Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ištaškyti ES paramos milijardai neišnaikino lauko tualetų

 
2018 06 05 11:20
Sanitarijos sąlygos daugelyje kaimo tualetų neatitinka europinių reikalavimų. /
Sanitarijos sąlygos daugelyje kaimo tualetų neatitinka europinių reikalavimų. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Magistraliniams nuotekų tinklams į kaimus ir miestelius nutiesti Lietuvoje išleista milijardai eurų Europos Sąjungos paramos lėšų, tačiau prie jų prisijungia ne visi būstai. Tad iki šiol nemaža dalis kaimo gyventojų gamtos reikalus atlieka antisanitarinėmis sąlygomis.

Įstodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva įsipareigojo sutvarkyti vandens ūkį pagal Europos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų valymo ir kitus reikalavimus. Tikslams pasiekti į inžinerinių tinklų infrastruktūrą buvo investuoti milijardai eurų, nutiesta tūkstančiai kilometrų vandentiekio bei kanalizacijos linijų.

Tačiau numatyto įsipareigojimo pasiekti nepavyko. Prieš metus kilo sujudimas: Europos Komisija pranešė, kad dėl Miestų nuotekų valymo direktyvos kai kurių nuostatų netinkamo įgyvendinimo prieš Lietuvą pradėta pažeidimo procedūra. Tai reiškia, kad gali būti pareikalauta grąžinti neefektyviai panaudotas milijonines investicijas. Vandentiekininkai ir savivaldybės ieško sprendimų, bet tvirtina, kad ne viskas yra jų valioje.

Nuotekų sistema naudojasi 72 proc. gyventojų

Nuo nepriklausomybės pradžios vandentvarkos srityje pasiekta milžiniška pažanga, ypač per du pastaruosius dešimtmečius, kai vandens ūkį imta modernizuoti bei plėtoti pasitelkiant ES struktūrinių fondų lėšas. Su ES parama plėtra vykdoma vadinamosiose aglomeracijose – koncentruotai gyvenamose teritorijose, kuriose gyventojų skaičius siekia 2 tūkst. gyventojų ekvivalento.

2001–2006 metų finansiniu laikotarpiu į vandentvarkos sektorių investuota 1,3 mlrd. litų iš ES fondų, 2007–2013 metais – daugiau kaip 3 mlrd. litų ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų. 2014 metais į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nukeliavo beveik 422 mln. litų, 2015 metais – 151,1 mln. eurų, iš jų 64 proc. iš ES struktūrinių fondų.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu pagal kelias ES struktūrinių fondų paramos priemones vandentvarkos projektams numatyta 297 mln. eurų.

Dabar geriamasis vanduo centralizuotai tiekiamas per 80 proc., o centralizuota nuotekų surinkimo sistema naudojasi 72 proc. visų šalies gyventojų. Tačiau dar 2015-aisiais centralizuotos vandentvarkos paslaugos turėjo būti užtikrintos 95 proc. šalies gyventojų.

Neprisijungia prie brangių tinklų

Nuo 2004 metų geriamojo vandens tinklų vartotojų padaugėjo 122,9 tūkst. (4 proc.), nuotekų tinklų – daugiau kaip 170 tūkst. (5,7 proc.). Dauguma jų – miestelių ir kaimų gyventojai. Vis dėlto, nors įdėta nemažai pastangų, lauko tupyklos dar toli gražu neišnyko.

Vartotojų skaičius būtų kur kas didesnis, jeigu ne problema: prie magistralinių tinklų, atkeliaujančių į kaimus ir miestelius, prisijungia ne visi būstai. Ši aplinkybė tempia visus rodiklius žemyn.

Kėdainių rajonas yra vienas iš tų, kuriam nepavyksta vykdyti įsipareigojimų. Savivaldybės vadovams ir vandentiekininkams tai tapo rimtu galvos skausmu. Investuota daug, o magistraliniais tinklais besinaudojančių gyventojų nedaugėja. Tai akivaizdu palyginus vos kelių pastarųjų metų duomenis.

