Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kinija apribojo plastikų importą – Europoje kyla sumaištis

 
2018 01 05 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

2017 metams baigiantis Kinija sustabdė 24 skirtingų tipų kietųjų atliekų importą iš Europos Sąjungos (ES) šalių, taigi ne išimtis ir Lietuva. Ypač jautri situacija gali susidaryti plastikų žaliavų rinkoje, nes iš ES į Kiniją būdavo išvežama 80 proc. plastikų atliekų.

Kinija nėra pagrindinė Lietuvoje perdirbtų atliekų eksporto rinka, tačiau 2016 metais plastikų atliekų eksportas į ją ir Honkongą siekė beveik 1 mln. eurų, o tai apie 12,7 proc. viso Lietuvos plastikų atliekų eksporto, arba 3,6 tūkst. tonų iš viso eksportuojamų 61 tūkst. tonų perdirbtų atliekų.

Kinijos sprendimas gali turėti didelę neigiamą įtaką visam atliekų, turinčių plastikų, tvarkymo sektoriui Lietuvoje.

Neabejojama, kad Kinijos importo iš ES šalių tam tikrų žaliavų, pagamintų iš perdirbtų atliekų, ribojimas turės įtakos tarptautinei prekybai perdirbtomis atliekomis – keisis šio sektoriaus įmonių konkurencingumas ir perdirbamų atliekų supirkimo kainos.

Reikės naujų rinkų

VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko Vadimo Ivanovo vertinimu, dėl santykinai nedidelės perdirbtų žaliavų eksporto apimties į Kinijos rinką Lietuvos įmonės ilgalaikio tiesioginio poveikio galėtų ir nepajausti, nes būtų pajėgios perorientuoti savo eksportą į kitas rinkas.

Tačiau bendroje ES rinkoje esą gali susidaryti perdirbtų žaliavų pasiūlos perteklius, kuris neigiamai paveiks šių žaliavų kainas. Taigi ir Lietuvos atliekų rūšiavimo bei perdirbimo įmonės, anot jo, gali susidurti su spaudimu mažinti žaliavų pardavimo kainas, o tai neigiamai atsilieps jų veiklos efektyvumui 1–2 metų laikotarpiu.

„Ypač jautri situacija gali susidaryti plastikų žaliavų rinkoje, nes iš ES į Kiniją išvežama 80 proc. plastikų atliekų kiekio, kuris eksportuojamas ES vidaus rinkoje. Tai yra perdirbtų plastikų atliekų pasiūla ES vidaus rinkoje gali išaugti iki 80 proc., jeigu nebus rastos alternatyvios eksporto rinkos už ES ribų“, – įspėjo V. Ivanovas.

Visos ES šalys į Kinijos ir Honkongo rinkas pernai išvežė apie 26 proc. pagal visą perdirbtų žaliavų eksporto vertę. Iš viso iš ES į šias rinkas 2016 metais buvo išvežta 3,919 mln. tonų žaliavų, kurių vertė siekė 855 mln. eurų. Bendras ES šalių perdirbtų žaliavų eksportas sudarė 15,1 mln. tonų arba 4,1 mlrd. eurų.

Didesnė dalis ES šalių perdirbtų žaliavų eksporto yra nukreipta į kitas ES šalis, o 38 proc. šių prekių eksportuojamos už ES ribų. Kinijos ir Honkongo rinkos dominuoja tarp visų ES eksporto į trečiąsias šalis rinkų – jos sudaro 68 proc. viso eksporto į trečiąsias šalis.

Neatmeta būsiant sunkumų

Bendrovės Atliekų tvarkymo centro vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė „Lietuvos žiniomis“ sakė, kad ši žinia bendrovei nėra naujiena, esą 2017 metų antroje pusėje ji susidūrė su Kinijos įmonių ribojimu priimant eksportuojamų plastikų atliekų kiekius. „Tai neabejotinai atsiliepė plastikų atliekų eksporto kainoms“, – sakė pašnekovė.

Nors Atliekų tvarkymo centras, anot jos, į Kiniją ir Honkongą eksportavo santykinai nedidelius kiekius plastikų, tačiau šis Kinijos sprendimas gali turėti didelę neigiamą įtaką visam atliekų, turinčių plastikų, tvarkymo sektoriui Lietuvoje.

„Kitos mūsų bendrovės eksportuojamų plastikų rinkos yra ES. Jei susidarys itin didelis plastikų perteklius ES valstybėse, tuomet gali blogėti plastikų atliekų eksporto sąlygos. Dėl šių atliekų pertekliaus gali būti sustabdytas ir šių žaliavų priėmimas. Visa tai gali didinti atliekų, turinčių plastikų, tvarkymo sąnaudas“, – prognozavo K. Štelmokaitienė.

Perdirbimo pramonėje – nerimas

Metų pradžioje ES šalyse kilęs nerimas dėl smarkiai pasikeitusios situacijos perdirbimo pramonėje rodo, kad „namų darbų“ šalys tinkamai neparuošė.

