Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kainų pasiutpolkei stabdyti – politiniai užkalbėjimai

 
2018 08 16 9:25
Valdžios atstovai tikina, jog bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad maisto produktų kainos prekybos tinkluose nedidėtų. / 
Valdžios atstovai tikina, jog bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad maisto produktų kainos prekybos tinkluose nedidėtų. /  Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Verslui perspėjus gyventojus rengtis dideliems miltinių, pieno ir mėsos produktų kainų šuoliams, toli gražu ne visi mato, dėl kokių priežasčių turėtų sparčiai brangti maisto produktai. Valdantieji žada žaboti kainų kilimą, tiesa, jų matomi sprendimai – ne itin efektyvūs.

Prastas šiųmetis derlius gali smarkiai kirsti per pinigines. Kai kurie gamintojai jau prabilo apie gyventojų greičiausiai laukiantį dalies maisto produktų kainų „šoką“. Nors ekonomistai pripažįsta, kad pasaulinėje rinkoje grūdų kainos gerokai šoktelėjo, jie nemano, jog vien dėl to maistas turėtų labai brangti. Politikai tikina, jog imsis visų priemonių, kad maisto produktų kainos nekiltų. Tačiau iki šiol jų išsakyti pasiūlymai didelio optimizmo nekelia.

Žygimantas Mauricas: „Turint galvoje Lietuvos specifiką, ekonominį ciklą, maisto kainų infliacija gali priartėti prie 5 proc. metinio augimo.“

Draudimas dirbti savaitgaliais

Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, sutramdyti prekių ir paslaugų kainų augimą gali padėti didesnė konkurencija, kurios esą trūksta mažmeninėje rinkoje. Svarstoma palengvinti mažesnių parduotuvių steigimą, ūkininkų produkcijos pardavimą, riboti didžiųjų prekybos tinklų darbo laiką savaitgaliais. „Tikrai nekalbame apie kainų reguliavimą ir grįžimą prie planinės ekonomikos. Įtaką galima daryti įvairiai: ir mokestiniais būdais, ir įvairiomis lengvatomis“, – kalbėjo jis.

„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka
„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis žadėjo, jog bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad maisto produktų kainos prekybos tinkluose nedidėtų. Kaip ir S. Skvernelis, jis mano, kad viena galimybių – riboti prekybos centrų darbo laiką savaitgaliais. Esą tai paskatintų mažesnių parduotuvių steigimąsi. „Jei turėtume mechanizmų, kuriuos galėtume naudoti maisto kainoms reguliuoti, tikrai tai darytume, bet yra kiek kitaip: maisto kainos taip nereguliuojamos, greitai sulauktume Europos Sąjungos (ES) sankcijų. Bet kai kurias priemones galime įgyvendinti, viena jų – uždrausti prekybos centrams dirbti savaitgaliais“, – aiškino R. Karbauskis.

Grūdai atpinga, maistas – ne

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius neįžvelgia priežasčių, kodėl maisto produktai galėtų gerokai brangti. Jis prisiminė, kad eidamas žemės ūkio ministro pareigas 2010 metais jau išgyveno maisto prekių kainų kilimą pasaulinėse rinkose pabrangus grūdams. „Verslininkai irgi pasinaudojo panašia situacija. Kai iš esmės išaugo grūdų kainos, jie iš karto paskelbė, kad bus keliamos ir maisto produktų kainos. Tada buvo aišku, kad jokių objektyvių priežasčių tam nėra. Pavyzdžiui, duonos kainoje grūdai sudaro apie 10 proc. visų sąnaudų. Pakilimas pasaulinėje rinkoje nėra toks ir didelis, neaišku, kaip tos kainos galutinai suguls. Be to, dauguma supirkėjų yra sudarę išankstines sutartis ir iš ūkininkų grūdus superka kur kas mažesnėmis kainomis, nei šiandien jos yra rinkoje“, – aiškino parlamentaras.

Kartu K. Starkevičius pažymėjo, kad grūdų kainos neretai „banguoja“. Jiems pabrangus pakeliamos kai kurių maisto produktų kainos, o grūdams atpigus maisto prekių kainos nemažėja. „Kai 2011–2012 metais maistinių grūdų kainos nukrito iki maždaug 160 eurų už toną, jokie gaminiai neatpigo“, – prisiminė jis.

