Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Inžinerinės pramonės eksporto taikinys – Europos rinka

 
2018 01 31 6:00
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės yra patrauklios ir vysto bendradarbiavimą su pasaulio pramonės gigantais.
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės yra patrauklios ir vysto bendradarbiavimą su pasaulio pramonės gigantais.

Metalo pramonė Lietuvoje yra viena didžiausių gamintojų ir darbdavių. Ekspertų nuomone, konkurencinėje kovoje ji ne tik nenusileidžia Vakarų valstybių metalo pramonei, bet ir sugeba ją aplenkti apdairumu ir operatyviu tendencijų įvertinimu. Daugiau kaip 75 proc. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos yra eksportuojama.

Inžinerinei pramonei tenka beveik 5 proc. Lietuvos BVP, bendroji pridėtinė vertė sudaro 14,7 mlrd. eurų, iš kurių 60 proc. sugeneruoja metalo gaminių, mašinų ir įrangos, variklinių bei kitų transporto priemonių gamyba. Šiame segmente fiksuojama didžiausia – 1549 ‑ įmonių koncentracija.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) laikinai einančio pareigas direktoriaus Dariaus Lasionio įsitikinimu, sėkmingą metalo pramonės įmonių veiklą kuo toliau, tuo labiau lems šiuolaikinė vadyba, efektyvaus procesų valdymo sistemų diegimas (LEAN, TOC ir kt. metodikos), skaitmeninimas, automatizacija, kokybiškas ir aukšto lygio profesinis darbuotojų pasirengimas, įmonių bendradarbiavimas ir vertės grandinės kūrimas.

Sėkmingai veikiančiame sektoriuje matyti ir nerimo ženklų. „Spartus atlyginimų, darbo sąnaudų augimas ir palyginti tik nedaug augantis darbo našumas Lietuvos inžinerinėje pramonėje gali kelti grėsmę sektoriaus plėtrai. Nuo ES darbo produktyvumo vidurkio atsiliekame 25 procentais. Tai rodo mūsų neišnaudotą potencialą. Todėl norint ir toliau išlaikyti augimą bei didinti konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje, turime susitelkti į jau anksčiau minėtas veiklą gerinančias sritis“, ‑ sakė LINPRA laikinasis direktorius.

Kitas, pasak D. Lasionio, svarbus aspektas – aukšto lygio profesinis darbuotojų pasirengimas. Jo nuomone, būtina spartinti švietimo sistemos reformą šalyje siekiant profesinėse mokyklose ir mokymo centruose ugdyti pakankamai specialistų, atitinkančių realius darbo rinkos poreikius.

Lietuvos rinka – per ankšta

Daugiau kaip 75 proc. inžinerinės pramonės produkcijos eksportuojama. Inžinerinės pramonės eksporto apimtis per 2017 metų pirmuosius 3 ketvirčius siekė 6 mlrd. eurų. Šalies eksporto struktūroje vienas trečdalis tenka inžinerinei pramonei. Lietuvos inžinerinės pramonės eksportas nukreipiamas į ES rinką – ten iškeliauja daugiau kaip 80 proc. eksportuojamos produkcijos. „Ryški pastarųjų 5 metų tendencija – nuolat augusi eksporto apimtis Skandinavijos šalių kryptimi“, ‑ pažymėjo LINPRA laikinasis direktorius.

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės yra patrauklios ir vysto bendradarbiavimą su tokiais pasaulio pramonės gigantais kaip „ABB“, „Valmet“, „KoneCranes“, „General Electrics“, „Continental“, „Alfa Laval“, „Bosch“ ir kt.

D. Lasionis lyderėmis šalies metalo sektoriuje įvardijo bendroves „Statga“, „Schmitz Cargobull Baltic“, „Vakarų laivų gamykla“, „Baltik vairas“, „Patikima linija“, „Iremas“, „Umega“ bei „Ryterna group“. Dvi sėkmingiausiųjų aštuntuko bendrovės veikia Kauno rajone.

