Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kauno šilumininkai iškasė karo kirvį

 
2017 02 04 11:30
Nepriklausomi šilumos gamintojai Kaune pagamina apie 70 proc. šilumos energijos, likusią dalį – „Kauno energijos“ įrenginiai.
Nepriklausomi šilumos gamintojai Kaune pagamina apie 70 proc. šilumos energijos, likusią dalį – „Kauno energijos“ įrenginiai.

Nepriklausomi šilumos gamintojai kyla į karą su Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekėja „Kauno energija“. Didžiąją dalį šilumos energijos Kaune gaminančios ir į tinklus tiekiančios bendrovės įtaria, kad monopolininkė taiko didžiulį, sąnaudomis nepagrįstą šilumos antkainį ir nesąžiningai kraunasi pelną.

„Kauno energija“ šaiposi iš tokių pareiškimų ir aiškina nesuprantanti pačios sąvokos „antkainis“, esą tokio dalyko šilumos kainos sandaroje apskritai nėra.

Kainas reguliuojanti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina, kad „Kauno energija“ vėluoja pateikti bazinių kainų ateinančių 3–5 metų laikotarpiui projektą, todėl dar negali įvertinti, ar tiekėjos deklaruojamos sąnaudos yra pagrįstos. Nors šiais metais planinio „Kauno energijos“ veiklos patikrinimo nenumatyta, Kainų komisija pradėtų jį, jeigu gautų informacijos apie teisės aktams prieštaraujančią įmonės veiklą arba didelę įtaką rinkoje turinčios bendrovės bandymus piktnaudžiauti ta įtaka.

Abejoja tiekėjos kainų skaidrumu

„Kiekvieną mėnesį matydami šilumos kainą, galime gana paprastai apskaičiuoti jos dedamąją, tačiau randame „juodą skylę“ – kainų skirtumą, kuris atitenka tiekėjams už nieką. Šie aiškina tą skirtumą savo atliekamais darbais, bet jis susidaro ne tiekimo, o gamybos dalyje, ir nėra pagrindžiamas sąnaudomis, todėl laikytinas antkainiu“, – dienraščiui sakė Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius. Jo nuomone, tas „antkainis“ Kaune yra didžiausias tarp Lietuvos miestų.

V. Kisielius pabrėžė, kad nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) sukuriama konkurencija leidžia mažinti šilumos gamybos kainas. „Per pastaruosius kelerius metus Kaune NŠG tik daugėjo, todėl rinkoje šilumos gamybos kainos mažėjo. Tačiau vartotojai to nepajuto. Mūsų dėmesį taip pat patraukė finansiniai „Kauno energijos“ rezultatai: nors buvo deklaruojamas siekis mažinti kainas vartotojams, jos pelnas didėjo“, – kalbėjo V. Kisielius.

Vytautas Kisielius: "Kaune konkurencijos sukuriama nauda nepasiekia šilumos vartotojo.""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Vytautas Kisielius: "Kaune konkurencijos sukuriama nauda nepasiekia šilumos vartotojo.""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Asociacijos skaičiavimu, 2016 metų gruodį NŠG pagamino kauniečiams šilumos už beveik 3,8 mln. eurų. Bet „Kauno energija“ už šią šilumą, pirktą iš NŠG, prašo iš gyventojų 4,2 mln. eurų. „Neaišku, iš kur susidaro daugiau kaip 0,4 mln. eurų skirtumas“, – stebėjosi V. Kisielius.

„Nasdaq“ biržoje skelbiamais duomenimis, „Kauno energijos“ pelnas 2015 metais siekė 4,5 mln. eurų – buvo 5 kartus didesnis negu 2014-aisiais ir 22 kartus didesnis nei 2012 metais. Vien pirmąjį 2016 metų pusmetį bendrovė gavo jau per 7 mln. eurų pelno. Tai neprasprūdo pro akis nepriklausomiems gamintojams.

„Gerai, kad savivaldybės energetikos įmonė dirba sėkmingai. Tačiau Kaune dėl konkurencijos sukuriama nauda nepasiekia šilumos vartotojo, nors viešos paslaugos teikėja turėtų būti suinteresuota mažesnėmis kainomis“, – įsitikinęs V. Kisielius.

Asociacija teigia, jog šį šildymo sezoną (spalio-sausio mėnesiais), gyventojų permokos „Kauno energijai“ sudarė daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai už šilumą galėjo permokėti daugiau kaip 12 mln. eurų.

