Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ir vyresnio amžiaus žmonės gali daug užsidirbti, tereikia išmokyti parduoti

 
2018 03 09 10:30
Vyresni buvę bedarbiai savarankiškos veiklos daugiausia imasi prekybos, įvairių specializuotų statybos darbų, kirpyklų, kosmetikos salonų ir soliariumų, automobilių techninės priežiūros ir remonto, drabužių siuvimo ir taisymo srityse.
Vyresni buvę bedarbiai savarankiškos veiklos daugiausia imasi prekybos, įvairių specializuotų statybos darbų, kirpyklų, kosmetikos salonų ir soliariumų, automobilių techninės priežiūros ir remonto, drabužių siuvimo ir taisymo srityse. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėjo vyresnio amžiaus žmonių, išstumtų iš darbo rinkos ir siekiančių imtis savarankiškos veiklos. 2016-aisiais vyresni nei 50 metų asmenys, pradėdami savarankišką veiklą, įsigijo 23 647 verslo liudijimus, o 2017-aisiais – 27 452.

Tai rodo Lietuvos darbo biržos duomenys. „Yra nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie nebijo keistis, investuoja į save ir įgyja darbo rinkoje paklausią profesiją ar naujų kompetencijų ir sieja jas su tolesne savarankiška veikla, savisamda. Skatiname tokių gyventojų užimtumą, jeigu jie, siekdami dirbti sau, nori turėti naują kvalifikaciją ar daugiau kompetencijos“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė.

Jurgita Stravinskienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė, „Lietuvos žinioms“ komentavo: „Nėra vienareikšmiško atsakymo, ar sunku, ar lengva susikurti verslą darbo netekusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Daug kas priklauso nuo to, kokį gyvenimišką ir profesinį paketą jie išsineša tą dieną, kai yra atleidžiami iš darbo. Tai – kvalifikacija, kontaktai, įgūdžiai, ambicijos, galiausiai – energijos atsargos ir gebėjimas pozityviai mąstyti. Šių dalykų suma labai svarbi.“

Pernai biržoje registruoti bedarbiai įvairiam terminui iš viso įsigijo daugiau kaip 91,5 tūkst. lengvatinių verslo liudijimų, apie 30 proc. jų gavo vyresni nei 50 metų asmenys.

Pasak KTU docentės, 50-mečiai ir vyresni asmenys gali kurti labai didelę vertę, tačiau jiems būtina vienokia ar kitokia forma suteikti žinių apie verslo pasaulį, į kurį ketina sukti. „Prieš žengdamas tokį žingsnį žmogus turi žinoti, ar jo paslaugos arba gaminiai bus reikalingi. Ir jei taip, kaip tą pirmą žingsnį žengti“, – sakė ji.

Aptarnavimas ir prekyba

Pernai biržoje registruoti bedarbiai įvairiam terminui iš viso įsigijo daugiau kaip 91,5 tūkst. lengvatinių verslo liudijimų. Apie 30 proc. tokios veiklos dokumentų gavo vyresni nei 50 metų asmenys.

Darbo biržos duomenimis, šios amžiaus grupės buvę bedarbiai savarankiškos veiklos daugiausia imasi prekybos, įvairių specializuotų statybos darbų, kirpyklų, kosmetikos salonų ir soliariumų, automobilių techninės priežiūros ir remonto, drabužių siuvimo ir taisymo srityse. Populiari veikla ir namų ūkiuose – šeimininkavimas per pobūvius, namų tvarkymas, vaikų priežiūra.

„Lietuvos darbo birža nuo 2015-ųjų iki šių metų kovo pabaigos įgyvendina Europos socialinio fondo projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, kuris sudaro galimybes šiems žmonėms išlikti konkurencingiems darbo rinkoje, įgyti naujų įgūdžių ir daugiau kompetencijos. Vasario 1 dienos duomenimis, jau persikvalifikavo 6371 projekto dalyvis. Baigę profesinį mokymą pagal verslo liudijimą pradėjo dirbti 495, o individualią veiklą pasirinko 953 asmenys“, – vardijo darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Verslo liudijimus įsigyja arba kitokios savarankiškos veiklos imasi daugiausia tie buvę bedarbiai, kurie baigė lankomosios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, apdailininko, floristo-gėlių pardavėjo, santechniko, valytojo, kirpėjo, pardavėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, kompiuterio vartotojo mokymo programas.

Lietuvos darbo birža taip pat nurodo, kad 2017 metais 48 vyresni kaip 50 metų asmenys įkūrė individualias įmones, tapo mažosios bendrijos arba tikrosios ūkinės bendrijos ar komandinės ūkinės bendrijos tikraisiais nariais. Išskiriamos tokios įmonių ar bendrijų veiklos sritys – mažmeninė prekyba, maitinimo ir gėrimų tiekimas, krovininis kelių transportas, kompiuterių programavimas, viešieji ryšiai ir komunikacija, sportinis ir rekreacinis švietimas.

