Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kauno įmonėse siaučia pramonės revoliucija

 
2018 07 05 6:00
Nauja „Peikko Lietuva“ gamykla gali pagaminti iki 250 kompozicinių sijų per savaitę arba 1 000 tonų įvairių metalo konstrukcijų per mėnesį.
Nauja „Peikko Lietuva“ gamykla gali pagaminti iki 250 kompozicinių sijų per savaitę arba 1 000 tonų įvairių metalo konstrukcijų per mėnesį. Andriaus Aleksandravičiaus nuotraukos

Kauno įmonės drąsiai priima ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius. Į gamybos automatizavimą, robotizuotų darbo vietų kūrimą jos investuoja milijonines sumas. Atsinaujinančių įmonių vadovai vardija: modernizacija, automatizacija ir robotizacija paspartina gamybos procesus, sprendžia darbuotojų trūkumo problemą, gerina produkcijos kokybę ir užtikrina saugumą.

Moderni įranga ir procesų robotizavimas iki minimumo sumažina nelaimingų atsitikimų tikimybę, suteikia darbuotojams palankesnes darbo sąlygas. Be to, įrangos robotizavimas padeda efektyvinti gamybos procesus ir sumažinti jiems atlikti reikalingų darbininkų skaičių. Tai leidžia sparčiau negu rinkos vidurkis didinti gamybos darbuotojų atlyginimus.

Įrangos robotizavimas padeda efektyvinti gamybos procesus ir sumažinti tam reikalingų darbininkų skaičių bei sparčiau negu rinkos vidurkis didinti kitų gamybos darbuotojų atlyginimus.

„Automatizacija ir robotizacija sudaro sąlygas lengviau parduoti gaminius, nes užsienio partneriai labiau pasitiki modernios įmonės galimybėmis. Lengviau rasti jaunų talentingų darbuotojų, nes darbuotojams įdomiau dirbti įmonėje, kuri turi modernią įrangą, eksportuoja į daug užsienio šalių ir gamina įdomius ir kokybiškus gaminius. Modernios technologijos palengvina darbą, didina našumą, vadinasi – ir apyvartą“, ‑ tvirtino bendrovės „Novameta“ direktorius Mindaugas Jonuškis.

Procesai pagreitėjo 10 kartų

Pramoninės nerūdijančiojo plieno įrangos virtuvėms gamintoja „Novameta“ pernai į įrangą investavo daugiau kaip 1 mln. eurų. Šioje Kauno įmonėje įdiegta automatizuota detalių lankstymo įranga, lazerinės metalo pjovimo staklės, taip pat atnaujintos kompiuterinės programos, skirtos gamyklos procesams valdyti.

„Kai kurie procesai ir operacijos dėl pakeitimų pagreitėjo net iki 10 kartų. Pagerėjo produkcijos kokybė ir kartu atsirado galimybė gaminti naujo dizaino gaminius. Išmanioji įranga ne tik padidino našumą, bet ir palengvino darbą žmonėms: ceche darbuotojai naudojasi kompiuteriais, planšetėmis ir skeneriais. Įprastą brėžinį „Novametoje“ retai kur pamatysi: beveik viskas pažymėta QR kodais, kuriuos tereikia nuskenuoti, perduoti ir užkoduota prekė pagaminama. Sukurti inovaciniai produktai, pavyzdžiui, kelių metrų ilgio darbo stalas, kuriame sumontuotas šaldymo agregatas, o šio stalo aukštis, reguliuojamas vienu paspaudimu pagal virėjo ūgį, daro įspūdį esamiems ir potencialiems klientams“, – sakė „Novametos“ direktorius.

Po solidžios pernykštės injekcijos įmonė ir šiemet netūpčioja vietoje. Šiais metais „Novametoje“ jau sumontuotos dar vienos lazerinės metalo pjovimo staklės bei detalių lankstymo robotas. „Papildomai šiais metais planuojame įsigyti dar vienas lazerines metalo pjovimo stakles, moderniausią metalo lankstymo bei suvirinimo įrangą. Toliau planuojame investicijas į kompiuterinių programų atnaujinimą ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimą. Iš viso per šiuos metus planuojame investuoti per 2 mln. eurų“, ‑ planus atskleidė bendrovės vadovas.

Investicijų nemažina

Pernai norvegiško kapitalo elektronikos gamybos paslaugų įmonė „Kitron“ į gamybos automatizavimą ir robotus investavo daugiau kaip 5 mln. eurų. „Greičiausiai šiemet pasieksime panašų investicijų lygį, ‑ „Lietuvos žinioms“ sakė „Kitron“ gamybos vadovas Daumantas Barčas. ‑ Šiuo metu bendrovėje naudojant ABB YuMi robotą diegiama robotizuota darbo vieta, o kitos į mašineriją daromos investicijos yra daugiau standartiniai sprendimai, tačiau jie taip pat automatiniai, mažinantys rankų darbo intensyvumą.“

Praėjusiais metais įmonėje buvo sumontuota pirmoji linija, leidžianti didžiąją dalį gamybos proceso vykdyti nenuėmus gaminio nuo konvejerio. Automatizuota linija gali gaminti įvairius gaminius, o šiuo metu ji koncentruota į du: tai elektroninės valdymo plokštės „Husqvarnos“ vejos pjovimo robotukams.

„Sumontavus naują liniją, gamybos trukmė gerokai sutrumpėjo. Prieš kelerius metus užsakymą atlikdavome per tris savaites, dabar jau užtenka savaitės, o užbaigę automatizavimo procesą tilpsime į dvi tris dienas. Taigi, kardinaliai keičiasi gamybos trukmė, be to, taupomas ir žmogaus darbo laikas. Visiškai įdiegę šį procesą sutaupysime 30 darbo vietų, tačiau tai nereiškia, kad įmonėje mažės darbuotojų“, ‑ pabrėžė pašnekovas.

