Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kas septintas gauna minimalią, saujelė – europietišką algą

 
2018 03 16 7:00
Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvoje 380 eurų ir mažiau uždirbo 151 tūkst. darbuotojų, o daugiau kaip 3 tūkst. eurų – tik 11 373 visą darbo laiką dirbę gyventojai, arba dešimt kartų mažiau žmonių.

Minimaliąją mėnesio algą (MMA) arba dar mažesnę gavusių darbuotojų dalis siekė 13,6 proc. visų dirbančių asmenų, iš jų 119 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką. Tokius duomenis pateikė Statistikos departamentas.

Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 72 tūkstančiais. 2016-ųjų spalį jų dalis siekė 20,2 procento. Statistikų teigimu, tam turėjo įtakos nuo 2017-ųjų liepos įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas, pagal kurį MMA gali būti mokama darbuotojui tik už nekvalifikuotą darbą.

Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį sudarė 3,3 proc. (31,8 tūkst.) – per metus sumenko 6,5 procentinio punkto. Viešajame sektoriuje šis rodiklis buvo 3 proc. (9,2 tūkst.), privačiame – 3,4 proc. (22,6 tūkst.), arba atitinkamai 3,8 ir 7,9 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų turėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės – 7,8 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų, arba 15,6 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Tokių žmonių daugiausia buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (6,7 tūkst.), švietimo (6,4 tūkst.) ir apdirbamosios gamybos (4,3 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba itin daug šalies ūkio darbuotojų.

Visą darbo laiką dirbusių, bet 450 eurų ir mažiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje sudarė 16,9 proc. – per metus sumažėjo 5,1 procentinio punkto. Mažesnį nei vidutinį bruto darbo užmokestį (870 eurų) pernai spalį gavo 64,3 proc. visą darbo laiką dirbusių gyventojų.

Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu šios amžiaus grupės darbuotojų skaičiumi, sudarė 2,2 procento (2016-ųjų spalį – 8,6 proc.).

Didesnis kaip 3 tūkst. eurų atlyginimas pernai spalį Lietuvoje mokėtas 11 373 visą darbo laiką dirbantiems gyventojams. Privačiame sektoriuje tokių žmonių buvo 9816, viešajame – 1557.

Statistikos departamento pranešime teigiama, jog per metus (palyginti su 2016-ųjų spaliu) didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų pagausėjo 2335 (25,8 proc.). Daugiausia darbuotojų, kuriems buvo mokama didesnė kaip 3 tūkst. eurų alga, turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2155), apdirbamosios gamybos (1828), informacijos ir ryšių veiklos (1714) įmonės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"