Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Krovinių vežėjai naudojasi ekonomikos pakilimu

 
2018 08 21 6:00
Stambieji vežėjai, investavę į logistikos infrastruktūrą, logistikos organizavimą ir transporto parkus, nusigriebia didžiausių Lietuvos ir Europos eksportuotojų, kurie suinteresuoti kokybiška paslauga, krovinių gabenimo užsakymus.
Stambieji vežėjai, investavę į logistikos infrastruktūrą, logistikos organizavimą ir transporto parkus, nusigriebia didžiausių Lietuvos ir Europos eksportuotojų, kurie suinteresuoti kokybiška paslauga, krovinių gabenimo užsakymus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) ekonomikai atsigavus labiau, nei tikėtasi, išaugo transporto paslaugų paklausa. Lietuvos vežėjai tuo pasinaudojo išplėsdami automobilių parkus ir didindami krovinių vežimo apimtį.

Pagrindiniai srautai juda jau ne Vakarų – Rytų koridoriumi, o iš pietų į šiaurę. Tai sumaniai išnaudodami Lietuvos vežėjai krovinius veža iš Italijos per Vokietiją, Ispaniją į Prancūziją ir atgal. Užsakymų tiek daug, kad vilkikai su lietuviškais numeriais į Lietuvą grįžta tik po kelių mėnesių ar metų.

Viršija dešimtmečio rekordus

Lietuvos krovinių vežėjai ir saugotojai sukuria 13 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Šio sektoriaus bendrovių krovinių mastas viršija dešimtmečio rekordus, o didžiausią vertę uždirba tarptautiniai užsakymai. Tai rodo, kad, sumaniai pasinaudodamos ekonominiu pakilimu, įmonės rado aukso gyslą, naudingą ir ilgalaikiam verslui, ir šalies ekonomikai. Šiuos duomenis atskleidė SEB banko analitikų atlikta transporto sektoriaus analizė.

„Didžiausi krovinių srautai juda kelių transportu ir didžiausia dalis – apie 90 proc. – užsakymų pagal tonkilometrį yra iš užsienio šalių, o tai reiškia, kad tolimųjų reisų vairuotojams darbo artimiausiu metu tikrai neturėtų trūkti“, – teigė SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis. Anot jo, vilkikų verslas sukuria net 9 proc. Lietuvos BVP.

Prieš dešimtmetį ekonomiką prispaudusi krizė įmonėms davė labai vertingų pamokų, todėl dabar, transporto sektoriui klestint, įmonės ne tik augina pelną, bet ir rūpinasi finansiniu tvarumu bei likvidumu, kad galėtų sėkmingai peršokti galimus ekonomikos nuosmukius. Tačiau daugiau perspektyvų išlikti ilgą laiką turi didžiosios įmonės.

Atnaujina ir plečia parką

Pasak V. Juzikio, pastaruosius keletą metų vežėjai aktyviai atnaujina vilkikų parką: sudarinėja automobilių ir puspriekabių išperkamosios nuomos sutartis, o kai kurios perka ir nuosavomis lėšomis. Vien pirmą šių metų pusmetį buvo sudaryta beveik 7 tūkst. naujų išperkamosios nuomos sutarčių, arba beveik tūkstančiu daugiau negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Vien SEB banko sudarytų krovininio transporto išperkamosios nuomos sutarčių vertė pirmą 2018 metų pusmetį pasiekė 152,9 mln. eurų – buvo 23 proc. didesnė negu pirmą 2017 metų pusmetį.

Praėjusią savaitę bankas pranešė suteikęs 105 mln. eurų finansavimą logistikos įmonių grupei „Girteka Logistics“. Šios lėšos bus skirtos atnaujinti ir plėsti transporto parkui, kurį dabar sudaro 5 tūkst. vilkikų ir 5,5 tūkst. puspriekabių. Tai didžiausias SEB banko finansuojamas išperkamosios nuomos sandoris šiais metais.

„Dabartinės mūsų investicijos į naujausius sunkvežimius ir puspriekabes padės padidinti transporto parko efektyvumą, vežti dar daugiau krovinių ir mažinti aplinkos taršą. Siekiame, kad šios naujoviškos transporto priemonės padidintų saugumą keliuose, užtikrintų mūsų vairuotojų komfortą ir tolesnį įmonių grupės augimą“, – pabrėžė „Girteka Logistics“ finansų direktorius Mantas Ranonis.

