Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kada liausis brangęs automobilių draudimas

 
2018 02 12 10:05
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Praėjusiais metais vairuotojai stvėrėsi už galvų matydami gerokai išaugusias privalomojo draudimo kainas. Lietuvos banko (LB) atstovai teigia, kad kainas reguliuoja rinka ir valstybė į kainų reguliavimą niekaip nesikiša, tačiau abejoja, kad civilinės atsakomybės draudimo įmokų kaina dar labiau augs.

Baus už nenormaliai aukštas kainas

Sausio viduryje Lietuvos bankas paskelbė, kad draudimo bendrovių veiksmus, transporto priemonių valdytojams pasiūlant išskirtinai aukštas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kainas, vertins kaip prievolės sudaryti draudimo sutartis vengimą ir už tai taikys teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.

„Draudikai, teikiantys privalomojo transporto draudimo paslaugą, negali potencialiam draudėjui siūlyti sveiku protu sunkiai paaiškinamų draudimo įmokų. Kalbame ne apie 20–30 proc. ar kiek didesnį draudikų kainų skirtumą, kuris gali būti pagrįstas. Rinkoje pasitaiko atvejų, kai lengvojo automobilio valdytojui pasiūloma 5 tūkst., o krovininio automobilio – 100 tūkst. eurų įmoka. Taip gali būti tiesiog siekiama išvengti pareigos apdrausti, nors tai daryti įpareigoja įstatymas“, – sakė LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.

Jis portalui LRT.lt teigė, jog LB kartais „sulaukia signalų, kad draudimo įmonės nustato neadekvačias kainas.“ „Akivaizdu, kad kartais jos yra neadekvačios. Tokiais atvejais, jei draudimo įmonė nustatys tokią kainą, vertinsime kaip atsisakymą sudaryti privalomąją draudimo sutartį. Remiantis įstatymu, visos draudimo įmonės, kurios turi teisę vykdyti šį draudimą, privalo sudaryti draudimo sutartis su į juos besikreipiančiais klientais. Mes kalbame apie ribinius atvejus, ne 20–30 proc. brangimą“, – aiškino M. Šalčius.

Perklaustas, kas laikoma ribiniais atvejais, LB atstovas teigė, jog „tai yra tyrimo klausimas“: „Tarkime, kai lengvajam automobiliui draudimas gali kainuoti 5 tūkst. eurų, kas yra už sveiko proto ribų.“

Skundžiasi, kad patyrė 19 mln. eurų nuostolių

Vis dėlto, ir be galimų atvejų, kai įmokos užkeltos siekiant atgrasyti klientus, pastaruoju metu šioje rinkoje buvo fiksuojamas bendras privalomojo transporto draudimo apimčių ir kainų augimas. Draudikai teigia, kad transporto priemonių privalomasis draudimas kiekvienais metais nuo pat jo įvedimo buvo nuostolinga draudimo rūšis ir turėjo labai didelę įtaką bendram rinkos rezultatui.

Skaičiuojama, jog 2016 metais dėl šios draudimo rūšies patirtas draudimo bendrovių nuostolis buvo vienas iš didžiausių nuo jo įvedimo pradžios ir viršijo 19 mln. eurų. Draudikai ėmėsi priemonių nuostoliui sumažinti – per 2017 metų 11 mėnesių, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, vidutinė įmoka padidėjo beveik 30 procentų.

„Draudimas – tokia pati paslauga, kaip ir visos kitos. Šios paslaugos kainai įtaką daro daugelis veiksnių – rinkos konjunktūra, sąnaudos ir t.t. 2016-aisiais draudimo rinka patyrė 19 mln. eurų nuostolių, duomenis už 2017-uosius turėsime kovo mėnesį. Tam nuostoliui įtaką daro ne tik sunkusis transportas, bet ir lengvųjų automobilių vairuotojai – tiesiog pradėjom dažniau daryti avarijas. Mūsų padaromi nuostoliai taip pat nepinga. Taigi tam tikrų ekonominių prielaidų kainos korekcijai yra“, – aiškino LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Draudikai, komentuodami išaugusias draudimo kainas, aiškino, kad pabrango ir pačių automobilių remontas, išaugo automobilių kainos, o ir sukčiavimo mastai esą padidėjo. Be to, pasak draudimo bendrovių atstovų, šią nuostolingą draudimo rūšį tenka kompensuoti iš kitų rūšių draudimo įmokų.

