Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Konkurencija praryja stambiausius aliejaus gamintojus

 
2018 07 16 12:00
pixabay.com nuotrauka

Nors šalyje yra keletas maistinį aliejų gaminančių įmonių, kiekviename rajone rastume bent po vieną ūkininką, iš šio produkto bandantį prisidurti pajamų. Tokios veiklos ekspertai nevadina aliejaus pramone. Šviežias lietuviškas produktas nepajėgia konkuruoti su įvežtiniu. Tai liudija ir Rokiškio aliejinei paskelbtas bankrotas. Nūdienos bei ateities šviesiomis spalvomis nepiešia ir kiti aliejaus gamintojai.

Šakiuose veikianti bendrovė „Aletovis“ prieš metus pradėjo spausti ir kanapių aliejų. Iki tol šakiečiai gamino šaltai spaustą linų sėmenų ir rapsų aliejų. Vis dėlto, pasak bendrovės direktoriaus Arvydo Banevičiaus, paklausiausias išlieka linų sėmenų aliejus. Atsižvelgiant į sezoną, per mėnesį pagaminama apie toną šio trijų rūšių aliejaus.

Kaip ir kiti aliejaus spaudėjai, jis įvardijo didžiulę konkurenciją: „Po spaudyklą dabar rasi kiekviename miestelyje.“

„Negaliu pasakyti, kad gerai gyvename. Gamintojas ir tarpininkas yra du skirtingi dalykai. Tarpininkas iš mūsų nupirkęs aliejų prideda 10 ar daugiau procentų prie kainos ir parduoda – tuo viskas užsibaigia. Kai mums reikia ir pagaminti, ir parduoti, yra kiek sudėtingiau. Kamuolys ritasi žemyn – gamintojų lieka vis mažiau“, ‑ neslėpė A. Banevičius.

Nedidelėms maistinio aliejaus spaudykloms koją kiša ir ūkininkai. „Jų yra daug, ir ūkininkai, spaudžiantys ūkiuose aliejų, mums yra šiokie tokie konkurentai. Jiems keliami vienoki, o mums – kitokie, didesni reikalavimai. Tai daro įtaką produkto savikainai, iškraipomos konkurencinės sąlygos. Žinoma, reikia padėti ūkininkams, tačiau valdžia kažkodėl nori būti gera mūsų sąskaita“, ‑ sakė verslininkas.

Vis dėlto didžiausia šio sektoriaus problema – sumažėjęs vartotojų skaičius Lietuvoje. „Mūsų aliejus, nors ir nedideliais kiekiais, irgi „emigruoja“ į Angliją paskui vartotojus. Per pastaruosius trejus metus gamybos apimtis „Aletovyje“ šiek tiek sumažėjo, finansinę padėtį gelbsti naujai įvestas produktas – kanapių aliejus. Įmonei aliejaus gamyba nėra pagrindinis pajamų šaltinis, o jei tai būtų pagrindinis verslas, manau, būtų sudėtinga“, ‑ teigė bendrovės vadovas.

Žaliavą „Aletovis“ užsitikrina ne tik iš Šakių, bet ir iš aplinkinių rajonų ūkininkų – bendrovė iš vokiečių perka linų sėklas, padalija jas žemdirbiams, o šie aliejinei pateikia užaugintas linų sėmenis. „Produkciją gaminame tik iš lietuviškų žaliavų“, ‑ pabrėžė A. Banevičius.

Nuostolinga veikla nevadina

Mindaugas Smilgys iš Marijampolės rajono Gudelių kaimo yra vienas pirmųjų ūkininkų, šalyje įsirengusių aliejaus spaudyklėlę. „Norėjosi diferencijuoti ūkio veiklą, kad ji būtų įvairesnė, kad pajamos nepriklausytų vien nuo grūdinių kultūrų. Esame smulkūs, tikrai nespaudžiame tiek, kiek Rokiškio aliejinė, ir bankrutuoti nežadame“, ‑ skaičių, kiek per mėnesį pagamina aliejaus, neįvardijo pašnekovas.