Panašiai mąsto ir kitos aktyviai investuojančios logistikos įmonės. Dabartinis jų elgesys kiek primena keletą itin sėkmingų metų, kurie skausmingai užsibaigė 2009-aisiais laukuose paliktų tūkstančių dar naujų nenaudojamų vilkikų „parkais“.

Žygimantas Mauricas"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Žygimantas Mauricas"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Ekonomikos ciklas yra toks dalykas, kad kiekvieną kartą, kai tik pajuntame pakilimą, visi jau planuoja ir bando įžvelgti krizės požymius, – „Lietuvos žinioms“ dabartinę padėtį, kai jau dažniau pasirodo pranešimų apie Europos ir pasaulio ekonomikos lėtėjimo požymius, komentavo nepriklausoma analitikė Jekaterina Rojaka. – Dabar tikrai negalima įžvelgti jokių didesnių problemų, bent artimiausius porą trejetą metų tikrai turėsime ramesnį gyvenimą, o paskui padėtis Lietuvoje vis daugiau priklausys nuo pasaulinių tendencijų, o ne nuo nacionalinių dalykų arba mūsų vežėjų iniciatyvos.“

Kita vertus, anot jos, ne tik transporto sektoriaus patirtis rodo, kad išlieka stipriausi – tie, kurie teikia modernias paslaugas, daug investuoja į logistikos technologijas, visiškai naujoviškas paslaugas. Tai yra tie, kurie prioritetus teikia strategiškai apgalvotiems dalykams.

Prieš devynetą metų pasibaigusios ekonomikos augimo euforijos skaudžiai pamokytų Lietuvos krovinių vežėjų elgesys išoriškai primena 2006–2009 metų laikotarpį, bet šis sektorius šalyje šiandien jau panašesnis į mažmeninę prekybą, kurią visiškai užvaldę keturi didieji prekybos tinklai. Smulkiesiems krovinių vežėjams lieka vis mažiau vietos po saule. Krovinių gabenimas automobilių transportu Lietuvoje jau tapo viena pagrindinių ūkio šakų.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vežėjų investiciniame aktyvume irgi neįžvelgia pavojų arba besiformuojančio „burbulo“. „ES ekonomikai atsigavus labiau, nei tikėtasi, ypač praėjusiais metais, buvo justi transporto paslaugų trūkumas. Lietuvos vežėjai tuo puikiai pasinaudojo išplėsdami savo automobilių parkus ir didindami krovinių vežimo apimtį“, – sakė jis.

Ekonomistas prognozuoja, kad toks augimas ilgai netruks. „Kai kurie indikatoriai rodo, kad sulauksime šiokio tokio smukimo ir vietos po saule gali užtekti ne visiems. Bet Lietuvos didieji vežėjai, manau, yra pasirengę priimti iššūkius kaip per 2008–2009 metų finansų krizę ir per Rusijos krizę“, – sakė jis.

Perspektyvesnės didelės įmonės

Ž. Maurico teigimu, transporto sektorius yra procikliškas, priklausantis nuo ekonomikos svyravimų.

Pirmieji lėtėjimą pajunta smulkieji vežėjai. Patys smulkiausi priklauso nuo atsitiktinių užsakymų ir didžiųjų vežėjų, kurie nespėja vykdyti eksportuotojų užsakymų, subrangos pagrindais gaunamų pasiūlymų. Ekonomikai lėtėjant, tokio darbo smulkieji vežėjai gauna vis mažiau. Jiems ne į sveikatą ir stambiųjų vežėjų investicijos į transporto parko atnaujinimą bei plėtrą.

Taigi, pirmosios bankroto eilėje stovi mažiausios vežėjų įmonės. 2016–2017 metai buvo rimtas signalas smulkiesiems daryti rimtas išvadas dėl savo verslo perspektyvų. Tai buvo laikotarpis, per kurį vežėjų bankrotai viršijo krizinių 2009-ųjų lygį. Dar labiau išryškėjo tendencija, primenanti irgi apie dešimtmetį užtrukusius mažmeninės prekybos struktūros pokyčius, kai mažas parduotuvėles nušlavė keli prekybos tinklai, įsitvirtinę ir miestų centruose.

Krovinių vežimo sektoriuje tokia tendencija dar paprastesnė. Stambieji vežėjai, investavę į logistikos infrastruktūrą, logistikos organizavimą ir transporto parkus, nusigriebia didžiausių Lietuvos ir Europos eksportuotojų, kurie suinteresuoti kokybiška paslauga, krovinių gabenimo užsakymus.

