Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Išorinio uosto vizija gąsdina klaipėdiečius

 
2018 07 31 7:40
Baiminamasi, kad įrengus išorinį uostą būtų negrįžtamai sunaikinta poilsiautojų pamėgta oazė Pirmojoje Melnragėje.
Baiminamasi, kad įrengus išorinį uostą būtų negrįžtamai sunaikinta poilsiautojų pamėgta oazė Pirmojoje Melnragėje. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Planai Klaipėdoje, Pirmojoje Melnragėje, pastatyti išorinį uostą sulaukia vis daugiau vietos gyventojų kritikos – jie įžvelgia grėsmes ne tik poilsiautojų pamėgtai pajūrio gyvenvietei, bet ir patiems pliažams.

Esą dabar daroma esminė strateginė klaida: už arti milijardo eurų siekiama sukurti naują objektą, kuris užprogramuos ilgalaikį konfliktą tarp gyventojų, miesto ir uostininkų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) tikina, esą pastačius išorinį uostą, priešingai, kartu būtų plėtojama ir infrastruktūra turizmui bei rekreacijai.

„Mūsų manymu, dabartinė uosto teritorija pamaryje yra nepakankamai išnaudojama, o jau kuriami planai apie naują objektą Baltijos jūroje, visų pamėgtoje poilsio zonoje. Jei bus įgyvendinti šie planai, nebeturėsime pliažų, bus ardomi krantai, o neigiamą poveikį pajus ne tik klaipėdiečiai, bet ir į pajūrį atvykstantys visi Lietuvos žmonės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė laikinai Melnragės bendruomenės pirmininko pareigas einanti Daiva Kavaliauskienė.

Rengiami dokumentai

KVJUD informavo, kad išorinis uostas būtų statomas tik turint investuotoją bei garantuotą krovinių srautą. „Parengti uosto bendrojo plano konkretizuoti sprendiniai, kurie šiuo metu pristatomi visuomenei. Tikimės, kad iki šių metų pabaigos Vyriausybė patvirtins uosto bendrąjį planą. Norint pradėti išorinio uosto statybas dar turi būti parengti LR bendrojo plano koncepcijos sprendiniai ir atliktos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūros, siekiant nustatyti išorinio (giliavandenio) uosto vietą. Ją parinkus, bus būtina parengti išorinio uosto techninius projektus ir atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino KVJUD rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Jo teigimu, rengiamas uosto bendrasis planas šiandien pirmiausia yra ypač svarbus jau veikiantiems terminalams ir krovos procesams. „Šiuo dokumentu norime numatyti uosto ateitį išvystant ir pietinę uosto dalį. Be šio projekto sunkiai suvokiama, kaip Klaipėdos uostas, šiandien užimantis lyderio pozicijas Baltijos jūros regione, jas galėtų išlaikyti ateityje. O išorinio uosto numatomas krovos potencialas, preliminariais vertinimais, būtų apie 34 mln. tonų per metus“, – sakė A. Drungilas.

Pasidomėję, kokios planuojamos investicijos į išorinio uosto statybą ir kaip pasiskirstytų valstybės (mokesčių mokėtojų) bei privataus kapitalo indėlis, aiškaus atsakymo negavome. „Labai preliminariai skaičiuojama, kad išorinio uosto statyba (jei būtų apsispręsta statyti Melnragėje), kainuotų apie 800 mln. eurų. Kol nėra galutinai apsipręsta dėl išorinio uosto valdymo modelio, per anksti būtų konkretizuoti investicijų proporcijas ir panašiai. Manome, kad vienas galimų modelių – koncesija. O kalbėti apie statybų terminus, neturint techninio projekto, PAV, taip pat per anksti. Mūsų siekis – kuo greičiau sukurti tokią alternatyvą. Kad tai sėkminga vizija, parodė Gdanske pastatytas išorinis uostas“, – tikino KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.

Grėsmių – ne viena

Kol vyksta įvairios biurokratinės procedūros, Klaipėdos pajūryje gyvenantys žmonės jau įžvelgia galimas tokio uosto grėsmes, kurios paliestų ne tik juos.

Pasak Melnragės seniūnaitės Marijos Kalendės, uostininkai esą dažnai keičia nuomonę, viena sako Vyriausybei, kita – savivaldybei, dar kita – vietos bendruomenei. „Esame ne kartą klausę: ar įvertinus šiandienos logistiką, ekonominę situaciją, toks uostas Melnragėje reikalingas? Kas bus koncesininkas? Atsakymų negauname. Sėdime ant parako statinės, nes nukentėtų visa Lietuva. Jei bus nuspręsta statyti tokį monstrą, galime pamiršti Melnragę, kaip kurortinę zoną, kurią pamėgę visi lietuvaičiai. Nebeliks paplūdimių, nes jie bus užbetonuoti. Kitas dalykas – nukentės ir patys Baltijos jūros krantai“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė M. Kalendė.

