Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kanapių sostinės vardą pelnė Šakiai

 
2018 06 14 6:00

Pasklidus žiniai apie kanapių stiebelių apdorojimo fabriko statybas Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje, prognozuota, kad šalyje gerokai padidės šių augalų plotai, o Kėdainiai nusimes agurkų krašto karūną ir taps kanapių sostine. Tačiau šiemet daugiausia pluoštinių kanapių buvo deklaruota Šakių, Panevėžio, Anykščių ir Kauno rajonuose.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono, šiemet, palyginti su 2017 metas, deklaruotas kanapių plotas padidėjo 62 procentais. „Taigi pluoštinės kanapės populiarėja, jų kiekvienais metais auginama vis daugiau“, – tvirtino V. Ašmonas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2014-aisiais Lietuvoje buvo deklaruota 1063 ha, 2015 metais – 2348 ha, 2016 metais – 2454 ha, o 2017-aisiais – 2479 ha 13 veislių pluoštinių kanapių. Šiemet, preliminariais skaičiavimais, šalies žemdirbiai deklaravo 3972 ha pluoštinių kanapių.

Kadangi žieminiai kviečiai Šakių rajone išmirko ir iššalo, žemdirbiams, atsižvelgiant į sėjomainos reikalavimus neliko kito pasirinkimo, kaip sėti pluoštines kanapes.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas yra minėjęs, kad pradėjus veikti kanapių pluošto perdirbimo gamyklai ekonominę naudą pirmiausia turėtų pajusti šiame regione gyvenantys ir dirbantys žemdirbiai. Jo žodžiais, netolimoje ateityje Kėdainiai iš tiesų pretenduoja pelnyti kanapių sostinės vardą.

Tačiau šiemet Kėdainiams dar nepavyko nusimesti agurkų krašto karūnos – pagal auginamą plotą šio rajono žemdirbiai nepateko į pirmą ketvertuką. Šiais metais daugiausia pluoštinių kanapių buvo deklaruota Šakių, Panevėžio, Anykščių ir Kauno rajonuose. Didžiausias plotas – 859,48 ha – nurodytas Šakių rajone. 2017-aisiais daugiausia pluoštinių kanapių deklaruota Anykščių, Panevėžio ir Šilutės rajonuose.

Žemės ūkio kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Algimantas Šleževičius dar balandį prognozavo, kad Kėdainių rajone kanapės netaps pagrindinėmis konkurentėmis cukriniams runkeliams. „Kalbant apie kanapes, viskas rašyta šakėmis ant vandens. Nėra nei praktikos, nei patirties, tik – vizija. Sutartyse gausu slidžių tuščių dalykų. Tarkime, rašoma, kad per žydėjimą kanapes reikia nupurkšti preparatu, kuris dar nėra registruotas kaip tinkamas joms. Be to, augalams žydint negerai purkšti dėl bičių, todėl gali būti daug triukšmo ir mažai naudos. Nerimą kelia ir derliaus nuėmimas lietingesniais metais. Žinau atvejų, kai tiems, kas bandė auginti, degė kombainai“, – pasakojo A. Šleževičius.

Lėmė gamta

„Didžiausiais pluoštinių kanapių augintojais tapome netyčia. Kadangi žieminiai kviečiai Šakių rajone išmirko ir iššalo, žemdirbiams, atsižvelgiant į sėjomainos reikalavimus, neliko kito pasirinkimo. Su statomu kanapių stiebelių apdorojimo fabriku šių augalų populiarėjimo tiktai nesiejame“, – tikino Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė.

Didžiausią pluoštinių kanapių plotą – 650 ha – Šakių rajone šiemet deklaravo Girėnų kaimo ūkininkas Juozas Matijošaitis. „Taip atsitiko netikėtai. Ruduo buvo šlapias, neįėjome į laukus pasėti žieminių kultūrų, tad pavasarį, kad tolygiau išsidėstytų darbai, sėjome cukrinius runkelius ir pluoštines kanapes. Pernai jas auginau apie 100 ha plote. Buvo nelengva. Ypač sunku nuimti derlių – reikia specialios technikos ir daug darbo valandų, nes labai kemšasi kombainai. Po pirmų auginimo metų šių augalų pliusų dar negaliu įvardyti, galbūt vieni metai – per trumpas laikas vertinti“, – svarstė Girėnų kaimo žemdirbys.

