Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Judriausiam krašto keliui rengiama rekonstrukcija

 
2018 04 10 6:00
Dalyje ruožo, už Ilgakiemio, per Išlaužą, ties Jiesios upe, turėtų būti tiesiama nauja 1,7 km ilgio trasa.
Dalyje ruožo, už Ilgakiemio, per Išlaužą, ties Jiesios upe, turėtų būti tiesiama nauja 1,7 km ilgio trasa. Prienų rajono laikraščio "Gyvenimas" nuotrauka

Penkių savivaldybių gyventojams žadama, kad po penkerių metų į Kauną ir Alytų jie važiuos platesniu ir saugesniu keliu, jungiančiu abu šiuos miestus. Šiemet Vyriausybė pradėjo konkrečius veiksmus, kad būtų pagerintas krašto kelias Kaunas-Prienai-Alytus. Bet savivaldybių vadovai baiminasi, jog pasirinktas kelio rekonstrukcijos variantas bus jau atgyvenęs 2023 metais, kai numatyta užbaigti darbus.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kovo pabaigoje pranešė, kad 2021 metais gali būti pradėta 66 kilometrų ilgio krašto kelio Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcija.

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame ruože 2003 metais buvo 7 400 automobilių (700 – sunkiųjų), 2012 metais – 8 414 automobilių (sunkieji – 837). Per 15 metų vidutinis metinis paros eismo intensyvumas išaugo apie 40 proc., o sunkiojo transporto padaugėjo dešimtadaliu.

Važiavimas per kliūtis

Šis kelias (Nr.130) yra vienas labiausiai apkrautų krašto kelių Lietuvoje. Dėl kalnuoto ir vingiuoto reljefo bei didžiulio eismo intensyvumo didele šio kelio dalimi neleidžiama viršyti 70 kilometrų per valandą greičio, bet iš tikrųjų mažai kada įmanoma važiuoti 50 km/val. greičiu, todėl kelionė iš Kauno į Alytų arba atgal gali užtrukti 1,5–2 valandas. Kelyje yra trys ruožai, pažymėti įspėjamuoju kelio ženklu „Daug eismo įvykių“ (juodas taškas). 2016–2017 metais čia įvyko 168 automobilių avarijos. Mat kelias siauras, jame daugybė įkalnių ir posūkių.

„Kasmet eismas čia darosi vis intensyvesnis, kelio danga vis prastesnė, važiuoti darosi nesaugu. Daug žmonių, kurie gyvena mažesnėse gyvenvietėse, kasdien juo turi vykti į darbą kituose miestuose. Padėtis įtempta, iš tikrųjų reikėtų problemą spręsti greičiau“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovas Evaldas Tamariūnas pripažino, kad eismo intensyvumas Kaunas-Prienai-Alytus kelyje auga, danga sparčiai dyla, formuojasi provėžos.

2017 metais vidutinis eismo intensyvumas per parą šiame kelyje prie dviejų matuoklių buvo 9874–11 096 automobiliai, iš kurių apie 8 proc. – sunkusis transportas. Ilgamečiais duomenimis, vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame ruože 2003 metais buvo 7 400 automobilių (700 – sunkiųjų), 2012 metais – 8 414 automobilių (sunkieji – 837). Per 15 metų vidutinis metinis paros eismo intensyvumas išaugo apie 40 proc., o sunkiojo transporto padidėjo dešimtadaliu.

LAKD prognozuoja, kad nesikeičiant tendencijoms 2042 metais, praėjus 20 metų nuo suplanuotos šio kelio rekonstrukcijos pabaigos, vidutinis metinis paros eismo intensyvumas galėtų siekti iki 12,2 tūkst. automobilių, arba beveik 9 automobiliai per minutę. Krašto keliui tai būtų didžiulė apkrova, nes šviesiu paros metu eismas būna gerokai intensyvesnis negu naktį.

Laukiama plano suderinimo

Rekonstruoti 130-ąjį krašto kelią Vyriausybė buvo nusprendusi dar 2008 metų pradžioje. Parengiamieji darbai pradėti po trejų metų, 2011-aisiais, o 2015–2016 metais pradėti ir kelio tiesimo palei Garliavą darbai. Pradėta ir sustota.

„Niekas nesustojo, – tvirtino E. Tamariūnas. – Kelių direkcijos užsakymu Kauno ir Prienų rajono savivaldybių teritorijoje yra parengtas krašto kelio Nr.130 ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (nuo Garliavos skirtingų lygių iki esamos žiedinės sankryžos ties Prienais) rekonstravimo specialusis planas.“

Ši kelio dalis dabar yra pati kritiškiausia. Šiuo metu specialusis planas derinamas su AB „Litgrid“ „Amber Grid“, Energijos skirstymo operatoriumi ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“, išdavusiomis naujas sąlygas specialiajam planui rengti. Planą suderinus su Kauno ir Prienų rajonų savivaldybių nuolatinėmis komisijomis ir patikrinus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, jį turės patvirtinti savivaldybės.