Pasak D. Barčo, esama ir kitų privalumų: gerėja produkcijos kokybė, gaminiai mažiau transportuojami rankomis, dėl to gerokai mažėja tikimybė juos pažeisti mechaniškai.

Kai kurios „Kitron“ investicijos buvo nukreiptos į aukštesnio lygio technologijas, tai taip pat gerokai pagerino gaminių kokybę.

„Ateityje robotizuotų darbo vietų daugės, dabar visa rinka tik ir kalba apie robotizaciją. Tačiau šiuo metu įrengti robotizuotą darbo vietą, kad ji būtų lanksti, dar yra gana sudėtinga, mažoms ir net vidutinėms įmonėms robotizacija vis dar yra neatsiperkantis sprendimas. Tačiau ši rinka labai progresuoja, praeis keletas metų, ir sprendimai bus gerokai lankstesni, robotizuotų darbo vietų daugės, augs inžinerinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis šioms darbo vietoms sukurti ir prižiūrėti. Manau, kad „Kitron“ po penkerių metų bus atsisakiusi keleto operacijų, kurios šiuo metu atliekamos rankomis, keliolika, o gal net keliasdešimt darbo vietų bus robotizuotos“, ‑ ateities planais dalijosi įmonės gamybos vadovas.

Pasak „Peikko Lietuva“ direktoriaus Pauliaus Bulotos, šiais metais daugiausia dėmesio skiriama darbo našumui ir pagaminamos produkcijos kiekiui didinti.
Pasak „Peikko Lietuva“ direktoriaus Pauliaus Bulotos, šiais metais daugiausia dėmesio skiriama darbo našumui ir pagaminamos produkcijos kiekiui didinti.

Įdiegti šiuolaikinių technologijų įrenginiai

Kaune veikianti Suomijos kapitalo gelžbetonio jungčių ir statybinių kompozicinių konstrukcijų gamintoja „Peikko Lietuva“ pernai daugiausia ‑ 9 mln. eurų ‑ investavo į naują „Deltabeam“ sijų gamyklą. Pasak bendrovės direktoriaus Pauliaus Bulotos, iš šios sumos net 5 mln. eurų skirti moderniausiai įrangai įsigyti.

Iš įdiegtų naujovių „Peikko Lietuva“ vadovas išskyrė du itin modernius sprendimus: virinimo portalą ir dažymo liniją, kurie padėjo gerokai pagreitinti gamybos procesus ir užtikrinti kokybę.

Automatinis virinimo portalas leidžia visas sijos siūles virinti vienu metu ir formuoti net 8 mm aukščio apatines siūles. „Technologiškai tai yra gana sudėtinga, o jeigu šį suvirinimo darbą atlieka darbininkas – užima daug laiko. Dabar šį procesą valdo vienas operatorius ir vienu metu yra suvirinamos visos keturios sijos briaunos“, ‑ pasakojo P. Bulota.

„Peikko Lietuva“ vadovas pabrėžė, kad kita įdiegta naujovė gerokai paspartino konstrukcijų džiūvimo procesą. Dabar jis trunka mažiau nei 15 minučių ir yra 20 kartų trumpesnis, palyginti su natūraliu džiūvimu. „Dažymo linija išsiskiria tuo, kad gaminys, patekęs į šią liniją, jau po valandos gali būti pakraunamas ir išvežamas. Pasitelkiant dažymo įrangą iš sandėlyje esančių talpyklų dažai maišomi automatiškai pagal nustatymus prieš pat juos išpurškiant ir taip užtikrinama dažo kokybė“, ‑ aiškino P. Bulota.

Nudažyta sija juda į dujinį termoreaktorių, kuriame yra džiovinama. Proceso metu kaitinami tik dažai, o ne metalas, todėl įdėtas nedažytas gaminys nešyla – taip užtikrinamas saugumas. Nudažytas per 15 minučių visiškai atvėsinamas ir būna paruoštas išvežti.

Pasak „Peikko Lietuva“ direktoriaus, šiais metais daugiausia dėmesio skiriama darbo našumui ir pagaminamos produkcijos kiekiui didinti. „Pasiekti šių tikslų mums padeda naujai atidarytoje gamykloje įdiegta įranga ir LEAN metodų taikymas bei nuolatinis tobulinimas. Pagrindinės investicijos šiais metais buvo orientuotos į inžinerinių kompetencijų ir pajėgumų didinimą: įsigyta Vilniuje įsikūrusi inžinierių įmonė „ASD Konstrukcijos“, šį padalinį dar šiemet planuojame plėsti, pradėjome mokslinių tyrimų (R&D) veiklą Kaune“, ‑ teigė įmonės vadovas.

Per artimiausius 5–10 metų „Peikko Lietuva“ siekia tapti kompozicinių konstrukcijų gamybos ir projektavimo lydere Skandinavijos ir Baltijos šalyse, turinčia stiprų mokslinių tyrimų centrą Kaune. „Norint to pasiekti, neišvengiamas nuolatinis gamybos bei projektavimo įrankių modernizavimas. Taip pat kryptingai dirbame nuolat ieškodami geriausių sprendimų ne tik gamybos pajėgumams, bet ir aplinkos tvarumui užtikrinti: kaip įmanoma sumažinti atliekų, kuo daugiau medžiagų perdirbti, sumažinti energijos vartojimą (arba naudoti ją iš atsinaujinančių energijos šaltinių). Visi procesai yra kompleksiški, neatskiriami vienas nuo kito“, ‑ tvirtino P. Bulota.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"