Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kainų komisija pradėjo „Kauno energijos“ kainų patikrinimą

 
2018 01 19 12:49
„Kauno energijai“ priklausančios „Petrašiūnų katilinės“ kaina nuo 2017 metų liepos išaugo tris kartus.
„Kauno energijai“ priklausančios „Petrašiūnų katilinės“ kaina nuo 2017 metų liepos išaugo tris kartus. „Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Po publikacijų spaudoje apie šilumos kainų šuolį Kaune, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pradėjo centralizuotos šilumos tiekėjo AB „Kauno energija“ patikrinimą. Praėjusią savaitę komisija „Lietuvos žinioms“ teigė, jog tokių planų neturi.

„Komisija, analizuodama šilumos kainų pokyčius atskiruose miestuose, nustatė, kad, preliminariais duomenimis, AB „Kauno energija“ galimai neteisingai skaičiavo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, kurių pagrindu nustatoma kaina, už kurią nepriklausomi šilumos gamintojai aukcione parduoda šilumos energiją centriniam šilumos tiekėjui. Komisija pradėjo patikrinimą dėl AB „Kauno energija“ skelbiamų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimo“, – skelbiama penktadienį išplatintame Kainų komisijos pranešima.

Komisijai atlikus išsamų praėjusio laikotarpio AB „Kauno energija“ palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų patikrinimą ir nustačius, kad tai turėjo įtakos aukštesnėms iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainoms, permokėtas lėšas šilumos tiekimo įmonė privalėtų grąžinti vartotojams.

Kaltino dėl neteisingos kainodaros

„Lietuvos žinios“ praėjusią savaitę rašė, kad nepriklausomi Kauno šilumos gamintojai įtaria jų konkurentę ir centralizuotos šilumos tiekėją „Kauno energija“ nepagrįstai didinant šildymo kainas. Todėl kauniečiai už šildymą sausį esą turės mokėti 20 proc., arba beveik 2 mln. eurų brangiau nei Vilniaus gyventojai.

Kaune didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, o Vilniuje – iš dujų, kurios yra beveik tris kartus brangesnės. Nepaisant to, šiluma sostinės gyventojams pigesnė negu Kauno.

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius įtaria, kad įspūdingą pelną Kauno centralizuotos šilumos teikėjas kraunasi vartotojų sąskaita. LNŠGA prezidentas teigia, jog sausį Kaune padidėjusi šildymo kaina galėtų būti sumažinta, jei „Kauno energija“ atpigintų šilumos gamybą ir grąžintų kauniečiams daugiau nei 10 mln. eurų ankstesnių metų permokas.

„Skaičiuojame, kad vartotojai „Kauno energijai“ už šilumą 2015–2016 metais gali būti permokėję apie 10–15 milijonų eurų. Jei Kainų komisija perskaičiuotų bazinę šilumos kainą Kaune, šios permokos būtų grąžintos gyventojams ir šilumos kainos sumažėtų“, – svarsto V. Kisielius.

Nepriklausomi šilumos gamintojai skaičiuoja, jog perskaičiavus šilumos kainą Kaune, ji galėtų siekti iki 40 eurų už megavatvalandę bei būti mažiausia šalyje.

V. Kisieliaus teigimu, „Kauno energijai“ priklausančios „Petrašiūnų katilinės“ kaina nuo 2017 metų liepos išaugo tris kartus. „2016 metais visi mūsų asociacijos nariai Kaune veikė nuostolingai, o bendras jų nuostolis siekė 1,7 mln. eurų. Tuo tarpu „Kauno energijos“ grupė uždirbo 7,5 mln. eurų pelno, arba net 22 kartus daugiau nei 2012-aisiais“, – tvirtino jis.

Laiku nepateikė duomenų

Nepriklausomi šilumos gamintojai ne pirmus metus „kariauja“ su su Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekėju „Kauno energija“. Praėjusių metų pradžioje jie taip pat viešai žėrė kaltinimus, kad monopolininkas tiekėjas taiko didžiulį, sąnaudomis nepagrįstą, šilumos kainos antkainį bei nesąžiningai kraunasi pelną.

