Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Jaunimas traukia į alkoholio skyrių – energinių gėrimų

 
2018 01 27 6:00
Šiandien pirkėjai pasakoja, kad draudimo parduoti energinius gėrimus vaikams ir paaugliams nelabai kas paiso, nes visas dėmesys yra sutelktas į prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimus.
Šiandien pirkėjai pasakoja, kad draudimo parduoti energinius gėrimus vaikams ir paaugliams nelabai kas paiso, nes visas dėmesys yra sutelktas į prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimus. LŽ archyvo nuotrauka

Nuo sausio 1 dienos įvedus prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimus pirkėjams iki 20 metų, 18-mečių ir paauglių žvilgsniai dažniau nukrypsta į lentynas su energiniais gėrimais. Nors jų pardavimas buvo sugriežtintas 2014 metais, šį įstatymu įteisintą ribojimą, kaip ir apie daugumą staiga priimtų draudimų, beveik pamiršo ir įstatymų leidėjai, ir kontrolieriai.

20 metų nesulaukusius piliečius politikai apsaugojo nuo alkoholio, bet paliko teisę jaunesniems asmenims teisėtai nusipirkti tabako gaminių ir energinių gėrimų. Rūkalų pardavimo ribojimas pirkėjams iki 18 metų – įprastas nuo neatmenamų laikų, o energinių gėrimų – nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos.

Apribojo ir užmiršo

Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, įvedusi draudimą asmenims iki 18 metų įsigyti energinių gėrimų. Riboti energinių gėrimų prekybą Seimas nusprendė dėl to, kad jų sudėtyje yra keliasdešimt kartų daugiau negu puodelyje kavos priklausomybę sukeliančio kofeino ir kitų stimuliuojamųjų medžiagų, tačiau įstatymo priežiūra buvo patikėta ne Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės tarnybai, o Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).

„Gal kas nors Sveikatos apsaugos ministerijoje galėtų pasakyti, ar planuoja dar labiau griežtinti šių gėrimų pardavimą. Tai atskiri teisės aktai ir atskiri produktai, dėl to jie ir išsiskyrė. Mes tik prižiūrime įstatymo įgyvendinimą“, – teigė VMVT vyriausioji patarėja Jurgita Savickaitė.

Pirmuosius kelis mėnesius po ribojančio įstatymo nuostatų įsigaliojimo VMVT kartu su policijos pareigūnais vykdė prevencinius reidus parduotuvėse, bet greitai išsikvėpė – paskutinis įrašas apie tokius reidus paskelbtas 2015 metų vasarį, praėjus trims mėnesiams nuo draudimo įvedimo. Tąsyk Telšiuose reido dalyviai nustatė 30-metę moterį, nupirkusią dvi skardines energinio gėrimo paauglėms. Už tai numatyta nuo 15 iki 58 eurų bauda. Pardavėjai, pažeidę pardavimo tvarką, gali būti baudžiami 58–115 eurų.

Šiandien pirkėjai pasakoja, kad draudimo parduoti energinius gėrimus vaikams ir paaugliams nelabai kas paiso, nes visas dėmesys esą sutelktas į prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimus.

Sveikatos apsaugos ministerija „Lietuvos žinioms“ pranešė, kad jokių naujų įstatymų papildymų dėl energinių gėrimų prekybos taisyklių pakeitimų neinicijuojama.

Parduodamas „limonadų“ kiekis – paslaptis

Nežinia, kaip prekybos energiniais gėrimais apyvarta pakito pernai, padidinus alkoholio akcizą, o juo labiau nuo šių metų įvedus 20 metų ribą įsigyti alkoholinių gėrimų.

Energiniai gėrimai dažnoje parduotuvėje iki šiol buvo siūlomi alkoholio skyriuose.

Nei prekybininkai, nei energinių gėrimų gamintojai bei platintojai, remdamiesi rinkodaros motyvais bei informacijos konfidencialumu, „Lietuvos žinioms“ nenurodė, kaip kinta šių gėrimų paklausa, ir to nekomentavo, nors visada noriai pasakoja apie alkoholio pardavimą ir jo „tragišką smukimą“.

Tikėtina, kad informacija apie energinių gėrimų pardavimą nepasiekia ir valdžios institucijų, ypač kai jos tuo nė nesidomi.

Mat Statistikos departamentas, nepaisant įstatyme įtvirtinto energinių gėrimų vertinimo, savo duomenų kaupimo tvarkos nė nekeitė – ir toliau energinių gėrimų pardavimo rodiklių neišskiria, o šiuos jaunuolių sveikatai kenksmingus paskelbtus gėrimus lyg niekur nieko priskiria bendrai gaiviųjų gėrimų kategorijai ir skaičiuoja, kiek iš viso parduota „limonadų“.

Pasak šios statistikos, kelerių pastarųjų metų tendencijos rodo, kad kasmet, išskyrus 2016-uosius, Lietuvoje vis mažiau parduodama ne tik alkoholinių gėrimų, bet ir mineralinio vandens bei geriamojo vandens. 1,6 proc. daugiau parduota tik gaiviųjų gėrimų, tarp kurių, kaip minėta, – ir energiniai.

Seimui ir ministerijai klausimai nepatinka

Internete pilna perspėjimų apie per didelę kofeino, kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų koncentraciją turinčių energinių gėrimų pavojus, bet „Lietuvos žinios“ neaptiko nė vienos institucijos, kuri būtų sutikusi kalbėti šia tema.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė „Lietuvos žinių“ žurnalisto klausimą dėl galimo aktyvesnio energinių gėrimų vartojimo tarp jaunimo pavadino „nekorektišku“.

Sveikatos apsaugos ministerija atsakė: „Nerekomenduojame vartoti nei alkoholinių, nei energinių gėrimų, nes tai kenkia sveikatai, bet kokių nors idėjų dėl energinių gėrimų ministerijoje nėra.“

2016 metais Kaune atlikta keturių šio miesto aukštųjų mokyklų 396 studentų atsitiktinė paklausa parodė, kad du trečdaliai jų energinius gėrimus vartoja daugiau kaip 2 kartus per savaitę, o iš karto išgeria vidutiniškai 1,5–1,75 skardinės. Daugiau kaip pusė apklausto jaunimo energinius gėrimus vartoja mokydamiesi, per vakarėlius, taip pat sportuodami, vairuodami, o dešimtadalis jais užsigeria valgydami.

Du trečdaliai apklaustų studentų teigė suvokią priklausomybę nuo energinių gėrimų, o dešimtadalis jų yra pasijutę perdozavę.

Nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiai, proc.

MetaiMineraliniai ir geriamieji vandenysGaivieji gėrimai
20141,70,1
2015–0,80,3
20165,53,2
2017–0,51,6

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"