Nuostolinga šios veiklos ūkininkas nevadina, tačiau kitų jos imtis neagituotų. „Labai didelės investicijos – kainuoja įranga, patalpų įrengimas, kad jos atitiktų higienos reikalavimus, kurie yra labai dideli ir nepigiai atsieina. Tai tikras galvos skausmas. Dažnas mano: nusipirksiu presą ir spausiu, tačiau didžiausios investicijos tenka cechui įrengti, ir klausimas, kada jos atsipirks. Sėkloms tinkamai laikyti teko įsirengti ir sandėlius“, ‑ sakė M. Smilgys.

Pasak ūkininko, visa grandinė nuo lauko iki stalo nėra lengva – kaime trūkstant darbo rankų sunku suktis vien šeimos jėgomis, šiemet M. Smilgys atsisakė vienos prekyvietės. Kaip ir kiti vietinio aliejaus spaudėjai, jis įvardijo didžiulę konkurenciją: „Po spaudyklą dabar rasi kiekviename miestelyje.“ M.

Smilgio žodžiais, aliejaus gamyba – sezoninis verslas, vasarą jo paklausa labai smunka, pirkimas atsigauna nuo spalio iki šv. Velykų. Keičiasi ir vartotojų poreikiai, žmonės nebeperka tiek daug linų sėmenų aliejaus, kaip anksčiau, o kanapių aliejaus parduodamas panašus kiekis.

Šiemet M. Smilgys 5 ha plote augina kanapes, 3 ha – linus ir šiemet ūkyje 2,5 ha plote išbandė kitą aliejinį augalą – judrą. Praėjusią savaitę judras jau nukūlė, tačiau dėl sausros derliumi pasigirti negali – jis kokybiškas, bet mažas.

Į neviltį varo mokesčių politika

Vilniaus rajone Valčiūnų kaime įsikūrusi bendrovė „Vetagra“ turi bene didžiausią šaltai spausto aliejaus asortimentą. Jis spaudžiamas iš linų sėmenų, moliūgų, judrų, saulėgrąžų, kanapių bei kepinto sezamo sėklų ir žymimas Senosios aliejinės prekės ženklu. „Vetagros“ direktorius Alvianas Murnikovas pripažįsta, kad vieną rūšį gaminti būtų gerokai paprasčiau: atkristų įrangos pritaikymas, jos plovimas, skirtingų etikečių gamyba, o didesniais kiekiais perkamą žaliavą būtų galima įsigyti pigiau

Aliejaus gamybos žaliavai „Vetagra“ skiria ypatingą dėmesį. „Sėklų patys neauginame, tuo esame pranašesni už ūkininkus, kurie spaudžia aliejų tik iš pačių užaugintų žaliavų. Įsigydami žaliavas turime pasirinkimo laisvę ‑ žemės ūkyje dažnai būna prastų metų, kai nepavyksta užauginti geros kokybės derliaus. Tuomet ūkininkas ir spaudžia aliejų iš to, kas pas jį užaugo, o mes galime pasirinkti, iš ko ir kokias pirkti žaliavas“, ‑ sakė verslininkas.

Bendrovės direktorius neslėpė: „Gyvename sunkiai. Lietuvoje nepažįstu nė vieno smulkiojo verslo atstovo, kuriam būtų lengva. Į neviltį varo mokesčių politika, tai tikras genocidas. Kalbu iš varpinės smulkiojo verslo, kuris maitina didžiąją dalį žmonių. Nėra jokios mokesčių diferenciacijos. Pelno mokesčio iš viso neturėtų būti. O apie darbuotojų apmokestinimą net kalbėti nenoriu.“

A. Murnikovas patikino, kad nuo 1996 metų veikianti įmonė, kurioje dirba šeši darbuotojai, bankrutuoti nesiruošia. Spaudykloje per mėnesį išspaudžiama 1‑2 tonos aliejaus, gamybos apimtis kasmet auga. Tačiau tai įmonės vadovo nedžiugina: tiek gamybos sąnaudos, tiek mokesčiai yra dideli, o kainų didinti nėra kaip, todėl veikla apčiuopiamo pelno neduoda.

