Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kai naudą teikia sliekai, srutos bei nebeperdirbamos atliekos

 
2018 04 06 15:12
Šioje Panevėžio rajone esančioje biodujų jėgainėje iš srutų bei įvairių gamybos atliekų gaminama elektra bei šiluma./Daivos Baronienės nuotrauka
Šioje Panevėžio rajone esančioje biodujų jėgainėje iš srutų bei įvairių gamybos atliekų gaminama elektra bei šiluma./Daivos Baronienės nuotrauka

Panevėžyje vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui“ svarstyta kaip gyventi, kad išliktume.

Kaip gyventi, ūkininkauti, dirbti, ką ir iš ko gaminti, kad nekenktume aplinkai ir sau. Kaip iš vartotojų tapti kūrėjais. Kaip gyventi protingai ir sumaniai, taupant išteklius, laiką, jėgas ir sveikatą. Kaip neapsiversti atliekomis, nepaskęsti šiukšlėse. Kaip išlikti. Šiuos klausimus kėlė bei atsakymų į juos ieškojo į Aukštaitijos sostinę susirinkę teisininkai, finansininkai, verslo, politikos, aplinkosaugos bei kitų sričių atstovai, sukviesti viešosios įstaigos „Žaliosios politikos institutas“.

Neprotingos veiklos pasekmės

Teisininkas, vadovaujantis „Žaliosios politikos institutui“ Remigijus Lapinskas priminė, jog gyvename prie Baltijos jūros, kuri, pasak jo, yra labiausiai užteršta iš visų pasaulio jūrų. Ir jūrą, ir savąją aplinką užteršėme, ir žemę nualinome pernelyg intensyviai ūkininkaudami, netausodami to, kas mums duota. Neprotingos, nesubalansuotos savo veiklos pasekmes puikiai matome ir jaučiame, tereikia pažvelgti į permirkusius laukus bei miškus. Ši bei kitos problemos, su kuriomis susiduriame, verčia mus gyventi atsakingiau, mažiau vartoti, labiau rūšiuoti bei perdirbti atliekas.

Ekologinei žemdirbystei skirtus produktus gaminančios įmonės „Bioorg pro“ vadovas Deniss Davidov pasakojo apie šios įmonės produkciją – sliekų perdirbtą mėšlą, tampančiu geriausios kokybės žeme, iš kurios augalai ypač gerai pasisavina turimas medžiagas. Atliekų tvarkymo sektoriaus konsultantas Osvaldas Markevičius pateikė Estijos verslininkų pavyzdį, kurie gamina itin atsparias plastiko lentas iš tų į sąvartynus patenkančių plastiko atliekų (jis teigė, jog tokios atliekos sudaro 40 procentų visų plastiko atliekų), kurios nebetinka perdirbinimui. Tokios plastikinės lentos nesugeria drėgmės, lengvai plaunamos, jose nėra toksinių medžiagų. Aplinkos projektų valdymo atstovė Aušra Šmitienė pristatė ES šalių įmonių pavyzdžius, kur iš išrūgų, gaunamų gaminant sūrius, pagaminamos dar pakuotės tiems sūriams, o iš popieriaus perdirbimo atliekųpa gaminami padėklai popieriui.

Atsainus požiūris į žmogų

„Žaliosios politikos instituto“ vadovas R. Lapinskas atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų šalyje pernelyg mažai sąsajų tarp mokslo ir verslo, o dažnai atrodo, kad kiekviena sritis dirba tik sau. Jam pritarė banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, teigusi, kad Lietuvos švietimo sistemai būtina apgalvoti kiek ir kokių specialistų turėtų parengti šalies profesinės bei aukštosios mokyklos. Jos teigimu, valstybė taip pat turėtų daug labiau vertinti, o tuo labiau – skatinti siekiančiuosius susikurti darbo vietą. Anot jos, susidūrę su nestabilia mokesčių sistema, biurokratine našta, žmonės „balsuoja kojomis“ – t.y. išvyksta iš šalies. Analitikė teigė, jog 2000-aisiais vieną Lietuvos senjorą išlaikė 3,1 darbingo žmogaus, 2017-aisiais vieną senjorą išlaikyti privalėjo 2,8, o 2030-aisiais vieną Lietuvos senjorą turės išlaikyti 2,1 dirbančiojo.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas profesorius Vytautas Nekrošius atkreipė dėmesį, jog mūsų šalyje vis dar įsigyvenęs atsainaus požiūris į žmogų, atsainus jo aptarnavimas, susireikšminimas. Profesorius pasakojo kaip sykį buvo pakviestas į Valstybinę mokesčių inspekciją siūlant pakonsultuoti, o jam ten nuvykus buvo pareikalauta pildyti niekam nereikalingus ir tuo labiau niekam naudos neduosiančius dokumentus. Į klausimą paprašyta atsakyti mokesčių specialistė profesoriui paaiškino, jog ji – ne mokesčių konsultantė. „Žmogui reikia žmoniškumo, tada jam nesinorės važiuoti jo ieškoti kitur“, – teigė V. Nekrošius. Pasak jo, mandagaus bendravimo, kaip ir daugelio kitų susitarimo dalykų neįtvirtinsi teisės aktais. „Teisė, paremta prievarta, yra pasmerkta“, – sakė profesorius. Pasak jo, požiūris į teisę kaip į represinę priemonę, yra išskirtinai sovietinis. Teisininkas pabrėžė: „Turim išsiugdyti toleranciją kitokiam, o drauge – netoleranciją laužančiam susitarimus“.

Šiluma – iš srutų

Kreditus teikiančios finansų įstaigos atstovas Dainius Jasiulis susirinkusiesiems vardijo, ką lietuviai dažniausiai perka už paimtas paskolas. Pasak jo, dažniausiai paskolų pinigai atitenka būsto remontui, gyvenamojo namo renovacijai, antroje vietoje – automobilių pirkimui, jų remontui, toliau seka buitinės technikos bei kompiuterių pirkimas. Taip pat skolinamasi pinigų kalbų mokymuisi, sveikatos stiprinimui, kelionėms, o taip pat vestuvėms ir artimųjų laidotuvėms.

Konferencijoje dalyvavusi Vilniaus specialiojo autotransporto įmonės vadovė Jurgita Petrauskienė priminė, jog prieš 47 metus – t.y. 1971-aisiais Lietuvoje iš daugiabučių gyventojų šiukšlės pradėtos surinkinėti atitinkamą valandą į gyventojų kiemus atvažiuojant šiukšlių surinkimo automobiliams. Į šiukšlių surinkimo automobilius daugiabučių gyventojams šiukšles teko nešioti 24 metus – iki 1994-ųjų, nes būtent tada kiemuose pastatyti atliekų surinkimo konteineriai. 2006-aisiais pradėti įrenginėti pusiau požeminiai bei požeminiai atliekų surinkimo konteineriai, kurių daugiausia pastatyta Druskininkuose, Vilniuje, Klaipėdoje bei Kaune.

Na o konferencija „Žalioji strategija verslui“ baigėsi aplankant Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje esančią biodujų jėgainę, kurioje iš kiaulių srutų bei įvairių gamybos atliekų gaminama elektros energija bei šiluma.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"