Sukaupę žinių ir patirties

VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas, paklaustas, ar darbo netekusiems vyresnio amžiaus gyventojams mūsų šalyje sudaromos palankios sąlygos pradėti nuosavą verslą, „Lietuvos žinioms“ sakė: „Manome, kad vyresni žmonės skatinami pradėti savo verslą, nes jiems sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir kitiems pradedantiesiems. Esama įvairių iniciatyvų, kurias vykdo Lietuvos darbo birža, kitos įstaigos, taip pat ir „Versli Lietuva“. Jos skatina verslauti įvairaus amžiaus asmenis. Paprastai vyresni žmonės būna sukaupę daug patirties, yra savo sričių ekspertai ir gali tomis žiniomis pasinaudoti imdamiesi savarankiškos veiklos. Pastebime, kad dažniausiai jie renkasi individualią veiklą, taip pritaikydami savo įgūdžius, patirtį ir susikurdami pajamų šaltinį.“

G. Morkūnas teigė, jog vyresni gyventojai gana aktyviai lankosi „Verslios Lietuvos“ konsultacijose ir kituose renginiuose, per kuriuos stengiamasi išsiaiškinti kiekvieno poreikius ir suteikti reikiamų žinių.

„Šie žmonės neretai renkasi amatus, nes tokia veikla nereikalauja didelio kapitalo, žmogiškųjų išteklių. Taip pat esama pavyzdžių, kai vyresni asmenys ėmėsi apgyvendinimo veiklos – dažniausiai kaimo vietovėse įkūrė kaimo turizmo sodybas, panaudoję tam turimą nekilnojamąjį turtą, – aiškino „Verslios Lietuvos“ atstovas. – Vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę dirbti individualiai ir investuoti į verslą savo sukauptą kapitalą, nei prašyti paskolų. Taip jie išvengia finansinių įsipareigojimų rizikos.“

Vienareikšmiško atsakymo nėra

Verslumo ekspertų nuomone, tam, kad darbą praradę vyresnio amžiaus gyventojai drąsiau imtųsi verslo ar savarankiškos veiklos, būtina kryptingesnė valstybės pagalba, ypač kai kalbama ne vien apie prekybininkus ar amatininkus, bet ir apie darbo vietų netekusius intelektualių profesijų atstovus, bandančius pradėti, tarkime, konsultacijų verslą, kuriam didelių investicijų nereikia.

„Vyresnis žmogus yra sukaupęs daug patirties tam tikroje profesinėje srityje, išmano problemas ir gali pasiūlyti, kaip jas spręsti. Bet jeigu jis nemokės parduoti žinių ir gebėjimų, savo verslo nepradės. Tokie asmenys dažnai nežino, kaip susirasti klientų, pristatyti ir parduoti savo paslaugas, o tai pradedant savarankišką verslą labai svarbu. Valstybė galėtų kryptingiau remti darbą praradusius vyresnio amžiaus žmones įgyjant tokių žinių ir įgūdžių“, – svarstė Kazimiero Simonavičiaus universiteto kancleris, verslumo dėstytojas Darius Verbyla.

Ekspertai pažymi, kad Lietuvos, kaip ir visos Europos, visuomenė sensta. Apskaičiuota, jog iki 2020 metų trečdalis darbingo amžiaus žmonių Europoje bus vyresni nei 50 metų.

Apie atleidimą įspėta dukart daugiau

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vasario pabaigoje šalyje registruota 160,9 tūkst. bedarbių – 4,2 tūkst. (2,7 proc.) daugiau nei prieš metus.

53,2 proc. registruotų bedarbių buvo vyrai, 46,8 proc. – moterys, arba atitinkamai po 0,8 punkto mažiau nei pernai vasarį.

Ilgalaikių registruotų bedarbių buvo 40,4 tūkst. – 0,2 proc. mažiau negu pernai tą patį mėnesį.

Darbdaviai per vasarį užregistravo 21,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 8,4 proc. mažiau nei praėjusių metų vasarį.

Vasarį į teritorines darbo biržas kreipėsi 19,3 tūkst. žmonių – 6 proc. mažiau nei prieš metus.

Per vasarį teritorinės Lietuvos darbo biržos padėjo įsidarbinti 10,9 tūkst. žmonių – 4,6 proc. mažiau negu pernai vasarį. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 3,5 tūkst. bedarbių.

Lietuvos darbo birža šiemet sausį-vasarį gavo 18 pranešimų apie planuojamą grupinį 502 darbuotojų atleidimą (pernai tokiu metu įspėti 239 darbuotojai). Vien vasarį gauti 5 pranešimai apie numatomą 206 darbuotojų atleidimą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėjo 67 tarnautojus. 42 darbuotojus apie atleidimą informavo Vilniaus vaikų socializacijos centras. Bankrutuojanti Telšių drabužių siuvimo įmonė „Irkvesta“ numato atleisti 54 žmones, bankrutuojanti Kauno atliekų surinkimo įmonė „Ekstara“ – 19 darbuotojų. Dar 24 darbuotojus ketina atleisti Kauno kiaulių auginimo įmonė „Sistem“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"