Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kai darbas darbą veja: kaip suvaldyti buitinį ir profesinį chaosą

 
2018 03 23 7:55
Pixabay.com nuotrauka

Šiuolaikinis paradoksas: kuo daugiau laiko turime, tuo mažiau jo lieka. Per pusvalandį reikia atlikti tiek, kiek vargiai spėtume per valandą; darbo dieną susigrumiame su visos savaitės užduotimis. O grįžus iš darbo laukia buitis su savais kaprizais.

Galvoje chaosas? Profesinėje srityje dešimtys galvosūkių? Rūpesčiai užgulę ir namie? Santechnikos problemos ir baldų surinkimas, augintinio sveikata ir asmeniniai finansai – rodos, tokios skirtingos sritys, bet viskas ima ir susideda į vieną savaitę, į vieną dieną. Yra du variantai: pulti į paniką arba paimti popieriaus lapą bei rašiklį (ar užrašų knygelę) ir viską susirašyti. Pastarasis variantas patrauklesnis, o svarbiausia – ypač veiksmingas.

Kodėl darbai kaupiasi?

Liaudies išmintis byloja: „Darbas – ne vilkas, į mišką nepabėgs.“ Kokie teisingi šie žodžiai! Darbas tikrai ne vilkas ir į mišką bėgti nesiruošia. Manote, kad tai yra gerai? Tik iš dalies. Iš tiesų visi darbai, kurie „nepabėgo į mišką“, kažkur kaupiasi. Dažna priežastis – atidėliojimas. Mokslininkų teigimu, vadinamoji prokrastinacija plačiai paplitusi ir žalinga. Dar ji apibūdinama kaip savireguliacijos stoka.

Tačiau neskubėkite teisti, jei žmogus žadėjo paskambinti pirmadienį, bet skambučio sulaukiate antradienį. Ką nors atidėti tenka ne tik todėl, kad norisi skirti laiko malonumams. Gal privalu kai ką perkelti į kitą dieną, mat atsirado svarbių rūpesčių. Bene geriausias pavyzdys – motinystė ir tėvystė. Jauni tėvai, auginantys mažą vaiką, nuolat bando išlaviruoti tarp kasdienybėje tenkančių uždavinių.

Vaiko auginimas – atsakingiausias darbas

Užimate labai aukštas pareigas? Priimate atsakingus sprendimus? Nuo jūsų priklauso įmonės gerovė? Turbūt kiekvienas pritars: kad ir kokių karjeros aukštumų esate pasiekę, kad ir kokius sudėtingus uždavinius gvildenate, pats atsakingiausias darbas yra vaiko auginimas. Kuriama interneto svetainė ar projektuojamas baldas truputį palauks, o štai naktį pravirkęs kūdikis – ne.

Kai kurie dalykai nenuspėjami (neužprogramuosite, kada mažylis užmigs ar pan.). Užtat yra suplanuojamų dalykų. Pavyzdžiui, atėjo laikas nupirkti keletą naujų drabužėlių (seni „netikėtai sumažėjo“). Tikru išsigelbėjimu tampa el. parduotuvės. Mamos ir tėčiai jose renka berniukiškus marškinėlius, sukneles mergaitėms ar kitus drabužėlius. Kad paieška būtų tikslinga, apsipirkimą verta įsirašyti į darbų sąrašą, o tada pridėti punktus, kokių konkrečiai prekių reikės. Taip taupomas laikas ir netgi atsispiriama pagundai išlaidauti.

Kai atstumai didėja, automobiliai greitėja, o laiko mažėja

Smagu, kai reikiamų daiktų galima įsigyti internetu. Tačiau į darbą internetu nenuvyksi, vaiko į darželį ar į mokyklą internetu taip pat nenuveši. Maisto prekėmis apsirūpinti irgi norisi „gyvai“, t. y. nukakus į prekybos centrą. Šiems tikslams reikšmingas automobilis (ypač jei gyvenate užmiestyje ar kaime). Poreikis turėti automobilį toks svarbus, kad nemažai šeimų eksploatuoja net ne po vieną transporto priemonę.

Dvidešimt pirmojo amžiaus savybė: atstumai didėja, automobiliai greitėja, o laiko vis stinga. Ir štai darbui darbą vejant žybt mintis, jog tuoj baigsis privalomasis draudimas. Arba jau baigėsi... Tada vėl skubama: reikia kuo greičiau pratęsti, kad būtų galima dalyvauti eisme.

Kaip išvengti tokio skubumo? Sakysim, dabar yra dvidešimtoji kurio nors mėnesio diena, o draudimas galioja iki dvidešimt šeštosios. Nėra reikalo delsti iki paskutinės akimirkos. Pasižymėkite, kad rytoj ar poryt turite pasirūpinti nauju polisu. Pasirinkite laiką, kuris, jūsų manymu, turėtų būti kiek laisvesnis. Jei tądien nepavyks, teks pasižymėti minusą ir perkelti uždavinį diena į priekį. Bet juk malonu užbraukti darbą kaip atliktą! – vien tai skatina neatidėti tolesniam laikui. Taip ne tik nugalimas delsimas, bet ir nepamirštama, koks darbas laukia.

Jei pasinaudojote darbų sąrašo metodu ir jo laikėtės...

Po dienos darbų, kai viskas, rodos, savo vietose, taip malonu atsipūsti! Susisupti į minkštutėlį pledą, pasimėgauti arbatos puodeliu ir knyga ar pokalbiu. Ir nei kiek nesvarbu, ar tai pirmadienio vakaras gūdžią žiemą, ar penktadienio popietė ankstyvą pavasarį – kelios minutės (ar daugiau) tik sau ir artimiesiems bei kvapni arbata padeda atgauti jėgas, pasiruošti naujų kalnų vertimui. Jaukūs ir minkštučiai pledai kiekvienam šeimos nariui primena, kad darbo diena baigėsi ir dabar laikas šeimai: skamba pasiūlymai pažaisti kokį stalo žaidimą, pažiūrėti filmą, paskaityti ar tiesiog pasišnekučiuoti.

Užs.AR-596

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"