Asociacija nurodo, kad per metus – nuo praėjusių iki šių metų sausio – vidutinė NŠG šilumos gamybos kaina smuktelėjo 7 procentais. „Kauno energijos“ duomenimis, šilumos kaina vartotojams mažėjo 5 procentais. „Įdomu, kad šiluma, pagaminama pačios „Kauno energijos“ biokuro katilinėse, per minėtą laikotarpį pabrango 28 procentais“, – pažymėjo V. Kisielius.

„Kauno energija“ nesupranta priekaištų

„Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka „Lietuvos žinioms“ teigė, kad NŠG „visais frontais“ pradėjo prieš bendrovę „organizuotą puolimą“. „Iš to sprendžiame, jog savo nuoseklia ir kryptinga veikla pataikėme jiems į skaudamą vietą“, – sakė Ū. Staselka.

Į NŠG priekaištus, kad jie per aukcionus „Kauno energijai“ parduoda šilumą už vieną kainą, o vartotojai sumoka visai kitą, ir kad tai esą nieko bendra neturi su tiekimo sąnaudomis, centralizuotos šilumos tiekėjos atstovas atsakė palyginimu iš žemdirbių ir prekybininkų verslo santykių. „Kai ūkininkas pamelžia karves ir pristato pieną į pieninę, jis gauna po 14 centų už litrą. Kai pirkėjas ateina į parduotuvę pirkti pieno, moka po 80–90 centų už litrą. Taigi, ar skirtumas tarp kainos, kurią pieninė sumokėjo ūkininkui, ir kainos, kurią vartotojas sumokėjo parduotuvei, yra pagrįstas, ar ne? Ar tai turi ką nors bendra su tiekimu, ar ne?“ – klausė Ū. Staselka.

Jis atkreipė dėmesį, kad šilumos kainodarą nustato ne „Kauno energija“, o Kainų komisijos patvirtinta šilumos kainų nustatymo metodika, kuri yra vienoda visoms Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms ir skelbiama viešai. Iš „Kauno energijos“ galbūt nepagrįstų antkainių, kraunančių bendrovei didžiulį pelną, atstovas ryšiams su visuomene atvirai nusišaipė: „Nėra jokių antkainių. Nei pagrįstų, nei nepagrįstų. Tai NŠG prasimanymas siekiant apjuodinti šilumos tiekėjų darbą.“

Puikių veiklos rezultatų „Kauno energija“, anot Ū. Staselkos, pasiekė per keletą metų gerokai padidinusi veiklos efektyvumą. Savivaldybės įmonė pastatė 7 biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus, kurie leido smarkiai sumažinti šilumos gamybos savikainą. „Rekonstruota keliolika kilometrų šilumos tiekimo vamzdynų ir taip padidintas šilumos tiekimo efektyvumas. Iš to ir susidarė didesnis pelnas. Bet „Kauno energijos“ pajamos mažėja ketveri metai iš eilės“, – aiškino Ū. Staselka. Įmonės pelnas, pasak jo, padidėjo, nes veiklos sąnaudos sumažėjo labiau nei pajamos.

Šiluma pinga

Kainų komisijos duomenimis, pastaraisiais metais padidėjus „Kauno energijos“ gaminamos šilumos daliai, šilumos kaina smarkiai sumažėjo: lyginant 2014 ir 2016 metų sausio bei liepos mėnesius, galutinė šilumos kaina vartotojams nuo 7,48 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) sausį ir 4,98 ct/kWh liepą smuktelėjo atitinkamai iki 5,53 ir 4,13 cento už kilovatvalandę.

Pasidomėjus, ar šilumos kaina gyventojams turėtų skirtis, kai „Kauno energija“ gamina šilumą pati ir kai perka iš NŠG, Kainų komisija atsakė, jog tai priklauso nuo naudojamo kuro, šilumos gamybos technologijų ir kitų veiksnių. Esą negalima tvirtinti, kad kainos mažėjimui turėjo įtakos vien „Kauno energijos“ gaminamos šilumos apimties pokytis, nes nuo 2016 metų vidurio veiklą pradėjusios NŠG valdomos kogeneracinės jėgainės Kaune tik padidino konkurenciją tarp NŠG ir dar labiau atpigino šilumą.