Melnragiškiai abejoja ir pačiu strateginiu sprendimu plėsti uosto teritoriją. „Tai, kas dabar vyksta derinant su visuomene uosto bendrąjį planą, tėra viešieji ryšiai, dialogas – tik imituojamas“, – tikino Melnragės bendruomenės pirmininko pareigas einanti D. Kavaliauskienė. Ji taip pat pabrėžė ir prognozuojamą neigiamą poveikį pajūrio krantams. „Vėlgi mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad pastačius tą uostą neigiamą jo poveikį pajustų net Palanga. Prasidėtų kranto erozija, kurios žabtvorėmis nebesustabdysi. Tada kas lieka? Viską užbetonuoti, o tuomet jau pamirškime pliažus. Tai jau rūpi visos Lietuvos gyventojams, kurie kasmet plūsta į Melnragę. Dar vienas niuansas: būtų prailgintas molas, padaryta lagūna. Jau dabar vasarą matome vandens eutrofikacijos efektą, tai įsivaizduokite, koks vanduo bus įrengus uostą? Dar baisesnis“, – teigė D. Kavaliauskienė.

Išoriniu uostu galbūt labiausiai suinteresuota Kinija./KVJUD medžiaga.
Išoriniu uostu galbūt labiausiai suinteresuota Kinija./KVJUD medžiaga.

Melnragiškiai su nerimu įsivaizduoja, kokioje aplinkoje jiems tektų gyventi, kai prasidėtų itin triukšmingi (polių kalimas girdimas labai toli) uosto statybos darbai, kurie nežinia, kiek užsitęstų. Vėliau – krova, o ši neatsiejama nuo dieną bei naktį sklindančio triukšmo, dulkių ir kt.

„Pablogėtų ne tik mūsų visų gyvenimo kokybė. Gerokai kristų ir nekilnojamojo turto vertė, vietovė pasidarytų nebepatraukli nei gyventi, nei į ją investuoti. Ne vienus metus čia dygsta nauji viešbučiai, kotedžai, namai, tad išorinis uostas smogtų ir verslui“, – svarstė D. Kavaliauskienė.

Įvardijo klaidą

Klaipėdiečiai būgštauja, kad giliavandenis uostas Melnragėje neigiamai atsilieptų ne tik pačiam pajūriui, bet ir atokiau nuo jo gyvenantiems žmonėms.

„Per kur judėtų pagrindiniai transporto, krovinių į uostą ir iš jo srautai? Per dabartines gatves: Šiaurės prospektą ir Lideikio gatvę. Prognozuojama, kad jomis per parą pervažiuotų apie 12 800 sunkvežimių. Tad galima tik įsivaizduoti, kokia apkrova, o su ja – ir triukšmas laukia šių arterijų. Šalia jų – ištisi miegamieji rajonai: vadinamojo Miško kvartalo, Kretingos gatvės ir kt. Jau dabar žmonės bėga iš uostamiesčio ir kuriasi Klaipėdos rajone. Pastačius išorinį uostą Klaipėda taps dar mažiau patraukli“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Girulių bendruomenės tarybos narys Gintaras Ramašauskas.

Jo manymu, strategiškai naujas išorinis uostas Lietuvai, kaip tranzito valstybei, gal ir reikalingas, tačiau tik ne šalia tankiai apgyvendintos ir poilsiautojų pamėgtos Melnragės. „Tegul stato Būtingėje. Jau dabar ten vyksta naftos krova. Kažkodėl apie tokią alternatyvą nekalbama. Visoje Europoje pramonė, krova yra iškeliamos iš miesto teritorijų, o pas mus – priešingai. Taip neišvengiamai sukuriamas būsimas, ilgalaikis konfliktas ir daroma didžiulė strateginė klaida“, – porino giruliškis. Anot pokalbininko, miestiečiai visada trukdys uostui plėstis, veikti, o uostas – kokybiškai, patogiai gyventi šalia jo. „Tad kas laimės šitoje situacijoje? Niekas“, – reziumavo jis.

Klaipėdos apskrities gamtosaugos draugijos pirmininkas ir buvęs Melnragės bendruomenės vadovas Ramūnas Kapušinskas atkreipė dėmesį, jog išoriniu uostu galbūt labiausiai suinteresuota Kinija. „Net ne lietuviško kapitalo įmonės tokį uostą statytų. Tai Kinijai statysime? Lietuva tiek krovinių neturi, kad reikėtų to uosto. Jį pastačius viskas žaibiškai čia pasikeistų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis.

