keliamas tikslas – būti laimingiems. Verslo modelis, grindžiamas laimės ekonomika, gali būti strateginis pranašumas ne tik pritraukiant darbuotojų, bet ir pristatant verslą klientams, taip įsitikinęs IT bendrovės vadovas Algirdas Stonys.

Abejoja tyrimu

Minėto darbuotojų laimės indekso tyrimo rezultatai liudija, kad, analizuojant pagal veiklos sritis, laimingiausi darbuotojai Europoje ir Afrikoje pastaraisiais metais dirbo valstybiniame sektoriuje, automobilių pramonėje ir svetingumo (apgyvendinimas ir kavinės) paslaugų sektoriuje, o Lietuvoje – sveikatos ir grožio industrijoje bei valstybiniame sektoriuje. Indeksą, kur laimingiausiųjų penketuke rikiuojasi Vengrija, Kroatija, Lenkija, Graikija ir Lietuva, paviešino Slaptųjų pirkimų profesionalų asociacija („MSPA Europe/Africa“).

Bendrovės „Personalo valdymo inovacijos“ direktorius Jonas Marcinkus šį indeksą ir tyrimą pavadino nesąmone. „Tai visiškai niekuo nepagrįsti teiginiai. Danija, kuri vertinama kaip toliausiai pažengusi elgsenos su darbuotojais puoselėjimo srityje, dalijasi ketvirta ir penkta vieta nuo galo su Vokietija, kuri yra pasaulyje viena geidžiamiausių šalių darbdavių. Glumina ir tai, kad Kipras pagal šį tyrimą – trečioje nuo galo vietoje. Tai šalis, kurioje dirbti svajoja net Skandinavijos gyventojai, ypač jaunimas – paslaugų srityje, nes dirbti reikia mažiau, už tai gaunamas beveik daniškas atlyginimas, o pragyvenimo lygis, palyginti su Danija, yra penkis kartus žemesnis. Olandija, kurioje darbdavių kultūra yra dešimt kartų aukštesnė negu Lietuvos darbdavių, ir Italija, kurioje tradiciškai susiklostę geri santykiai tarp darbuotojų ir darbdavių, dalijasi paskutine vieta“, – tyrimo rezultatais stebėjosi J. Marcinkus.

Su įvairių įmonių savininkais dešimt metų dirbantis J. Marcinkus sakė, kad Lietuvoje esama lietuviško kapitalo įmonių, kurios rūpinasi darbuotojais, ir šie į darbą eina tarsi į šventę, bet tokių įmonių, palyginti su užsienio ar bendro kapitalo įmonėmis, yra nedaug.

Privačios darbuotojų paieškos ir atrankos paslaugas teikiančios bendrovės vadovas sakė, kad darbuotojai Lietuvoje nesijaučia tokie laimingi, kad patektume bent į „laimės“ penketuką. J. Marcinkaus žodžiais, Lietuvoje palankiau į darbuotojus žiūrima tose įmonėse, kurioms vadovauja jauni žmonės, parsivežę patirties iš užsienio, dirbę užsienio ar bendro kapitalo įmonėse. Būtent jie puoselėja bendravimo ir vidinės kultūros tradiciją.

„Lietuviško kapitalo verslo savininkai ir įmonių vadovai visų pirma sprendžia neišsprendžiamus klausimus: mokesčių, verslo valdymo, įstatymų bazės nuolatinių pokyčių. Nors Lietuvoje verslo aplinka vertinama kaip nebloga, iš tikrųjų verslo savininkai ar įmonių vadovai nuolat patiria stresą, nes nežino, kokius sprendimus priims šalies valdžia. Tai nuolatinė kova už būvį, o rūpintis darbuotoju galima tik tada, kai nereikia spręsti tokių gyvybiškai svarbių klausimų: ar išsilaikys įmonė, ar įmanoma bus plėtoti verslą, ar išgalės laiku sumokėti mokesčius, kad nebūtų užblokuotos sąskaitos, kad neateitų antstoliai ar kokie nors tikrintojai. Rūpinimasis darbuotoju dažnai tampa šeštos eilės reikalu – jais rūpintis nėra kada“, – vardijo pašnekovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"