Palankus metas plėtrai

Ž. Maurico nuomone, visos aplinkybės stambiesiems Lietuvos vežėjams yra palankios siekti ambicingų tikslų jau ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. „Manau, mūsų vežėjai jau galėtų pasvajoti ir apie danų kompanijos „Maersk“, visiškai užkariavusios ES konteinerinių krovinių vežimo rinką, sėkmės istoriją. Manau, tai galėtų būti vienas iš Lietuvos ekonomikos tikslų. Lietuva turi galimybių tapti viena iš krovinių gabenimo automobilių transportu lyderių Europoje“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, Rusijai smarkiai apribojus prekybos ryšius su ES ir kitomis Vakarų valstybėmis, iš esmės pakito ir krovinių gabenimo kryptys. „Dabar pagrindiniai srautai juda jau ne Vakarų – Rytų koridoriumi, o iš pietų į šiaurę. Tai sumaniai išnaudodami Lietuvos vežėjai krovinius veža iš Italijos per Vokietiją, Ispaniją į Prancūziją ir atgal. Užsakymų tiek daug, kad vilkikai su lietuviškais numeriais į Lietuvą grįžta tik po kelių mėnesių ar metų“, – pasakojo jis.

Didžioji užsienyje dirbančių vairuotojų dalis – trečiųjų šalių, daugiausia Ukrainos ir Baltarusijos, piliečiai. Lietuvoje įsitvirtinę logistikos įmonių „smegenų centrai“, kurie teikia krovinių ekspedijavimo ir sandėliavimo paslaugas. Juose dirba daugiausia vietos gyventojai. „Gerai, kad tai yra Lietuvoje, o ne kurioje nors kitoje šalyje“, – sakė Ž. Mauricas.

Dėl teigiamos verslo aplinkos šiais ir kitais metais transporto sektoriui ekspertai prognozuoja tolesnį augimą. Dar daugiau vilčių, pasak V. Juzikio, Lietuvos vežėjams teikia tai, kad senbuvėms vežėjų rinkos milžinėms – Vokietijai, Prancūzijai, Italijai iškyla didesnių darbo jėgos sąnaudų problema. Todėl Lietuva, kaip ir Lenkija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija bei kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, nuosekliai atsiriekia tarptautinių vežimų rinkos dalį iš didžiųjų šalių.

„Manau, mūsų laukia nelabai malonus ekonomikos laikotarpis. Makroekonominė padėtis suprastės, bet nemanyčiau, kad Lietuvos įmonės yra vienos labiausiai pažeidžiamų. Priešingai – esame vieni mažiausiai pažeidžiamų ir netgi galime išplėsti savo įtaką Vakarų Europoje“, – tvirtino Ž. Mauricas.

V. Juzikis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vežėjų bendrovės yra išsikovojusios tvirtas pozicijas Europos Sąjungos rinkoje. Lietuviai sugeba efektyviai valdyti savo parkus, naudodamiesi inovaciniais technologiniais sprendimais ir tobulindami procesus, todėl kartu su Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių vežėjais atsiriekia vis didesnę tarptautinių vežimo paslaugų rinkos dalį iš senbuvių. Tai viena svarbiausių jų augimą lemiančių priežasčių.

Pasak Ž. Maurico, kelia rūpesčių prekybos karai. Dėl to ir prasidėjo ekonomikos augimo neapibrėžtumas. Vien JAV prezidento vienu įsaku įvesti nauji muito tarifai Turkijos plienui iškart nusmukdė šios šalies, didžiausios statybinės armatūros gamintojos pasaulyje, valiutą.

Panašių lengvabūdiškų D. Trumpo sprendimų vis daugiau. Kuo daugiau sankcijų, tuo mažiau galimybių pekybai, o transportas tiesiogiai nuo jos priklauso.

„Be abejo, transportas kuriam laikui gali sustoti, o blogiausio scenarijaus atveju ir smuktelėti, tačiau nemanau, kad tai būtų katastrofa Lietuvos transporto sektoriui. O gal ir galėtų būti privalumas, nes bet kuriuo atveju kroviniai vis tiek judės, o užsakovai vis tiek ieško kokybiškos ir garantuotos paslaugos, kokią ir siūlo jau turintys gerą įdirbį Lietuvos vežėjai“, – sakė Ž. Mauricas.