Vis dėlto M. Šalčius teigia abejojantis, kad privalomojo draudimo kainos ir toliau stiebsis: „Pernai kiekvienas savo pinigine pajautėme kainų skirtumą – vieni daugiau, kiti mažiau. Ar kainos toliau kils? Abejočiau. Tačiau tik kovo mėnesį galėsime įvertinti situaciją rinkoje ir pažiūrėsime, ar tas nuostolis kažkiek pasidengia, ar toliau draudimas yra nuostolingas. Tuomet galėsime kalbėti, ar draudimo įmonės uždirba pelnus, ar viršpelnius. Tada komunikacija bus visai kitokia.“

Pastaraisiais metais transporto įmonės reiškia nepasitenkinimą dėl augančių draudimo paslaugų kainų. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pernai vasarą pareiškė ketinanti per vienerius metus įsteigti savo draudimo įmonę.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas anksčiau BNS yra teigęs, jog kai kurioms Lietuvos vežėjų įmonėms yra taikomos didesnės draudimo kainos, nes jų vairuotojai padaro daugiau avarijų.

Kalbėdamas su LRT.lt, jis nesiėmė prognozuoti būsimų draudimo kainų.

„Apie kainas jums negaliu pasakyti nė vieno žodžio. Mes esame perspėti Konkurencijos tarybos ir niekaip negalime diskutuoti apie kainas, nes bet koks asociacijos ar institucijos [situacijos] viešinimas daro įtaką konkurencijai – didina arba mažina, todėl, su visa pagarba žiniasklaidai, apie tai negaliu kalbėti. Mes turime oficialų Konkurencijos tarybos perspėjimą ir šis klausimas yra baigtas“, – atsakė A. Križinauskas.

Pasak Transporto priemonių draudiko biuro direktoriaus, kainas nustato kiekviena draudimo bendrovė ir esą jokių taisyklių nėra – kiekviena atlieka savo rizikų vertinimą. „Kadangi kainos išskirtinai laisvos, rizikų vertinimas – laisvas, nei A. Križinauskas, nei kažkas negali aiškinti“, – pridūrė pašnekovas.

T. Paulauskas: pažaboti galėtų institucijos

Draudėjų asociacijos direktorius Tomas Paulauskas LRT.lt teigė, kad jų asociacija yra sulaukusi ne vieno vairuotojo skundo, kad privalomas transporto draudimas išaugo ir 50 ar 100 proc.

„Ar įmanoma tai pažaboti? Šita sritis iš esmės nėra reguliuojama. Nei Lietuvos bankas, nei dar kas nors nenumato kažkokio reguliavimo. Yra tik bendros nuostatos, kad tos kainos turi būti protingos. Viskas priklauso nuo konkurencijos. Mes esame ne kartą sakę, kad išsamesnė Konkurencijos tarybos, Lietuvos banko priežiūra galėtų kažkiek pažaboti kainų augimą“, – aiškino T. Paulauskas.

Draudėjų asociacijos direktoriaus teigimu, draudimo kainos gal ir adekvačios, tačiau pats staigus brangimas per pastaruosius metus nėra adekvatus.

„Pats LB savo ataskaitoje apie draudimo rinką labai aiškiai pažymėjo, kad per pastaruosius metus draudikai gerokai padidino draudimo įmokas. Kaip išsireiškė LB, ši sritis draudikams buvo nepelninga, bet man kelia abejonių tai, kad visi draudikai vienu metu pradėjo taip daryti. [...] Tokie galbūt suderinti veiksmai kelia tam tikrų abejonių, ar yra pakankama konkurencija. Aš nesakau, kad čia yra kažkokie sutarimai, bet tiesiog atitinkamos institucijos šią sritį turėtų prižiūrėti detaliau“, – tvirtino T. Paulauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"