Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Iš kišenės ištrauktas telefonas – ne draudikų rūpestis

 
2018 09 04 10:40
Daugeliu atvejų draudikai iš asmens reikalauja įrodymų, kad telefonas buvo pavogtas panaudojant jėgą ar bent grasinant.
Daugeliu atvejų draudikai iš asmens reikalauja įrodymų, kad telefonas buvo pavogtas panaudojant jėgą ar bent grasinant. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Jau įprasta, kad perkant mobilųjį telefoną ryšio operatorius iškart pasiūlo draudimą, kuris turėtų aprėpti tiek netikėtą žalą, pažeidimus, tiek vagystės atvejus. Didelė dalis pirkėjų šiuo pasiūlymu pasinaudoja, tačiau draudimo sąlygas peržiūri neįdėmiai. Todėl ilgapirščiams pasisavinus telefoną iš draudiko galima sulaukti netikėto atsakymo: „Pavogė telefoną? Tavo bėdos.“

Socialiniame tinkle Facebook vartotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasidalijo istorija, kurios moralas toks: jei mobiliojo operatoriaus salone įsigytą ir apdraustą telefoną iš jūsų pavogė, bet nėra jokių smurtinių nusikaltimo žymių, t. y. pats fiziškai nenukentėjote, draudimo išmokos negausite.

Žmogus pasakojo, kad bendrovės „Tele2“ salone įsigytą telefoną jis iškart apdraudė. Tačiau atidžiai neperskaitęs sutarties netruko sulaukti staigmenos: kai ilgapirščiai užsienyje telefoną pavogė, draudikas atsisakė padengti žalą, nors apie vagystę buvo pranešta policijai, ir nukentėjusysis gavo visas pažymas, kad įvykdytas nusikaltimas. Bet paaiškėjo, kad įvykis nelaikomas draudžiamuoju: telefonas pavogtas be smurtinių ar įsilaužimo žymių. Tad du kartus nukentėjęs vartotojas piktinosi, jog vagystės atveju „būtina gauti į galvą“, kad žala būtų atlyginta.

„Lietuvos žinios“ domėjosi, kokią praktiką taiko mobiliųjų operatorių siūlomos draudimo bendrovės. Paaiškėjo, kad daugeliu atvejų, įvykus vagystei, taikomos papildomos sąlygos.

„Paliktas be priežiūros“

Andrius Baranauskas, bendrovės „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius, patvirtino, kad standartinės draudimo paslaugos sąlygos numato, jog „nepaaiškinami dingimai“ yra nedraudžiamieji atvejai, nes draudikas esą turi turėti įrodymų, kad ne pats klientas daiktą pametė, pardavė ar pan., bet tai tikrai buvo trečiųjų asmenų veika.

„Kalbant konkrečiai apie telefonų draudimą, taisyklėse yra aiškiai įvardyta, kad jei telefonas bus paliktas be priežiūros, pavyzdžiui, nuėjus į tualetą telefonas liko ant stalo restorane, sporto klubo persirengimo kabinoje ar pan., ir dings, nuostolis nebus atlygintas. Visgi draudikai prašo klientų pateikti daugiau aplinkybių, kaip įvyko vagystė. Turėjome atvejų, kai buvo peržiūrėtos parduotuvėje kameros ir užfiksuota vagystė, kitą kartą policijos pažymoje buvo pažymėta, kad yra liudininkai, kaip telefonas buvo ištrauktas tiesiog iš rankų, ir vagis pabėgo. Net nuskendimo atveju tikrinama, ar sutampa kliento parodymai su mūsų technikų duomenimis ir dažniausiai suderinamas su draudiku sprendimas, klientas išmoką gauna“, – pasakojo A. Baranauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad ir kitų rūšių turto draudimo taisyklės numato, jog dingimai be vagystės įrodymų yra nedraudžiamieji atvejai. Pavyzdžiui, draudimo bendrovės „Compensa“ gyventojų turto draudimo taisyklėse nurodyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei grobimas, vagystė yra be įsilaužimo žymių, jeigu turtas pasisavintas apgaule ar sukčiaujant, jei turtas dingo neaiškiomis aplinkybėmis arba buvo pamestas, pamirštas ar iššvaistytas.

Tuo tarpu draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo taisyklės, anot jo, numato, kad žala neatlyginama, jei į patalpas patekta pro neužrakintas duris, neuždarytą langą ir pan.

Be to, jis informavo, kad nuo 2017 metų lapkričio visi draudimai iš „Gjensidige“ buvo perkelti naujam draudikui „Canopius“ (Jungtinė Karalystė), kuriam atstovauja brokeris „Aon“.