„Savivaldybės tikrai nebus projekto stabdys ir viską, ko reikės, atliks laiku. Tegu tik tvarko, – teigė A. Vaicekauskas. – Visos savivaldybės suinteresuotos, kad projektas būtų pradėtas įgyvendinti kuo anksčiau. Tai tikrai ne koks politinis reikalas, o kelias, reikalingas visiems savivaldybių žmonėms.“

Grandiozinis projektas

Planuojama, kad specialųjį planą savivaldybės patvirtins iki šių metų liepos 1 dienos.

Kelio tiesimo darbus planuojama pradėti „gal“ 2021 metais ne vien dėl biurokratijos. Yra nustatyta, kad kelio rekonstrukcijos projektui prireiks valstybės reikmėms iš 283 savininkų paimti apie 50 hektarų žemės ir suformuoti sklypus, taip pat teks nugriauti tris sodybas. Tik tada bus kuriamas ir tvirtinamas techninio darbo projektas.

Prienų rajono mero nuomone, geriausiu atveju, prasidėjus projektavimo procedūroms, projektas bus parengtas iki 2021 metų, o kelias galėtų būti rekonstruotas apie 2024 metus. Apie panašius terminus kalba ir LAKD, nes paprastai žemės paėmimo klausimus lydi teismų procesai, tada darbai sustoja.

Dviejų juostų krašto kelią iš pradžių buvo planuota praplėsti iki keturių juostų, tačiau dabar numatyta pasirinkti Lietuvoje dar mažai įprastą vadinamąjį skandinavišką II a tipo kelią – su trim juostomis. Dvi juostos bus tiesiamos viena kryptimi, o viena – priešinga. Skirtingų krypčių eismas bus atskirtas apsauginiu atitvaru, o eismo krypčių skaičius keisis kas 1,5–2,7 kilometro.

Pasak E. Tamariūno, dalyje ruožo, už Ilgakiemio, per Išlaužą, ties Jiesios upe, turėtų būti tiesiama nauja 1,7 km ilgio trasa, todėl rekonstruotino kelio ruožas pailgės iki 17,62 kilometro.

Pagal specialųjį planą, bus rekonstruotos svarbesnės sankryžos su valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, įrengiant 5 naujas apšviestas žiedines sankryžas. Bus įrengta 30 km ilgio jungiamųjų kelių, skirtų vietiniam eismui, nutiesta apie 13 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takų. Taip pat numatoma pastatyti naują tiltą per Jiesią, rekonstruoti viaduką per geležinkelį, įrengti penkis naujus tunelinius pravažiavimus, du pėsčiųjų ir dviračių viadukus, vieną požeminę perėją; įrengti 6 km ilgio akustinių sienelių, 18 km ilgio kompensacinį apželdinimą, apie vieną kilometrą želdinių juostų, 8 kilometrus tvorų nuo žvėrių.

Nuvylė varianto parinkimas

Tačiau parinktasis kelio rekonstrukcijos variantas nuvylė savivaldybes. „Bijau, kad trijų juostų variantas bus jau atgyvenęs 2024 metais, iki kurių planuojama užbaigti kelio rekonstrukciją“, – įsitikinęs A. Vaicekauskas.

Skandinaviškas projektas perpus pigesnis už 4 juostų kelią. Jau žinomi ir kelio Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcijos finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos parama bei Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP), kurią finansuoja valstybės biudžetas.

Kol kas yra žinoma, kad 70 mln. eurų gali prireikti privačios žemės paėmimui valstybės reikmėms, bet kiek kainuos visas projektas, paaiškės tik parengus techninį planą ir paskelbus viešuosius pirkimus.

Faktai

*Susisiekimo ministerija 2008 metų sausio 4 dieną pateikė raštą dėl krašto kelio Nr. 130 rekonstrukcijos. Užbaigti projektą planuota iki 2016 metų pabaigos.

*Projektą atnaujinti nuspręsta 2018 metų sausio 18 dieną.

*Žemės reikalus tikimasi sutvarkyti iki 2020 metų spalio, o pasirašyti viešojo pirkimo sutartį su rangovu – iki 2021 metų balandžio 1 dienos.

*2023 metai – projekto pabaiga.

*Lietuvoje yra 232 krašto keliai, kurių bendras ilgis – 4936 kilometrai. Tai beveik ketvirtadalis visų kelių.

*Kelių rekonstravimo projektai vykdomi pagal Vyriausybės patvirtintą planą, dėliojant prioritetus.

Šaltinis: LAKD

Lietuvos krašto kelių rekonstravimas

MetaiRekonstruota krašto kelių, km
2015107,534
2016116,401
2017107

Šaltinis: LAKD

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"