Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kauno kogeneracinės jėgainės statybos įgauna pagreitį

 
2018 05 09 6:00

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje netrukus bus pradėta pagrindinių Kauno kogeneracinės jėgainės pastatų statyba. Šiuos darbus vykdys akcinė bendrovė Panevėžio statybos trestas (PST).

Ilgiau kaip metus trukusiame tarptautiniame viešajame pirkimo konkurse dalyvavo keturios tarptautinės statybų patirties turinčios bendrovės. Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs PST už 33,6 mln. eurų pastatys pagrindinės ir pagalbinės įrangos pastatus, įrengs inžinerinius tinklus ir komunikacijas, nuties vidaus kelius Kauno kogeneracinės jėgainės teritorijoje.

Pasak „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktoriaus Nerijaus Rasburskio, jėgainės pastatus ir statinius statys daugiau kaip 10 rangovų, o projekto vertė sieks apie 160 mln. eurų.

Ši sutartis užbaigia pagrindinių projekto rangovų parinkimo etapą ir užtikrina, kad projektas bus įgyvendintas iki 2020 metų.

Gegužės 7 dieną „Lietuvos energija“ ir bendrovė Kauno kogeneracinė jėgainė su tarptautinio konkurso laimėtoju PST pasirašė statybos darbų sutartį. „Ši sutartis užbaigia pagrindinių projekto rangovų parinkimo etapą ir užtikrina, kad projektas bus įgyvendintas iki 2020 metų. Šiuo metu jau vykstantys jėgainės statybos darbai įgaus papildomą pagreitį, kai pradės kilti statiniai, skirti jau gaminamos technologinės įrangos instaliavimui“, – sakė Kauno kogeneracinės jėgainės vadovas Ramūnas Paškauskas.

Apie 40 proc. reikalingos šilumos

Antrojo šalies miesto pašonėje planuojama įrengti didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kuri per metus pagamins apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šiluminės bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Ji užtikrins apie 40 proc. Kaunui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos ir apie 94 tūkst. būstų elektros energijos paklausą. Jėgainės galia sieks apie 24 megavatus (MW), o šiluminė galia – apie 70 MW, šie pajėgumai leis panaudoti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramoninių atliekų.

Projekto vystytojai pabrėžė, kad elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos ir vandenvalos įrenginiuose susidarantis dumblas.

Be kita ko, tvirtinama, kad Kauno kogeneracinė jėgainė išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. O štai projekto oponentai teigia, kad ši jėgainė Lietuvai nereikalinga, nes ateityje nepakaks degintinų atliekų.

Žarsto skirtingus skaičius

„Jei, mokslininkų skaičiavimu, po 2030 metų būtų 430 tūkst. tonų degintinų atliekų, jų kogeneracinėms jėgainėms teliktų 320–300 tūkst. tonų. Klaipėdos „Fortum Heat Lietuva“ pajėgumai šiandien siekia 255 tūkst. tonų, o Vilniaus planuojamos jėgainės, kurios statybai Lietuvai jau suteikta 190 mln. eurų Europos strateginių investicijų fondo paskola, pajėgumai siektų 160 tūkst. tonų. AB „Akmenės cemento“ gamykla teigia kasmet sudeginsianti 100–120 tūkst. tonų sertifikuoto kietojo atgautojo kuro. Taigi, Kauno jėgainė su 200 tūkst. tonų pajėgumais jau būtų perteklinė ir šio projekto būtų labai protinga atsisakyti“, – tikino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Energetikos komisijos narė Virginija Vingrienė.

Seimo narės teigimu, nors studijoje įvardyti optimistiniai mokslininkų skaičiavimai, yra ganėtinai sunku prognozuoti, su kokiais atliekų kiekiais tvarkysimės po 2030 metų. „Metinis deginti tinkamų pramoninių atliekų srauto dydis Lietuvoje niekam nėra gerai žinomas dėl visiško atsakingų institucijų nesusikalbėjimo. Juo labiau kad ir jų panaudojimas žaliavų pavidalu taip pat sparčiai skinasi kelią. Dar sunkiau numatyti, kokius skaičius iš tikrųjų pamatysime 2030 metais. Taip pat niekas gerai nežino, kaip suveiks ir kokių pasekmių turės ekologinis Lietuvos piliečių sąmoningumas bei atliekų perdirbimo technologijų naujovės“, – mano V. Vingrienė.

Jos žodžiais, nieko konkretaus negalima pasakyti ir apie galimo perdirbimo rezultatyvumą, nes verslas yra dinamiškas ir gali netikėtai rasti patrauklių alternatyvų atliekų tvarkymui ir naujos produkcijos gamybai iš jų. Ypač žinant tai, kad būdų uždirbti iš perdirbtų atliekų tikrai yra, ir tai daug patraukliau, negu patiems primokėti už jų deginimą kogeneracinėse jėgainėse. Kokiu keliu pasuks verslininkai, abejonių nekyla.

„Tai dar vienas mitas, kurį kursto mūsų konkurentai, suinteresuoti Kauno jėgainės projekto žlugimu, – tvirtino Kauno kogeneracinės jėgainės vadovas R. Paškauskas. – Oficiali statistika rodo, kad atliekų, deja, pakaks dar ilgam. Ką galime laimėti – tai pastatę atliekų deginimo jėgaines smarkiai sumažinti iki šiol į sąvartynus gabenamą jų kiekį.

Pasak R. Paškausko, skaičius, kiek degintinų atliekų bus po 2030 metų, įvairūs ekspertai interpretuoja pernelyg laisvai. Jis taip pat neabejojo, kad atliekų kiekiai, tobulėjant gamybos technologijoms bei skatinant perdirbimą, tikrai mažės. „Tačiau tikrai ne tokiais mastais ir greičiu, kokių tikisi pernelyg optimistiškai į tikrovę žvelgiantys įvairūs ekspertai, dažniausiai paprašyti pateikti tokią nuomonę. Anot jų, mes Europos lyderes – Švediją, Daniją ir Vokietiją – atliekų perdirbimo kiekiais aplenktume jau per 5 metus. Deja, tikrovėje viskas vyksta daug lėčiau. Todėl, kad įvykdytume Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus ir išvengtume atliekų krizių šalies regionuose, turime iki 2020 metų užbaigti Kauno jėgainės statybą. O jei po 2030 metų, kaip teigia „ekspertai“, pritrūktų atliekų, šioje jėgainėje būtų galima deginti tiek biokurą, tiek visą kitą kurą, kurį degina Kaune dešimtimis skaičiuojamos katilinės. Todėl tvirtinimas, kad trūks kuro, yra absoliuti netiesa“, – tikino R. Paškauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"