Būtina registruoti policijoje

Bendrovės „Bitė“ atstovas ryšiams su visuomene Antanas Bubnelis dienraščiui taip pat patvirtino, kad vagystės atveju klientas iš policijos ar atitinkamų institucijų turėtų pateikti dokumentus, kurie liudytų įvykį ir tai, jog įrenginys buvo pavogtas grasinant, panaudojus fizinį smurtą, jėgą ar plėšimo atveju. Draudžiamuoju įvykiu gali būti pripažinta atsitiktinė žala (netyčinis įrenginio sugadinimas, sulaužymas), skysčio ar vandens padaryta žala, apiplėšimas, vagystė iš automobilio arba neteisėtų skambučių žala (iki 500 eurų).

Paaiškėjo, kad draudimas negalioja: telefonas pavogtas be smurtinių ar įsilaužimo žymių. Tad vartotojas piktinosi, jog vagystės atveju „būtina gauti į galvą“, kad žala būtų atlyginta.

Tačiau, kaip perspėjo A. Bubnelis, draudimo apsauga negalioja, jei įrenginys buvo pamestas ar prarastas, taip pat jei jis sugadinamas arba pavogtas dėl nepriežiūros. Draudimas negalios, jei įrenginys bus pavogtas iš tuščių patalpų ir nebus nustatyti smurtinio ar priverstinio patekimo į patalpas įrodymai.

Įvykus vagystei apie ją reikia pranešti ne tik mobiliajam operatoriui, šis faktas turi būti užregistruotas policijoje per 48 valandas, o per 7 dienas reikia pateikti policijos pažymą apie užregistruotą įvykį. Vagystės atveju reikia iš policijos ar atitinkamų institucijų pateiktų dokumentų, kurie liudytų įvykį, bei įrodymų, patvirtinančių jėgos panaudojimą.

Paslauga aktuali daugeliui

Tik bendrovės „Telia“, kaip nurodė jos atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis, siūloma draudimo bendrovė nereikalauja sąlygos, kad telefonas būtų pavogtas naudojant jėgą, grasinant ar įsilaužus.

Pašnekovas sakė, kad svarbus pats vagystės faktas, kurį patvirtintų policijos pažyma. „Telia“ draudimas, kaip nurodė A. Stasiulaitis, apima visas netikėtas žalas ir pažeidimus, praradimą dėl vagysčių ir apiplėšimo, taip pat paskendimą, užliejimą, gaisrą, žaibus, elektros svyravimų sukeltus gedimus. Vagystės atveju atlyginamas ir neteisėtas naudojimasis paslaugomis, padengiant išlaidas iki 200 eurų.

A. Stasiulaičio teigimu, iš bendrovės įsigytų išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių draudimo paslauga naudojasi didžioji dalis klientų, nes ji apsaugo nuo ganėtinai dažnai pasitaikančių įrenginių dužimo ar praradimo rizikos. Pati „Telia“ žalų neadministruoja – jos partnerės Šveicarijoje registruotos draudimo bendrovės „Chubb“ pavedimu tai atlieka draudimo brokeris „Willis Tower Watson“, kuriam Lietuvoje atstovauja bendrovė „Balto Link“.

Draudimo bendrovei ar jos įgaliotiems tretiesiems asmenims pareikalavus, apdraustasis privalo pateikti žalą pagrindžiančius dokumentus, įrodymus, policijos pažymas ir kitus dokumentus, kurių reikia žalų administratoriui. Draudimo išmoka pinigais nemokama. Draudimo bendrovė pasilieka teisę nustatyti, ar apgadintą įrangą reikia remontuoti, ar pakeisti nauja.

Sukčiauti ir vogti nebeapsimoka

Piktnaudžiauti draudimo paslauga, pavyzdžiui, telefoną pardavus pranešti apie jo tariamą vagystę, nuo šių metų vasaros tapo sunkiau. Anksčiau užsienyje gyvenančiam asmeniui parduotas telefonas galėjo puikiausiai veikti, o šiandien pavogtu pripažintas telefonas blokuojamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kad būtų galima pretenduoti į draudimo išmoką dėl vagystės, telefoną užblokuoti būtina.

A. Stasiulaitis nurodė, kad dingusio telefono ar planšetinio kompiuterio buvimo vietos „Telia“ nenustato, tačiau gavusi pranešimą apie pavogtą ar dingusį įrenginį bendrovė iš karto blokuoja jo unikalų IMEI numerį, taigi telefonas nebeveikia ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Vakarų valstybių.

Prie šios tarptautinės iniciatyvos, kuri vienija daugiau kaip 140 mobiliojo ryšio operatorių visame pasaulyje, Lietuvos operatoriai prisidėjo šią vasarą.

Kaip sakė A. Stasiulaitis, iki šiol yra pasitaikę atvejų, kai buvo bandoma imituoti telefono dingimą. Tačiau kilus įtarimams bendrovė visais tokiais atvejais kreipiasi į policiją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"