Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kaip Lietuvoje superkama dirbama žemė

 
2018 01 16 11:40
Žemė ne visiems pasako. /
Žemė ne visiems pasako. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyti saugikliai neveikia. Pernai rudenį dar kartą Seimo tobulintas įstatymas trukdo plėstis tik ūkininkams, o jo spragomis naudojasi daugiausia stambūs žemės savininkai, galbūt ir politikai, kurių iš tikro valdomi dirbamos žemės plotai daug kartų viršija leidžiamus turėti 500 hektarų. Mat sunkiai „gimdę“ įstatymą ir iš tribūnų grūmoję politikai nesukūrė veikiančios žemės sandorių kontrolės sistemos.

Prezidentūra šią savaitę priekaištavo Žemės ūkio ministerijai dėl nepakankamos žemės įsigijimo saugiklių kontrolės, kurios stoka neužkerta kelio įsigyti žemės ūkio paskirties žemės daugiau nei leidžiama – superkamos žemės sklypus valdančios įmonės ir taip nepaisoma įstatyme nustatytų 500 hektarų ribos. Kalbama, esą tokių įmonių žemvaldžių savininkais Lietuvoje lengvai gali tapti ir trečiųjų šalių asmenys. Tai interviu Žinių radijui teigė prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.

Prezidentės patarėjas kalbėjo, jog kontrolė būtina, ir stebėjosi, kad per kelerius metus ji nesukurta, nors „negalima vieno žemės įsigyjančio asmens sąžinės reikalui palikti deklaravimo, kad jis turi tiek ir tiek žemės, nes jis gali kalbėti netiesą“.

333 žemės ūkio bendrovės naudoja 280 tūkst. ha žemės, arba vidutiniškai po 841 ha, iš kurių 217 tūkst. ha nuomojasi iš valstybės ir kitų savininkų.

„Turi būti sukurti ir valstybės mechanizmai, kurie leistų patikrinti. Turi būti užtikrintas įstatymo įgyvendinimas, ir už tai atsakinga Žemės ūkio ministerija“, – kalbėjo jis.

M. Lingė nurodė, jog dabar įmonės gali pirkti ne pačią žemę, o ją valdančių įmonių akcijas. „Bet jei yra įstatymas ir saugiklis, jis turi būti apgalvotas, privalo būti veikiantis mechanizmas, kaip jis turėtų būti įgyvendinamas. Juo labiau kad tai kelerių metų klausimas, tad tos spragos turi būti užtaisytos“, – sakė prezidentės patarėjas. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas esą pripažinęs, kad įstatyme numatyti žemės įsigijimo saugikliai neveikia.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas įsigaliojo 2014 metais, baiminantis, neva Lietuvoje žemę supirks užsieniečiai. Seimas praėjusių metų lapkritį jau atšaukė dalį jame nustatytų saugiklių ir įteisino, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalo tikrinti, ar dirbamos žemės pirkėjai atitinka įstatymo reikalavimus.

Žemės ūkio bendrovės nuomojasi

„Iš tikrųjų Žemės ūkio ministerija čia niekuo dėta, nes ir atnaujintame įstatyme yra paliktos spragos, kurios atriša rankas nekontroliuojamai žemės rinkai“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Pasak jo, žemės ūkio, kooperatinių ir uždarųjų akcinių bendrovių žemės įsigijimo ir pardavimo sandorius kontroliuoja notarai, kurie naudojasi Registrų centro kaupiama informacija apie žemės nuosavybės, pajų ir akcijų savininkų pasikeitimą.

J. Sviderskis tvirtino, kad žemės ūkio bendrovės griežtai laikosi įstatymo nuostatos, jog vieno asmens nuosavybė negali būti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. „Yra daug žemės ūkio bendrovių ir netgi ūkininkų, kurie dirba gerokai didesniuose plotuose, siekiančiuose tūkstančius hektarų, bet naudmenas, viršijančias 500 ha, jie nuomojasi“, – aiškino asociacijos direktorius.

Jo duomenimis, 333 žemės ūkio bendrovės naudoja 280 tūkst. ha žemės, arba vidutiniškai po 841 ha, iš kurių 217 tūkst. ha nuomojasi iš valstybės ir kitų savininkų.

Jonas Sviderskis: „Fondai įsigytą žemę nuomoja ir juokiasi iš mūsų įvestų saugiklių." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Jonas Sviderskis: „Fondai įsigytą žemę nuomoja ir juokiasi iš mūsų įvestų saugiklių." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Apynasris – tik ūkininkams

LŽŪBA vadovo teigimu, sumaištis gali kilti, kai žemės naudmenų savininkė yra bendrovė, kurios akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, ir biržoje taip pat kotiruojamos arba joje registruotos tarptautinės įmonės ar kiti akcijų rinkos dalyviai. Mat jie neprivalo registruoti nei savo turto, nei sandorių Registrų centre, o akcijas šalies rinkoje gali pirkti rinkos dalyviai iš bet kurios valstybės. Įsigijęs didesnį akcijų paketą akcininkas tampa ir turto dalininku.

Į nekilnojamąjį turtą investuojantys vadinamieji tarptautiniai fondai, anot J. Sviderskio, irgi neprivalo registruoti žemės įsigijimo, bet ją esą supirkinėja visoje Lietuvoje. „Jie turi agentų, kurie suranda ir praneša, kas parduoda žemę, atranda įstatymo landas ir nuperka sklypus, prieš tai suorganizavę formalią įstatymo reikalaujamą žemės ūkio veiklą. Fondai įsigytą žemę nuomoja ir juokiasi iš mūsų saugiklių, – sako J. Sviderskis. – Sau apynasrį užsidėjome, o kitiems – ne.“

Pasak J. Sviderskio, įstatymas nevaržo, kad į žemės ūkio bendrovę ateitų naujas pajininkas su savo žeme, bet tokiu atveju jis privalo pirkti kito pajininko pajų, o jo paties žemė bendrovei nuomojama. „Kas kita, kai perkamas didelis pajus arba visa bendrovė“, – nurodė LŽŪBA direktorius.