2014 metų pradžioje vandentiekio tinklų ilgis Kėdainių rajone siekė 300 km, centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį vartojo 36,7 tūkst. gyventojų – 75 proc. gyvenančiųjų teritorijoje. Šių metų pradžioje vandentiekio linijų ilgis viršijo 351 km, bet vartotojų skaičius yra mažesnis – 33,2 tūkst., arba 71,3 proc. potencialių vartotojų.

Panašiai yra su nuotekų surinkimo paslauga. 2014 metų pradžioje ja naudojosi 33,7 tūkst., arba 65 proc. teritorijos, kurioje nutiestas tinklas, gyventojų. Per kelerius metus nuotekų tvarkymo paslauga tapo prieinama didesniam rajono gyventojų būriui, nes linijos nuo 240,7 km pailgėjo iki 255 kilometrų. Tačiau paslaugos vartotojų skaičius tesiekia 30 tūkst. (65 proc. gyventojų, kuriems sudaryta tokia galimybė).

Gyventojams siūloma prie centralizuotų tinklų jungtis išsimokėtinai.

Mažas investicijų efektyvumas

Rajono meras Saulius Grinkevičius teigė, kad prieš įrengiant nuotekų ir vandentiekio linijas sulaukė gyventojų patikinimo, kad būtinai prisijungs prie magistralinių tinklų. Tačiau realybė kitokia. Situaciją lemia visiems žinomi visuomenės skauduliai. Atsiliepė didelė emigracija. Dėl jos gyvenvietėse atsirado negyvenamų būstų. Nesant šeimininko būsto prijungimas prie vandentiekio ar kanalizacijos linijų yra neįmanomas. Investicinių projektų efektyvumas vertinamas pagal teritorijoje esančių gyventojų būstų prijungimą prie nutiestų tinklų.

Kita bėda – nepasiturintys, socialiai pažeidžiami gyventojai. Iš mažesnių pajamų gyvenantys žmonės nenoriai jungiasi prie nuotekų ar vandentiekio tinklų, juos gąsdina išlaidos. Kainuoja ne tik įvado įrengimas, atsieinantis per 300 eurų. Be to, tenka svarstyti, kaip būstą pritaikyti civilizuotiems patogumams. Kiekvieną centą taupantis pensininkas neretai linkęs toliau tenkintis „patogumais lauke“, išvengti ne tik jam reikšmingų vienkartinių išlaidų, bet ir ateityje kad ir nedidelio, bet jam papildomo mėnesinio mokesčio už geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą.

Medekšių kaime nuodijami žmonės

Vos už 5 kilometrų į pietryčius nuo Kėdainių esantis, apie 200 gyventojų turintis Medekšių kaimas – viena iš sudėtingų teritorijų. Kokybiškas geriamasis vanduo centralizuotais tinklais kaimą pasiekė prieš dešimtmetį. Medekšių gyventojams turėti švarų ir saugų vandenį išties labai aktualu, nes teritorija ekologiniu požiūriu probleminė. Mat netoliese yra potencialūs požeminių gruntinių vandenų taršos šaltiniai.

Už 1,8 km yra regioninis Zabieliškio sąvartynas, kuriame kaupiamos Kėdainių, Jonavos bei Raseinių rajonų buitinės atliekos. Visai neseniai kaimo bendruomenė rinko parašus protestuodama, kad būtų atsisakyta šio regioninio sąvartyno plėtros. Kaip patvirtina stebėsenos duomenys, šis objektas azotu teršia gruntinius vandenis.

Tačiau dalis kaimo gyventojų vis tiek vartoja šulinių vandenį. Prie vandentiekio yra prisijungę 68 proc. gyventojų būstų. Medekšių kaimo asociacijos pirmininkė Genė Strelkauskienė neslėpė, kad situacija gerėja labai lėtai. Šiemet prisijungė 5 šeimos. Kaime daug senų žmonių, kurie tam neturi pinigėlių. Yra probleminis daugiabutis, kuriame gyvena keturios šeimos. Trylika sodybų – negyvenamos, o norinčiųjų čia pirkti būstą nelabai atsiranda. Ieškoma įvairių sprendimų. Gyventojams siūloma prie centralizuotų tinklų jungtis išsimokėtinai.