Valdančiųjų svarstomas priemones maisto produktų kainų augimui žaboti Seimo KRK pirmininko pavaduotojas vertino atsargiai. Esą jos neduotų apčiuopiamų rezultatų. Jis apgailestavo, kad šiandien beveik nėra krautuvėlių, kurios būtų alternatyva didiesiems prekybos centrams ir kuriose žmonės kasdien galėtų nusipirkti būtiniausių maisto produktų. Jeigu dabar būtų pradėtas skatinti tokių krautuvėlių atsiradimas, rezultatai pasijustų tik po kelerių metų.

Gitanas Nausėda: „Tokiu būdu norima tartum savotiškai paruošti vartotojus, klientus, kad kainų kilimas yra neišvengiamas.“

Ūkininkų produkcijos pardavimo skatinimas, pasak K. Starkevičiaus, taip pat gera idėja. Tiesa, jis pridūrė, kad ūkininkų turgeliuose kainos paprastai yra kiek didesnės. Parlamentaras palankiai vertino ir idėją riboti prekybos centrų darbo laiką savaitgaliais, kaip daroma ne vienoje ES valstybėje. Tačiau ir šiuo atveju rezultatai pasijustų tik ateityje.

Kainas pakelia daugiau

Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, dėl sausrų, atsigaunančio vartojimo pirminių žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje yra išaugusios. Pavyzdžiui, grūdų kainos pastaraisiais mėnesiais gerokai pakilo. Tad kainų augimo priežasčių yra. Vis dėlto, kaip pažymėjo ekspertas, maisto produktų pabrangimas mūsų šalyje paprastai visada būna didesnis nei žaliavų kainų ūgtelėjimas. „Yra viliojanti priežastis – Lietuvoje kylantis darbo užmokestis, didėjanti gyventojų perkamoji galia. Dalis pardavėjų ar gamintojų, be abejo, nori pasinaudoti situacija ir pakelti kainas daugiau, nei procentiškai auga jų sąnaudos“, – pabrėžė jis.

Anot Ž. Maurico, gana sunku prognozuoti, kiek galėtų brangti tam tikri maisto produktai. Jis aiškino, kad pirminių žaliavų dedamoji galutinėje produktų kainoje dažniausiai nėra didelė. Didelę galutinės kainos dalį sudaro darbo užmokesčio sąnaudos, transportavimo paslaugų išlaidos ir panašiai. „Nėra lengva suskaičiuoti, koks tiksliai bus sąnaudų bazės kilimas. Dar sunkiau apskaičiuoti, koks bus noras ir galimybės tai perkelti galutiniams vartotojams. Jeigu konkurencija būtų didelė, vartotojai galbūt apskritai nepajustų kainų kilimo. Kai konkurencija labai maža ir vartotojai daugiau ar mažiau yra pasirengę priimti kainų kilimą, tam tikrų produktų kainų augimas gali būti ir 10 proc. ar net daugiau. Turint galvoje Lietuvos specifiką, ekonominį ciklą, maisto kainų infliacija gali priartėti prie 5 proc. metinio augimo. Manau, tai būtų visai realus scenarijus“, – svarstė ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, pagrindinis įrankis, galintis daryti įtaką kainų augimui laisvosios rinkos ekonomikoje, yra konkurencijos didinimas ne tik galutinėje, bet ir tarpinėse rinkose. Svarbu, kokie santykiai susiklostę tarp pirminių žaliavų gamintojų ir perdirbėjų, tarp pastarųjų ir perpardavėjų, tarp jų ir mažmenininkų. Jeigu kur nors šioje grandinėje yra „butelio kaklelis“, kur „žaidėjų“ yra mažai arba jie turi labai didelę derybinę galią, gali būti, kad kainos augs. Kiti įrankiai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams mažinimas, ekonomisto nuomone, yra labiau bendri.