"Kauno energijos" Noreikiškių biokuro katilinė ir kiti nuosavi įrenginiai rinkoje konkuruoja su nepriklausomų energijos gamintojų gaminama šilumos energija."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Kauno energijos" Noreikiškių biokuro katilinė ir kiti nuosavi įrenginiai rinkoje konkuruoja su nepriklausomų energijos gamintojų gaminama šilumos energija."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

NŠG Kaune pagamina tik dalį vartotojams tiekiamos šilumos, likusią dalį gamina pati „Kauno energija“. Todėl vartotojams taikomoje kainoje, be šilumos perdavimo, aptarnavimo veiklos sąnaudų, įvertinamos ir šilumos tiekėjo pagaminamos šilumos sąnaudos. „Bet kokiu atveju skaičiuojant bazinę kainą bus vertinamos pirktos ir pagamintos šilumos sąnaudos, įskaičiuotos į šilumos kainą. Taip galima įsitikinti, ar buvo permoka, ar ne“, – nurodė Kainų komisija.

Šiuo metu galiojančioje „Kauno energijos“ šilumos kainoje įvertinta, kad bendrovė iš NŠG kasmet superka iki 70 proc. šilumos ir tiekia ją visiems aptarnaujamiems šilumos vartotojams, o likusius 30 proc. gamina nuosavais šilumos gamybos įrenginiais. Kainų komisijos duomenimis, Kauno mieste iš viso veikia 10 NŠG, dar 2 – Domeikavos ir Garliavos šilumos tiekimo sistemose.

Kilus įtarimams inicijuos patikrinimą

Kainų komisija „Kauno energijos“ naujas bazines šilumos kainas, kurios galios ateinančius 3–5 metus, planuoja nustatyti 2017-ųjų antrąjį pusmetį. Tačiau Kauno šilumos tiekėja vėluoja pateikti informaciją.

„Kauno energija“ naujos bazinės šilumos kainos projektą turėjo parengti iki 2016 metų liepos 31 dienos, bet įmonė keletą kartų kreipėsi į Kainų komisiją ir prašė atidėti jo pateikimo terminą. Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Kainų komisija, galutinė data buvo 2017 metų sausio 31-oji. Deja, bendrovė ir iki šios dienos nepateikė projekto.

„Perskaičiuojant šilumos tiekėjos bazinės šilumos kainos dedamąsias įvertinama, koks yra neatitikimas tarp ataskaitiniu laikotarpiu kainoje įskaičiuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų, neišskiriant nei nuosavais gamybos įrenginiais pagamintos šilumos, nei iš NŠG supirktos šilumos sąnaudų“, – kalbėjo Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

Energetikos įstatyme įtvirtinta, kad nustatant valstybės reguliuojamas kainas turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir kitos panašios išlaidos, įvertinta investicijų ir nuosavybės grąža. „Jeigu bendrovei bus nustatytas investicijų grąžos neatitikimas (viršpelnis), tokiu pat dydžiu bus sumažinta šilumos kaina vartotojams. Primename, kad Kainų komisija, pernai baigusi UAB „Vilniaus energija“ 2012–2014 metų reguliuojamos veiklos patikrinimą ir nustačiusi, jog daugiau kaip 24 mln. eurų sąnaudų yra nepagrįstos, atitinkamai sumažino bazinę kainą nauju reguliavimo laikotarpiu, – pabrėžė A. Griškonytė ir pridūrė: – 2017 metų plane nėra numatyta „Kauno energijos“ patikrinimo. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Komisija, gavusi teisės aktams prieštaraujančios informacijos dėl ūkio subjekto veiklos, gali pradėti neplaninį patikrinimą.“

Pasak A. Griškonytės, Kainų komisija atlieka nuolatinę stebėseną ir rinkos tyrimus, kuriais siekia užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir užkirsti kelią didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims piktnaudžiauti ta įtaka.

Kauno nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintos šilumos dalis, proc.*

Tiekimo sistema/Metai201420152016
AB „Kauno energija“ visoje aptarnaujamoje teritorijoje79,560,558,2
Kauno miesto šilumos tiekimo sistemoje8463,460,2
Domeikavos šilumos tiekimo sistemoje8995,991,1
Garliavos šilumos tiekimo sistemoje9487,996,1

* Likusi dalis buvo pagaminta AB „Kauno energija“ valdomais šilumos gamybos įrenginiais

Šaltinis: Kainų komisija

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"