Idėją pamėtėjo amerikietiški filmai

„Ryterna group“, savo veiklą plėtojanti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, įvardijama kaip viena sėkmingiausių ir pažangiausių Lietuvos bendrovių. Jos įkūrėjui ir savininkui Vytautui Rinkevičiui verslo idėją pamėtėjo amerikietiški filmai. Nors Vakaruose automatiškai pakylantys garažo vartai nebuvo naujovė, Lietuvoje 1993 metais šia veikla dar niekas nesivertė. Išnaudojusi tuščią nišą, šiandien „Ryterna group“ gamina pakeliamuosius, slenkančius į šoną, varstomus (dvivėrių), garažo vartus, lauko duris ir automatinę įrangą.

Prieš keletą metų bendrovė šalia metalinių vartų gamybos įmonės pradėjo statyti durų gamybai skirtą gamyklą „Ryterna Entry“. Investicijos į dviejų aukštų 8,7 tūkst. kv. m gamybos patalpas sudarė apie 4 mln. eurų. „Pastato statyba baigta, pradėjome gaminti duris. Žinoma, šiemet nesitikime pagaminti 10 tūkst. metalinių lauko durų, tačiau šis skaičius yra siekis kitais metais“, ‑ „Lietuvos žinioms“ sakė V. Rinkevičius.

Gana brangus naujas bendrovės gaminys iš aliuminio su ypatingu šiltinimu ir furnitūra yra skirtas eksporto rinkoms: Vokietijai, Austrijai, Šveicarijai.

Prekės ženklas puošia ne tik autovežius

Kita Kauno rajone, Garliavoje, veikianti aštuonetuko bendrovė „Patikima linija“ yra viena lyderiaujančių autovežių gamintojų Europoje ir viena didžiausių juostinių transporterių gamintojų Baltijos šalyse. Pirmaisiais veiklos metais (2003) bendrovė pagamino 23 autovežius, o dabar po naują autovežį iš jos teritorijos pas klientus išrieda kasdien. RIMO prekės ženklo savininkai beveik 15 metų bendradarbiauja su vilkikų gamintoju ir pardavėju „Scania“.

„Patikima linija“ taip pat gamina stacionarius ir mobilius hidraulinius presus, neseniai ėmėsi stacionarių ir mobilių konvejerių birioms medžiagoms gamybos. Bendrovės specialistai suprojektavo ir pagamino unikalų įrenginį – mobilų krovinių į laivus krautuvą. Jis veikia Mūgos uoste Estijoje.

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės yra patrauklios ir vysto bendradarbiavimą su tokiais pasaulio pramonės gigantais kaip „ABB“, „Valmet“, „KoneCranes“, „General Electrics“, „Continental“, „Alfa Laval“, „Bosch“ ir kt.

RIMO SL 1400/M pagreitina laivų pakrovimą bet kokiais biriais produktais tiesiai iš sunkvežimių. Tai gali būti grūdai, skalda, medžio granulės, biriosios trąšos. Įrenginys, naudojantis elektros energiją, leidžia darbus atlikti lanksčiai ir efektyviai, nes gali būti perkeltas į kitą vietą laivo krovimo proceso metu. Jam tempti nereikia mašinos.

Prekės ženklo RIMO savininkai yra vieninteliai Lietuvoje ir Baltijos šalyse sukūrę tokio tipo įrenginį. Panašūs laivų krautuvai gaminami tik vienoje kompanijoje pasaulyje. Tačiau Didžiosios Britanijos specialistų sukurti aparatai veikia mažiau patogiu hidrauliniu principu, yra ne tokie efektyvūs bei mobilūs.

Dirba karo pramonei ir menininkams

Kita Garliavoje pjovimo, lankstymo bei suvirinimo paslaugas teikianti bendrovė „Karbonas“ savo veikla taip pat išsiskiria iš sektoriaus įmonių. „Karbonas“ neturi savo produkto, gamina detales ir mazgus pagal gamintojų užsakymus. Šalyje yra kelios bendrovės, naudojančios tokias pačias technologijas, tačiau jos gamina savo gaminius ir nedirba taip intensyviai.

Dažnai su užsienio klientais susiderėjus dėl užsakymo, bendrovės vadovui Vytautui Ruzgiui tenka pasirašyti ne paprastą, o konfidencialią sutartį. Su žyma „Slaptai“ gaminamos detalės karo pramonei – garliaviškiai paprastai net nenujaučia, koks bus galutinis produktas, negali atskleisti nei užsakovo, nei ką gamina.