Kita dalis tiesos

„Iš tikrųjų tie investuojantys fondai nebūtinai tarptautiniai – tai tik skambūs pavadinimai. Ir aš taip galėčiau pasivadinti, pavyzdžiui, žemės kaupimo fondu. Taip gali veikti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Bet ir fondai, nusipirkę dirbamos žemės, privalo sandorį registruoti, jų įsigyta žemė negali viršyti 500 ha“, – sakė UAB Korporacijos „Matininkai“ prezidentas ir nekilnojamojo turto ekspertas Kęstutis Kristinaitis.

Jis „Lietuvos žinioms“ tvirtino, esą žemės ūkio bendrovių atstovas sako tik dalį tiesos. „Iš tikrųjų ne tik akcijų, bet ir pajų pardavimą reikėtų stebėti atidžiau, nes ir čia visko nesužiūrima“, – pabrėžė K. Kristinaitis. Esą tapęs pajininku kelių šimtų hektarų žemės savininkas savaime tampa ir žemės ūkio bendrovės, valdančios žemę, turto dalininku.

K. Kristinaičio teigimu, būtent dėl kolektyvinės žemės nuosavybės kyla daugiausia abejonių ir čia labiausiai trūksta kontrolės. „Bet koks žemės savininko pasikeitimas yra registruojamas Registrų centre. Į tai turi atsižvelgti notaras prieš patvirtindamas žemės perleidimo sandorį. Kas kita – kai perkamas pajus arba žemę valdančios bendrovės akcijos. Čia sukontroliuoti ir susigaudyti, kiek kurie akcininkai arba pajininkai turi žemės, sunku“, – sakė ekspertas.

Anot K. Kristinaičio, kai savininkas jau turi 500 ha žemės, nežinia, ar jis nėra tapęs ir kurių nors kitų žemę valdančių bendrovių akcininkas. „Neabejoju, kad tokių akcininkų ir pajininkų ne vieną aptiktume ir valdžioje, nors negalėčiau detalizuoti. Kaip susumuoti, kiek žemės tenka kiekvienam akcininkui? Teoriškai tarsi galima, nes prieš porą metų visoms AB ir UAB įsigaliojo prievolė Registrų centre įregistruoti visus savo akcininkus. Ši informacija atnaujinama, kai tik pasikeičia akcininkai arba jau esamų akcijų dalis. Bet visa tai sužiūrėti – didžiulis darbas, kuris niekam nepavestas ir niekam nesuteikti įgaliojimai jį atlikti“, – kalbėjo K. Kristinaitis.

Kęstutis Kristinaitis: „Būtent dėl kolektyvinės žemės nuosavybės kyla daugiausiai abejonių ir čia labiausiai trūksta kontrolės." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Kęstutis Kristinaitis: „Būtent dėl kolektyvinės žemės nuosavybės kyla daugiausiai abejonių ir čia labiausiai trūksta kontrolės." / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Jo teigimu, Registrų centras turėtų registruoti ir akcininkus užsieniečius. Tik atsivertus bendrovių akcininkų sudėtį ir matant jų turimą akcijų dalį, galima būtų skaičiuoti, kiek bendrovės arba fondo valdomos žemės kam tenka, ar kas nors neviršija nustatytų valdomos žemės ribų.

„Žemės sandorių kontrolė yra užkrauta Nacionalinei žemės tarnybai, be ji neturi įgaliojimų kontroliuoti akcijų perleidimo. Tiesioginę prieigą prie Registrų centro duomenų turi gal tik Valstybinė mokesčių inspekcija, – aiškino K. Kristinaitis ir konstatavo: – Dabar galima kaltinti bet ką, bet tai yra pačios valdžios visiškas apsileidimas, kad akcininkai nebuvo registruojami, nes nebuvo privaloma. Dėl ko taip atsitiko, galima kurti tik sąmokslo teorijas.“

Poveikis rinkai menkas

Vis dėlto, K. Kristinaičio nuomone, Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkai dabartiniai neaiškumai ir sandorių kontrolės stoka esminės įtakos nedaro. „Tie laikini saugikliai neužkirto kelio akcijų ir pajų pardavimui, ypač dar prieš keletą metų, kai žeme laisvai prekiavo ir UAB'ai, ir AB'ai, ir fondai, ir užsieniečiai. Dėl 2014 metais įvestų saugiklių galėjo nukentėti tik 1,2 mln. Lietuvos žemės savininkų. Žinoma, ne visi jie valdo žemės ūkio paskirties žemę, bet būtent jiems buvo suvaržyta teisė ją parduoti“, – sakė ekspertas.

Jis aiškina, kad visi žemės savininkai tebegyvena bergždžiais lūkesčiais, jog žemės įsigijimo saugiklius kažkas pašalins ir jos kaina taps tokia kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje. „Lūkuriuojama. O kas žemę parduoda, tai ganėtinai aukšta kaina, ir ši kasmet kyla, – sakė K. Kristinaitis. – Saugikliai proceso nesustabdys, nes rinka funkcionuoja normaliai, o kenčia ūkininkai, nes žemės savininkai tebegyvena lūkesčiais, kad saugiklių greitai neliks, ir užsieniečiai šoks pirkti, sukeldami kainas. Jei nebūtų pirkimo saugiklių, visi pamatytų, kad tokių perspektyvų nėra, o dabar ūkininkas negali nusipirkti žemės, nes kitas savininkas laukia pinigų lietaus.“

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"