Prasidėjus 2018-iesiems, BBC pranešė, kad Jungtinės Karalystės perdirbimo pramonė nežino, kaip susidoroti su Kinijos plastikų atliekų importo draudimu. Didžioji Britanija kiekvienais metais į Kiniją išgabena iki 500 tūkst. tonų plastikų atliekų. Dabar ši prekyba staiga sustojo.

Jungtinės Karalystės (JK) perdirbimo asociacija sako, kad šiuo metu JK negali susidoroti su tokiu kiekiu atliekų. Tai BBC patvirtino asociacijos vyriausiasis pareigūnas Simonas Ellinas.

Lietuvos atliekų rūšiavimo bei perdirbimo įmonės, anot jo, gali susidurti su spaudimu mažinti žaliavų pardavimo kainas, o tai neigiamai atsilieps jų veiklos efektyvumui 1–2 metų laikotarpiu.

Anot jo, JK ilgą laiką į Kiniją eksportavo 55 proc. popieriaus ir 25 proc. plastikų atliekų. Šiandien sąlygos perdirbimo pramonėje reikšmingai pasikeitė. Jungtinė Karalystė neturi rinkų, į kurias galėtų eksportuoti šias atliekas dalį. Teigiama, kad kitos Azijos šalys priims dalį plastikų, tačiau to neužteks.

Louise'as Edge'as iš organizacijos „Greenpeace“ kritikavo valdžią dėl susiklosčiusios netvarkos, esą politikai nuolat atmesdavo sprendimus. JK aplinkos sekretorius Michaelis Gove'as pripažino per lėtai sureagavęs į artėjančią problemą. Kaip teigė Savivaldybių asociacijos atstovas Peteris Flemingas, tai iššūkis, bet tik trumpalaikis, su juo bus susidorota. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje reikės sukurti daug pažangesnę atliekų tvarkymo strategiją.

Anksčiau „Versli Lietuva“ analitikas V. Ivanovas sakė, kad labai tikėtina, jog toks Kinijos, didžiausios perdirbtų plastikų žaliavų importuotojos iš ES šalių, sprendimas gali būti atsakas į JAV ir ES sprendimą didinti importo tarifus pigiam kiniškam plienui. Dėl to prekybos ryšiai tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų tapo įtempti ir vis labiau aštrėja. Jis taip pat teigė, kad jei ES atsakingos institucijos šį klausimą įtrauks į savo darbotvarkes bendraujant su Kinijos institucijomis, situacija dė importo ribojimų gali keistis į gera.

Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus Alfredo Skinulio komentaras:

„Dauguma plastikų atliekų dėl jų sudėties ir kokybės yra tinkamos perdirbti, bet dalis jų – ne. Plastiko yra daug rūšių ir jo atliekų šaltiniai yra įvairūs: buitis (pakuotės ir antrinės žaliavos, elektronikos įranga), pramonės, statybų ir paslaugų sektorius, transporto priemonės. Todėl atliekų tvarkymo įmonės plastikų atliekas pirmiausia rūšiuoja. Perdirbti tinkamos atliekos yra perdirbamos ir panaudojamos kitų gaminių gamyboje, o tam netinkamos – energijai gauti. Visos plastikų žaliavos, įskaitant ir pavojingas, kurių negalima perdirbti ir deginant išgauti energiją, šalinamos.

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, siekia, kad kuo mažiau atliekų keliautų į sąvartynus ir būtų perdirbamos.

Atliekų tvarkytojai dažniausiai eksportuoja jau išrūšiuotas ir susmulkintas plastikų atliekas, bet dėl įvairių priežasčių išrūšiuotos atliekos gali būti tik supresuotos.

Kaip antrinė žaliava naudojamas plastikas susmulkinamas specialia automatizuota įranga ir tinka kaip žaliava naujų gaminių gamybai ar šilumos energijai gauti.

Alfredas Skinulis
Alfredas Skinulis

Iš elektronikos, buitinės technikos ir senų automobilių (buferių, posparnių) atliekų atskirtas plastikas pagal rūšis susmulkinamas arba presuojamas nesusmulkintas ir išvežamas į kitas šalis toliau perdirbti. Kaip žinoma, daugelį gaminių, ypač elektronikos, atliekų negalima ardyti patiems ir jos negali patekti į buitinių atliekų sąvartynus.

Kitos plastikų atliekos, netinkamos kitų gaminių gamybai, pavyzdžiui, automobilių vidaus apdailos plastikinės detalės, susmulkinamos ir vežamos deginti. Šildymui naudojamo plastiko paruošimui nėra keliami labai dideli reikalavimai – nesvarbu itin kruopščiai atskirti, kokios rūšies plastiko drožlės keliauja į specialias krosnis.

Lietuvoje yra įmonių, kurios iš panaudotų plastikų žaliavų gamina naujus produktus, pavyzdžiui, plastikinius maišus ir maišelius, pakavimo plėvelę ar juosteles, maisto pramonei skirtus PET ruošinius, plastikinius vamzdžius ir kt.

Dalis plastikų atliekų Lietuvoje su komunalinėmis atliekomis sudeginama „Fortum Klaipėda“, kita dalis jo, užteršto pavojingomis cheminėmis medžiagomis, sudeginama bendrovėje „Toksika“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"