Kėdainių rajone sudaryta speciali komisija, į kurią įtrauktas ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovas. Komisija analizuoja situaciją, tikrina gyventojus, kurie nuotekas tvarko individualiai.

Be to, Aplinkos ministerija pernai ištiesė savivaldybėms pagalbos ranką – dotaciją iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Galimybė pasinaudojant šiuo finansiniu įrankiu prijungti gyventojų būstus prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų suteikta 24 šalies savivaldybėms.

Merkinei – toli iki Europos lygio

Varėnos rajono, Merkinės miestelio gyventoja Jūratė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad iki kai kurių miestelio gatvių centralizuoti nuotekų tinklai buvo nutiesti prieš kokius 40 metų, tačiau nuo nuosavo namo iki šių tinklų vamzdynus nutiesti ir prisijungti prie trasos reikėjo savo lėšomis.

„Šį pavasarį išgirdome, kad nuotekų trasos bus tiesiamos ir kitomis gatvėmis, iki kurių iki šiol buvo nutiesti tik vandentiekio tinklai. Tačiau prisijungti prie nuotekų tinklų gyventojai turi savo lėšomis. Darbus vykdo privačios įmonės. Jų paslaugos nepigios. Vieno metro kaina, kiek domėjausi, yra 30 eurų (su vamzdžiais). Jei nuo namo iki trasos 30 metrų, kainuotų jau 900 eurų. O jei namas žemiau nei trasa, jei neužtenka nuolydžio, reikia papildomai statyti siurbliuką, kainuojantį apie 300 eurų. Tiesa, tokiu atveju paslaugas teikianti įmonė sumažina vamzdžių tiesimo kainą iki 20 eurų už metrą. Bet statant siurbliuką dar reikia įrengti šulinėlį, kurio du žiedai kainuoja apie 80 eurų. Šulinėlio dangtis – apie 50 eurų. Siurbliuko įmontavimas ir įjungimas – 100 eurų. Skaičiuokite patys, ar tai prieinama mažo miestelio gyventojo piniginei“, – kalbėjo Jūratė.

Merkinės gyventoja svarstė – jei pavyko gauti ES lėšų centralizuotiems nuotekų tinklams įrengti, ar nebuvo galima jas naudoti efektyviau. Tarkime, sumažinti išlaidas bendrųjų trasų įrengimui ir dalį lėšų skirti gyventojų prisijungimui prie bendrųjų tinklų. Arba leisti gyventojams už prijungimą mokėti dalimis per ilgesnį laiką. Kitaip be reikalo švaistomos ES lėšos – infrastruktūrai išleista milijonai eurų, o europietiško lygio vandentiekio ir nuotekų paslaugos gyventojų nepasiekia.

INFOBOKSAS

Atsakomybė tenka savivaldybėms

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas:

„Atsakomybė už Lietuvos įsipareigojimų įvykdymą tenka savivaldybėms ir vandens tiekėjams. Klausimas turi būti sprendžiamas pečius surėmus. Vyriausybės programoje, patvirtintoje po rinkimų, buvo iškeltas tikslas didinti paslaugų prieinamumą.

Gaila, kad įstatymu neįtvirtinta mūsų siūlyta nuostata, jog prie vandentiekio ir nuotekų tinklų gyventojams jungtis yra privalu. Vengiančių jungtis seniūnijoje – pavieniai atvejai.

Vandentiekininkų rankose nėra įrankių, kaip priversti, įkalbėti žmones. Kalbama, įtikinėjama, diskutuojama. Skleidžiame gerąją patirtį: Šiaulių, Klaipėdos. Svarbus Aplinkos apsaugos agentūros dalyvavimas, individualiai nuotekas tvarkančių gyventojų patikrinimai.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"