Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Klaipėdos uoste daugėja krovinių ir keleivių

 
2018 04 11 12:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Šių metų pirmojo ketvirčio Klaipėdos uosto apyvartos dinamika nėra tokia veržli kaip pernai, tačiau perkrauti krovinių kiekiai, nors ir nuosaikiu tempu, didėja. Klaipėdoje per pirmus tris mėnesius krauta 10,79 mln. tonų krovinių, 4,7 proc., arba beveik puse milijono tonų daugiau, nei tuo pačiu metu pernai.

Uosto vadovas Arvydas Vaitkus tokį rezultatą lygino su artimiausių konkurentų apyvarta: Rygoje pirmąjį ketvirtį krova mažėjo 11 proc., iki 8,2 mln. tonų, Taline ji išliko pernykščio lygio – 5 mln. tonų. „Įvykdėme visus iškeltus uždavinius ir viršijome nustatytus pajamų rodiklius, rinkliavų gauta 2,7 proc. nei planuota. Tai visų uosto krovos kompanijų nuopelnas“, – komentavo A. Vaitkus.

Naujas ketvirčio krovos rekordas pasiektas išaugus generalinių krovinių srautui. Sparčiausiai daugėjo prekių konteineriuose: 14,6 proc., lyginant tonomis, arba 13,5 proc., skaičiuojant vienetais (TEU). Jūrų keltuose daugėjo ro-ro krovinių (+ 9 proc. technikos vienetų), o keleivių plaukė 4,4 tūkst. daugiau – 35 895 (+14 proc.). Uosto apyvartą taip pat didino plieno gaminiai, metalo konstrukcijos ir baltarusiškos kalio trąšos, kurių dalis kompensavo mažesnius kai kurių kitų tradicinių krovinių kiekius dėl lėtesnės prekybos rinkos.

Pastaruoju metu Rusijos naujienų portalai skelbia apie valdžios planus „pribaigti Baltijos šalių uostus“ išplėtojus Šiaurės transporto koridorių per Murmansko uostą. Būtent šia trasa tikimasi nukreipti Azijos krovinius į Europą. Kuriamo naujo prekybos uosto, pavadinto vardu „Lavna“, vadovo žodžiais, „2020 metais pirmoji 9 mln. tonų anglių partija galutinai išnaikins Rusijos tranzitą Pabaltijo uostuose“.

Daug, tačiau kasmet vis mažiau, rusiškų anglių kraunama tik Rygos uoste, 2017 metais jų apyvarta siekė beveik 12 mln. tonų. Klaipėdos uoste rusiškų krovinių dalis yra nepalyginamai mažesnė ir bendroje krovos apyvartoje sudaro vos kelis procentus.

Kiti informacijos šaltiniai atskleidžia, kad ne viskas rusų uostuose klostosi pagal valdžios nurodymus, ir jų konkurencingumas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, išlieka žemas. Pritraukti daugiau tranzitinių krovinių į šiuos uostus iš Azijos trukdo klestinti biurokratija.

Kaip skelbia žurnalas „Freight. Ru“, jūrų agentų konferencijoje Sankt Peterburge kovo pradžioje aštriai kritikuotas lėtas krovinių dokumentų parengimo „vieno langelio“ elektroninės sistemos diegimas. Už procesą atsakinga Eurazijos muitų sąjunga norminiams aktams parengti numačiusi 6 metų laikotarpį. Ir esą nėra institucijos, kuri imtųsi atsakomybės dokumentų derinimo darbą pagreitinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"