„Kauno energija“ šaipėsi iš tokių pareiškimų ir aiškino nesuprantanti pačios sąvokos „antkainis“, esą tokio dalyko šilumos kainos sandaroje apskritai nėra.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija praėjusią savaitę „Lietuvos žinias“ informavo, kad šiuo metu yra nagrinėjamas AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos projektas naujam laikotarpiui.

„Komisija jau įvertino didžiąją dalį sąnaudų už praėjusį laikotarpį. Skaičiuojant šilumos bazines kainas, Komisija atlieka detalią visų sąnaudų eilučių analizę, prireikus reguliuojamos įmonės teikia Komisijai papildomą pagrindimą bei reikalingą informaciją. Tai reiškia, kad Komisija įvertins visas AB „Kauno energija“ praėjusio laikotarpio sąnaudas, įskaitant ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti“, – teigė Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad „Kauno energija“ yra pateikusi kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos sąnaudas nuo 2015 iki 2016 metų, tačiau Komisija kreipėsi į bendrovę, kad būtų pateiktos kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimo sąnaudos iki 2017 metų pabaigos.

Kainų komisija „Kauno energijos“ naujos bazinės šilumos kainas, kurios galiotų ateinančių 3–5 metų laikotarpį, planavo nustatyti 2017 metų antrąjį pusmetį, tačiau vėliau persigalvojo, nes Kauno šilumos tiekėjas vėlavo pateikti informaciją.

„Kauno energija“ naujos šilumos bazinės kainos projektą turėjo pateikti iki 2016 metų liepos 31 dienos, tačiau bendrovė keletą kartų kreipėsi į Kainų komisiją ir teikė prašymus projekto pateikimą atidėti. Kainų komisijos nustatytas galutinis terminas buvo 2017 metų sausio 31 diena, tačiau iki šios datos projekto įmonė nepateikė.

Neplaninio patikrinimo neplanavo

Nustatant šilumos bazines kainas peržiūrimos ir vertinamos visos reguliuojamai veiklai vykdyti reikalingos sąnaudos (nusidėvėjimas, remontas ir aptarnavimas, personalo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų ir kt. sąnaudos). Perskaičiavimo metu vertinamos naujai pagal investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudos, eliminuojant nebenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, kurios buvo įskaičiuotos į galiojančią šilumos kainą.

Tuo atveju, jeigu bendrovei būtų nustatytas investicijų grąžos neatitikimas (viršpelnis), jo dydžiu bus sumažinta šilumos kaina vartotojams. Pavyzdžiui, komisija, 2016 metais baigusi UAB „Vilniaus energija“ 2012–2014 metų reguliuojamos veiklos patikrinimą ir nustačiusi, kad daugiau nei 24 mln. eurų sąnaudų yra nepagrįstos, atitinkamai sumažino bazinę kainą naujam reguliavimo periodui.

2018 metų planinių patikrinimų plane nebuvo numatyta atlikti „Kauno energija“ patikrinimą.

Kainų komisija yra įpareigota vykdyti nuolatinę stebėseną bei atlikti rinkos tyrimus, kuriais būtų užtikrinta veiksminga konkurencija energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkertamas kelias šia įtaka piktnaudžiauti.

Bendradarbiaus su Komisija

AB „Kauno energija“ vakar pareiškė, kad Kainų komisijai nustačius kainodaros ir šilumos gamybos sąnaudų neatitikimų, permokėtas lėšas šilumos tiekimo įmonė privalėtų grąžinti vartotojams. „Bendrovė pabrėžia, kad visada bendradarbiavo ir bendradarbiaus su Komisija, teiks visą reikiamą dokumentaciją bei vykdys visus Komisijos nurodymus“, – teigiama „Kauno energijos“ pareiškime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"