Panašiai kalbėjo ir M. Kalendė, ji įsitikinusi, kad pagyros apie sukurtas naujas 25 tūkst. darbo vietų statant išorinį uostą ir pradėjus jam veikti yra tik skaičiai. „Vis garsiau kalbama, kad to uosto su konteinerių terminalu reikia kinams, o šie paprastai rangos darbams samdosi savus darbininkus, bet ne vietinius. Vaizdžiai kalbant, už mūsų, mokesčių mokėtojų, milijonus būtų tiesiamas kelias Kinijos verslui“, – prognozavo ji.

Plėtros korta

Paprašytas pakomentuoti, kodėl išorinio uosto prireikė būtent Melnragėje, A. Drungilas įvardijo esmines priežastis. „Kelių pastarųjų dešimtmečių Europos ir pasaulio jūrų uostų pavyzdžiai rodo, kad uostai plėsdamiesi žengia į išorę, ypač esantys miestuose. Šiandieną jūroje supiltose teritorijose veiklą vykdo didžiausias Europos Roterdamo uostas (Nyderlandai), kaimynystėje esantis Gdanskas (Lenkija), Zebriugė (Belgija), Havras (Prancūzija) ir daugybė kitų. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, esantis vienas reikšmingiausių valstybės ekonomikos variklių, neišvengiamai turės numatyti plėtrą jūroje“, – tikino A. Drungilas.

Esą tokią kryptį diktuoja pastaraisiais metais ypač didėjantys laivų parametrai. „Klaipėda, kaip ir dauguma Europos uostų, susiduria su ta pačia problema: esamuose uostuose trūksta laisvų plotų, nes jie ribojasi su miesto teritorijomis. Kliuviniu tampa nepakankamas gylis, taip pat svarbus gamtosauginis aspektas. Didesniems laivams reikia didesnio teritorijos ploto kroviniams sandėliuoti. Laivas negali stovėti prie krantinės ir laukti krovinio, nes tai brangiai kainuoja.

Tam, kad uostas išlaikytų augimo tempą, išliktų konkurencingas, privalome plėtoti infrastruktūrą ir būti pasirengę dar didesniam krovinių augimui. O išorinio uosto molai iš esmės gerintų didžiųjų laivų navigaciją ir esant sudėtingoms oro sąlygoms“, – paaiškino A. Drungilas.

KVJUD skaičiavimais, esant tokiam krovinių augimui, koks fiksuojamas per pastaruosius 17 metų, apie 2025 metus dabartinio uosto galimybės bus išnaudotos.

A. Drungilas patvirtino, kad išorinis uostas labiausiai būtų orientuotas į konteinerių krovą, nes esamame uoste konteinerių krovai plėtros galimybės yra ribotos. „Mūsų siekis taip pat yra kiek galima labiau nutolinti uosto veiklą nuo gyvenamųjų rajonų, – tai ir nutiktų, jei būtų apsispręsta išorinį uostą statyti Melnragėje. Be abejo, alternatyvų gyvenime visada yra. Išsamiai apie jas pasakysime artimiausiu metu, kai bus baigta atnaujinti Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija“, – tikino pokalbininkas.

Naudos paieškos

Nors klaipėdiečiai dėl išorinio uosto veiklos vardija galimas grėsmes ir vadina šį objektą labiau žalingu nei naudingu Klaipėdai, pati KVJUD mano kitaip.

Primenama, kad per 2017 metus valstybės ir savivaldybių biudžetai pasipildė apie 790 mln. eurų (įskaitant Uosto direkcijos sumokėtus 22,33 mln. eurų dividendus valstybei), t. y. apie 78 mln. eurų daugiau nei 2016 metais. Esą išorinis uostas generuotų ženklias papildomas viešąsias pajamas.

„Šiuo metu su uosto veikla susijusių įmonių sumokami mokesčiai į Klaipėdos savivaldybės biudžetą sudaro apie 23 procentus. Išorinis uostas reiškia ir naujas, gerai apmokamas (uosto įmonėse atlyginimų vidurkis yra apie 2 kartus didesnis už šalies vidutinio atlyginimo vidurkį) darbo vietas pirmiausia klaipėdiečiams. Kiek darbo vietų jame bus įsteigta, priklausys nuo krovos apimties, pasirinktų technologijų“, – tikino M. Armonaitis.

Uostininkai prognozuoja, kad plėtros įgyvendinimo metu naudą pajus statybų sektorius. Esą išorinis uostas svarbus ir pramonei, Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai, būtų suteikiamos naujos galimybės mokslo potencialui: Klaipėdos universitetui, Lietuvos jūreivystės aukštajai mokyklai ir kt. specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"