Vakarų laivų gamykla.Vidos Bortelienės nuotrauka
Vakarų laivų gamykla.Vidos Bortelienės nuotrauka

Dar vienas išskirtinumas – „For fun“ – labiau susijęs su požiūriu į darbą ir darbuotojus. „Visi žinome, kad monotoniškas darbas daro žmogų tarsi robotu, bukina dėmesį, mažina darbo našumą ir didina klaidų tikimybę. Kad taip nenutiktų, mes, be savo pagrindinės veiklos, taip pat projektuojame ir gaminame suvenyrus, verslo dovanas, apdovanojimus, šiaip malonius niekučius. Tai savotiškas galimybių išbandymas, atitrūkimas nuo kasdienės rutinos – darbas savo malonumui: „For fun“. Pavyzdžiui, inžinierius konstruktorius Tomas Bartulis sukonstravo, o bendrovė pagamino šachmatus. Tai kone juvelyrinis darbas“, – šypsojosi bendrovės generalinis direktorius Vytautas Ruzgys.

Pastaruosius vienuolika metų bendrovė nuolat modernizuoja gamybą, įsigyja pažangesnių technologijų įrenginių, plečia gamybos plotus: užpernai pavasarį pradėjo veikti naujas cechas, šiuo metu baigiamas statyti dar vienas.

Dabar „Karbone“ dirbama dviem pamainomis: žmonės, anot direktoriaus, nenori plušėti naktimis. Šiuo metu bendrovėje dirba 60 žmonių. Iš pradžių toks skaičius sukelia nuostabą, tačiau apsilankius cechuose jos nebelieka – gamyba automatizuota ir kompiuterizuota, kiekvienam įrenginiui prižiūrėti užtenka vieno darbuotojo.

Vidaus rinkoje lieka 70 proc. „Karbono“ gaminių. Tačiau užsakovai juos eksportuoja, įvertinus šį faktą, galima teigti, kad realiai bendrovės eksportas siekia 70–80 procentų. Tiesioginės eksporto rinkos yra Olandija, Belgija, Švedija, Norvegija, Vokietija. Daugiausia dirbama su Olandija. Į šią šalį keliauja garliaviškių gaminiai, skirti laivų ir naftos platformų pramonei. „ Mes gaminame priešgaisrines ir sprogimą atlaikančias duris. Taip pat turime paisyti reikalavimo, kad laivuose ir keltuose, atsitikus avarijai, dideles ir sunkias duris lengvai atidaryti pajėgtų 5 metų vaikas“, – sakė V.Ruzgys.

„Karbonas“ dirba ne tik su karo, laivų ir naftos platformų pramonės atstovais, bet ir turi užsakymų iš medicinos, maisto, statybų srities, išorės ir vidaus interjero dizainerių, menininkų.

Vienas įdomiausių „Karbono“ užsakovų – Wimas Delvoye, pasaulyje gerai žinomas menininkas iš Belgijos.

Su juo bendradarbiaujama apie 8 metus: bendrovėje gaminami jo sukurti modernaus meno kūriniai. Užsienyje egzistuoja meno pramonė – kai menininkas labai populiarus ir paklausus, jis turi dirbti kaip fabrikas. Belgas „Karbonui“ atsiunčia brėžinius, o bendrovėje detalės išpjaunamos lazeriu, suvirinamos, valcuojamos, nugludinamas jų paviršius.

W. Delvoye kūriniai – inžinerijos, naujausių technologijų ir meno sinergija. Vieną kūrinių sudarė 3700 skirtingų detalių, jis buvo gaminamas 5 mėnesius. „Tai labai preciziškas darbas, kai detalė prie detalės turi priglusti milimetrų tikslumu, mes jį vadiname juvelyriniu. Iš viso esame padarę per 50 darbų. Mus tie užsakymai labai patinka, jų atlikimas kūrybiškas ne tik konstruktoriui, bet ir detalių pjovėjui, suvirintojui. Kuo menininkui stogas labiau pavažiavęs, tuo jis įdomesnis“, ‑ šypsodamasis sakė V. Ruzgys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"