Ž. Mauricas skeptiškas dėl kai kurių valdančiųjų pasiūlymų riboti kainų augimą. Tarkime, pagrindinis prekybos centrų darbo laiko ribojimo tikslas – pagerinti darbuotojų gerovę, o ne padidinti konkurenciją. Tačiau jis sutiko, kad valstybė turėtų skatinti mažesnių parduotuvių atsiradimą.

Nenori mažinti pelno

Svarstant, ar (ir kiek) galėtų brangti kai kurie maisto produktai, pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, reikia atsižvelgti į sąnaudų struktūrą. Kalbant apie miltų gaminius ar iš jų pagamintus produktus, būtina turėti galvoje, kad grūdai sudaro tik dalį jų savikainos. „Todėl kai kalbama, kad kai grūdai pabrangs tiek, panašiai brangs ir miltai, tai yra neteisinga, nes grūdai nesudaro 100 proc. gamybos savikainos“, – pabrėžė jis.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

Ekonomistas taip pat akcentavo, kad šiandien dar sunku numatyti, kiek galėtų brangti grūdai. Todėl aiškinti, kad tai dramatiškai padidins maisto kainas, yra mažų mažiausiai neatsargu. „Galbūt gamintojai nori tiesiog apsidrausti ir užbėgti už akių būsimiems sprendimams kelti kainas. Tokiu būdu norima tartum savotiškai paruošti vartotojus, klientus, kad kainų kilimas yra neišvengiamas. Tada jie ne taip skaudžiai reaguotų, kai tai būtų realiai padaryta. Toks derybinis žaidimas galbūt ir suprantamas iš verslo pozicijų, bet tai yra lengviausias kelias. Jų gali būti ir daugiau. Galima padidinti gamybos efektyvumą, žinoma, be investicijų to turbūt nepadarysi. Tačiau jeigu tai būtų padaryta, būtų įmanoma dirbti efektyviau ir sumažinti gamybos savikainą. Didėjančias sąnaudas galima priimti ir savo pelno sąskaita. Negirdėjau, jog visi dirbtų taip tragiškai nuostolingai ir negautų jokio pelno, kad negalėtų bent iš dalies prisiimti tam tikrų sąnaudų augimo. Grūdų kainos kartais mažėja, kartais kyla. Tačiau kai jos mažėja, kažkodėl negirdime apie atitinkamą miltų gaminių kainų sumažinimą. Taigi tuo metu finansinių rodiklių požiūriu yra kaupiami tam tikri lašinukai, kurie galėtų būti panaudoti tuo metu, kai reiškiasi priešingos tendencijos. Tačiau, matyt, to nenorima daryti, tiesiog norima garantuoti didesnę pelno maržą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Norint pakeisti situaciją, jo manymu, reikia skatinti konkurenciją ne tik gamybos, bet ir prekybos sektoriuje. Ekonomistas teigė iš politikų lūpų kol kas girdėjęs tik vieną priemonę – riboti prekybos centrų darbo laiką. Tai būtų gerai prekybos centrų darbuotojams, nes jie galėtų ilsėtis sekmadieniais, taip pat leistų laisviau veikti smulkiesiems prekybininkams. Tačiau prekybos centrai dėl to kainų nemažins. Be to, kyla klausimas, kiek atsivėrusia niša pasinaudotų smulkieji verslininkai.

„Jei jie konkrečiame regione yra numarinti, atleiskite už pasakymą, koks skirtumas, kad sekmadienį bus galimybė prekiauti, jeigu paties smulkiojo verslininko toje vietoje jau nėra? Ar sekmadieninis langas paskatins kurtis smulkųjį verslą? Manau, tai priklauso nuo daugiau veiksnių. Mokesčio bazės, ypač verslo starto pradžioje, galimybės rasti patrauklią vietą prekybos taškui atidaryti. Šiuo požiūriu situacija Lietuvoje nėra labai gera. Tai turbūt pripažįsta visi smulkieji verslininkai, realiai susiduriantys su verslo steigimo ir plėtros problemomis. Trečias dalykas – perkamoji galia, ji ypač mažesniuose miesteliuose stabdo smulkiojo verslo atsiradimą. Toks problemų ratas susispaudžia ir atrodo, kad šios pasiūlytos priemonės gali paprasčiausiai nepakakti“, – pažymėjo G. Nausėda.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"