J. Rojaka pritarė: „Europiečiams svarbu ir tai, kad modernios Lietuvos krovinių vežėjų paslaugos dabar yra šiek tiek pigesnės, t. y. kainos ir kokybės santykis yra geresnis negu jų pačių. Tai reiškia, kad ekonomikos krizė Vakarų Europoje šiandien nebūtinai reikštų totalią krizę Lietuvos vežėjams. Tokiais atvejais daugelis pradeda ieškoti alternatyvų, bet stambesni Lietuvos vežėjai, turėdami gerą vardą ir gerą parką, tokiu atveju dažniausiai laimi.“

Pasak Ž. Maurico, į prekybos karus su JAV yra įsivėlusi ir Kinija. Tai reikšminga pasaulinės ekonomikos žaidėja, bet Lietuvos transporto sektorius su ja nėra glaudžiai susijęs. Gali būti, kad tokia padėtis gali išeiti ir į gera. Eurpoje dabar vežamos daugiausia vietos gamintojų ir pardavėjų prekės: detalės, gatava pramonės produkcija, maisto produktai. Iš Kinijos prekės atvežamos daugiausia į stambiuosius Europos uostus, kuriuose galioja savos taisyklės ir svetimiems sunku patekti. Iš jų prekės išvežamos daugiausia į Europos didžiausius prekybos tinklus. Taigi, tiesioginio prekybos karų poveikio tarsi neturėtume.

„Apskritai, manau, srautai iš Kinijos turėtų mažėti, nes nėra tikslo vežtis produktus iš šios valstybės, kurioje vidutinis darbo užmokestis jau panašus kaip Lietuvoje ir didesnis negu Turkijoje ir Rusijoje. Taigi, Kinijos, kaip pigios darbo jėgos šalies, reikšmė mažėja. Gamyba keliasi į tokias šalis kaip Vietnamas, bet ten jau prasideda kultūriniai dalykai, muitai, kiti nepatogumai, galų gale atstumas. Todėl verčiau gaminti čia, vietoje, arba ir Lenkijoje. Juk atstumai Europoje nedideli, veikia vidaus rinka, todėl nėra eilių pasienyje, muitų. Manau, dalis gamybos pajėgumų pradės grįžti į Europą“, – svarstė Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas: „Lietuva turi galimybių tapti viena iš krovinių gabenimo automobilių transportu lyderių Europoje.“/“Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Neužmiršta ir Rusija

Rytų ir šiaurės kryptimis Lietuvos keliais dabar važiuoja daugiausia vilkikai rusiškais ir baltarusiškais numeriais, krovinius gabenantys į Rusijos Kaliningrado sritį ir Baltarusiją.

V. Juzikio teigimu, nors po Rusijos sankcijų krovinių vežimo verslas sėkmingai persiorientavo į Vakarus ir apie 80 proc. tonkilometrių įveikiama ES keliais, Rusijos ūkio atsigavimo požymiai verslininkams rodo, kad atsiranda naujų galimybių užsidirbti ir krovinius vežant į Rusiją.

„Lietuvos įmonės turi didelį įdirbį Rytų šalyse, o tai neabejotinai anksčiau ar vėliau pravers, be to, leis efektyviau konkuruoti su kitais ES vežėjais. Taip pat rusų kalbos mokėjimas ir bendravimo su Rytais patirtis sektoriui padeda spręsti kvalifikuotos darbo jėgos problemas. Į Lietuvos transporto įmonių vilkikų kabinas lipa vis daugiau ukrainiečių ir baltarusių vairuotojų“, – priminė SEB banko atstovas.

Transporto sektoriaus įmonių bankrotai

MetaiPradėta procedūrųPokytis*, proc.
200751–31,1
2008102+100
2009349+242,2
2010279–20,1
2011181–35,1
2012184+1,7
2013248+34,8
2014300+21
2015278–7,3
2016409+47,1
2017249–39,9

*Palyginti su ankstesniais metais.

Šaltinis: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AATVNVT), Statistikos departamentas

Pastaba. AATVNVT pateiktoje transporto sektoriaus veiklos klasifikacijoje nėra žodžių „vežėjai automobilių keliais“, „ekspedijavimas“, „logistika“. Bendresne ir kartu platesne prasme šias sąvokas atstoja ekonominės veiklos rūšys, įvardytos kaip „sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais“ bei „sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla“, tačiau 90 proc. krovinių iš Lietuvos, Lietuvoje ir į Lietuvą yra gabenama sausumos keliais automobilių transportu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"