Pasisako už kooperaciją

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) ekspertas Albertas Gapšys mano, kad padėtį galbūt gelbėtų kooperacija. „Aliejinės Lietuvoje turėtų būti ūkininkų įmonės, tokie pat kooperatyvai, kaip antai „Pienas LT“. Tuomet ūkininkai būtų suinteresuoti aliejinių augalų auginimu ir perdirbimu“, ‑ kalbėjo LAEI ekspertas.

Vis dėlto jis abejojo, ar Lietuva būtų pajėgi išauginti tokį kiekį aliejinių augalų, kad būtų pajėgi konkuruoti, mat aliejaus pramonei pirmiausia reikia žaliavos.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Božena Zaborovska-Zdanovič informavo, kad šiemet Lietuvoje deklaruota 546 hektarai linų, beveik 64 tūkst. hektarų vasarinių ir 145 tūkst. ha žieminių rapsų pasėlių. Šiuose plotuose bus užauginta daugiau kaip 500 tūkst. tonų rapsų sėklų, iš kurių galima spausti aliejų.

Tačiau, pasak B. Zaborovskos-Zdanovič, pastaraisiais metais rapsų sėklos daugiausia panaudojamos biodyzelino gamybai, dalis išvežama į užsienį. „Maistinio aliejaus gamybai žaliavos visiškai pakanka. Tačiau maistinio aliejaus rinkoje vyrauja didelė konkurencija, lietuviškas rapsų aliejus turi konkuruoti su pigesniu iš trečiųjų šalių įvežtu aliejumi. Lietuvos aliejaus įmonėse naudotos technologijos leido gaminti aukštos kokybės maistinį aliejų. Jis, turėdamas didesnę maistinę vertę, yra ir didesnės savikainos prekė. Pastaraisiais metais rapsų aliejaus gamyba Lietuvoje gerokai sumažėjo. Sėmenų aliejus, kurį spaudžia ir parduoda maistui patys ūkininkai mažais kiekiais, mūsų šalyje nėra masinio naudojimo prekė. Sėmenų aliejus turi neilgą geriausio naudojimo terminą, ilgiau laikant ‑ apkarsta“, ‑ kalbėjo ŽŪM atstovė.

Bendrovės direktorius neslėpė: „Gyvename sunkiai. Lietuvoje nepažįstu nė vieno smulkiojo verslo atstovo, kuriam būtų lengva. Į neviltį varo mokesčių politika, tai tikras genocidas.“

A. Gapšio teigimu, Lietuvoje maistinio aliejaus pagaminama labai nedideliais kiekiais, aliejaus pramonės nėra. „Įeiti į rinką, neinformuojant pirkėjo, kad Lietuvoje gaminamas aliejus, kokios šio produkto kainos ir kam jis tinkamas, neįmanoma, o tokios reklamos trūko. Didžiausia mūsų problema yra tai, kad nemokame dirbti su rinka“, – kalbėjo LAEI ekspertas.

Jo nuomonei pritarė ir ŽŪM atstovė. „Esant laisvajai rinkai, svarbios visos rinkodaros ir prekybos reklamos priemonės. Sėkmingo įmonių darbo rezultatams taip pat didžiulę reikšmę turi mokestinė aplinka, modernizavimo investicijų dydis ir atsipirkimo laikas, skolinimosi bei paskolų grąžinimo sąlygos. Vis dėlto, matyt, patys svarbiausi yra įmonių personalo ir valdybų narių kvalifikacija ir gebėjimai siekiant gerų gamybos ir ekonominių rezultatų. Lietuvos rinka maža, įmonės privalo būti konkurencingos Europos ir pasaulinėje rinkoje“, ‑ sakė B. Zaborovska-Zdanovič.

LAEI ekspertas įsitikinęs, kad šis lietuviškas produktas perspektyvos neturi – Europos šalių aliejus seniai nukonkuravo lietuvišką. „Konkurencijos neatlaikė ir „Rokiškio aliejus“. Tiesa, man abejonių kelia tai, kad „Rokiškio aliejus“ bankrutuoja jau antrąjį kartą“, ‑ neslėpė A. Gapšys.

Rafinuoto rapsų aliejaus gamyba Lietuvoje, tonomis

Pagaminta
2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.
Rafinuotas rapsų aliejus 2590 5618 12189 666 665
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"