Didžiausio pluoštinių kanapių ploto Šakių rajone savininkas į šiuos augalus kol kas žvelgia atsargiai. „Gali būti, kad ir su kanapėmis atsitiks taip, kaip kadaise su karklais. Buvo agituojama juos auginti, o vėliau neatsirado kam supirkti. Mados ateina ir praeina. Tikiuosi, statomas fabrikas priims šiųmetį kanapių derlių“, – vylėsi pašnekovas.

Ar 2,5 tūkst. ha ūkyje ir ateityje rinksis šiuos augalus, J. Matijošaitis sakė dar neapsisprendęs. Jis teigė šiemet nepirkęs pluoštinėms kanapėms nuimti pritaikytos technikos, nes bendrovė „Agrosfera“, kuri žaliava aprūpins statomą gamyklą, sutartis sudariusiems ūkininkams žada nupjauti, supresuoti ir išvežti užaugusių pluoštinių kanapių stiebelius. Šiam tikslui ji įsigijo du technikos komplektus.

Pradės veikti jau šiemet

Tekstilinių kanapių auginimo tradiciją Lietuvoje ketina atgaivinti koncernui „Icor“ priklausanti inžinerinių produktų ir sprendimų bendrovė „Axis Industries“, pradėjusi statyti Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje modernų kanapių stiebelių apdorojimo fabriką. „Esame numatę investuoti apie 8 mln. eurų. Bandomoji eksploatacija, tikimės, prasidės dar šių metų rudenį. Visu pajėgumu fabrikas turėtų dirbti nuo 2019‑ųjų sausio“, – vasarį „Lietuvos žinioms“ tvirtino bendrovės „Natūralus pluoštas“ generalinis direktorius Raimondas Petreikis.

Per metus Kėdainių kanapių stiebelių apdorojimo fabrike numatoma perdirbti iki 50 tūkst. tonų žaliavos. Žinoma, pirmais veiklos metais tokio rezultato dar nebus siekiama. Planuojama, jog fabriką tekstilinėmis kanapėmis aprūpins mūsų šalies žemdirbiai. Bendrovės vadovas „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad šiuo metu dirbama su ūkininkais, bendradarbiavimą dėl žaliavos supirkimo ketinama įteisinti sutartimis.

Fabrikas, anot R. Petreikio, išsiskirs gamyba be atliekų: surinkti kanapių šiaudeliai gamykloje bus apdorojami ir iš jų daromas pluoštas, tinkamas tekstilės, popieriaus, statybos pramonei, o likusios medžiagos – spaliai, smulkiosios pluošto dalelės – naudojamos įvairiose žemės ūkio ir pramonės šakose, taip pat kurui gaminti. Iš kanapių paruošta pluošto žaliava bus tiekiama Lietuvos ir užsienio šalių rinkoms.

Atsisakė ne savo noru

V. Ašmonas pabrėžė, kad pluoštinės kanapės taikomos plačiai. „Jas galima naudoti ne vien pluoštui gaminti, bet ir maisto produktų, kosmetikos priemonių, popieriaus, statybinių medžiagų ir automobilių pramonėje. Pluoštinės kanapės per vegetacijos laikotarpį iš hektaro išaugina iki 10 t biomasės, todėl yra vieni našiausių energetinių augalų, naudojamų kaip biokuro žaliava. Pagal baltymingumą pluoštinių kanapių sėklos prilygsta sojų pupelėmis. Jos gali būti naudojamos kaip sojų pakaitalai gaminant baltyminius pašarus“, – Lietuvoje populiarėjančių augalų pranašumus vardijo ŽŪM atstovas.

Be to, anot Augalininkystės skyriaus vedėjo, pluoštinės kanapės yra pageidaujami sėjomainos augalai. „Greitai augančios ir net iki 3 m užaugančios kanapės nustelbia piktžoles, tad nereikia naudoti herbicidų. Kanapės palieka laukus be piktžolių, yra atsparios daugeliui ligų ir kenkėjų, dėl to beveik nebūtina vartoti augalų apsaugos produktų. Kadangi jos pačios turi repelentinį ir baktericidinį poveikį, augdamos šalia kitų augalų apsaugo šiuos nuo ligų ir kenkėjų“, – kalbėjo V. Ašmonas.

Tai archajiniai mūsų krašto augalai. Lietuvos žemdirbiai kanapių atsisakė ne savo noru, o todėl, kad jų auginimas buvo uždraustas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu (juo draustas bet kokių kanapių auginiams). Kanapių auginimas tapo legalus tik nuo 2014 metų, priėmus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"