Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Investuotojai vis dar pasitiki komercinio NT rinka

 
2018 02 25 12:17
pixabay.com nuotrauka

Baltijos šalyse pernai sudarytų investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių apimtis mažėjo 3,4 proc. iki 838,2 mln. eurų, tačiau dauguma didžiųjų sandorių sudaryta Lietuvoje, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų kompanija CBRE.

Tuo tarpu advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Kęstutis Adamonis pastebi, kad nors rinkos didieji investuotojai vis dar ja pasitiki, tačiau dėl mažėjančios grąžos pradeda žvalgytis objektų Vidurio Europoje.

„Praėję metai investicinių sandorių rinkai nebuvo kažkuo ypatingi, bet buvo pakankamai stiprūs – tendencijos išlieka panašios ir 2018 metais, kurie turėtų būti aktyvesni. Po Baltijos šalių rinką dairosi nauji investuotojai, ieškantys patrauklesnio kapitalo grąžos rodiklio ir stabilios investicinės aplinkos. Visgi, 2017 metais kapitalo grąžos rodiklis Baltijos šalyje susitraukė tiek, kad jį jau galima lyginti su centrinės Europos rinka, pavyzdžiui, Praha, Varšuva. Tai nėra labai gera žinia mūsų pakankamai sekliai rinkai“, – BNS sakė K. Adamonis.

Jo teigimu, mažėjanti investicijų grąža reiškia, kad Baltijos šalyse investuojantys rinkos dalyviai jau žvalgosi objektų Vidurio Europoje, tai taip pat verčia juos iš naujo įvertinti riziką.

„Esu girdėjęs ir iš Baltijos šalių investuotojų, kad jie jau ieško objektų centrinėje Europoje, kurioje rinkos likvidumas yra gerokai didesnis. Kartu tai susiję ir su rizikų diversifikacija, nes, reikia pripažinti, kad Baltijos šalių jautrumas vartojimo ar tiesioginių užsienio investicijų pokyčiams, yra didesnis nei centrinės Europos sostinėse. Gali būti, kad kai kurie vietiniai investuotojai dėmesį sutelks į valdomų portfelių priežiūrą ir vertės auginimą, o ne naujų objektų įsigijimą“, – aiškino jis.

Vis dėlto, K. Adamonis priduria, jog didžiųjų regiono investuotojų pasitikėjimas Baltijos šalių rinka – geras ženklas.

„Didžiųjų rinkos žaidėjų strategija nesikeičia, kas rodo, kad jie tiki Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka. Tai geras ženklas visiems kitiems investuotojams ir manau, kad 2018-aisiais pamatysime naujų tarptautinių vardų. Vis dėlto, greičiausiai vietos rinkoje veikiantys didesni investuotojai nebus tokie aktyvūs, nebent dar atras objektų, kurie turi potencialo. Kalbant tik apie Lietuvą, dėmesio centre turėtų atsidurti Kaunas su naujais biurų pastatais. Pirmoji kregždė, kai „Orion Asset Management“ valdomas fondas įsigijo biurų pastatą „B66“, jau atskrido, tikiu bus ir naujų“, – teigė K. Adamonis.

Pasak investicinių sandorių eksperto, šiuo metu rinkoje itin palankus metas parduoti objektus. Jo nuomone, 2018 metais turėtų būti dažnesni sandoriai, kuriais bus perleidžiami senesni, praėjusiame dešimtmetyje pastatyti, objektai.

Dauguma didžiųjų sandorių – Lietuvoje

CBRE vertinimu, investicinių komercinio turto sandorių rinka Baltijos šalyse tapo itin aktyvi, ypač nuo 2014-ųjų, o tarp didžiausių 15-os pernai Baltijos šalyse sudarytų sandorių, 9 įvyko Lietuvoje.

Fondas „CPA:17-Global“ įsigijo „Senukų“ parduotuves valdančios įmonės „Baltic Retail Properties“ akcijų, fondas „Lords LB Baltic Fund IV“ įsigijo prekybos centrą „Go9“, bendrovė „Technopolis Lietuva“ įsigijo biurų pastatą „Penta“, kompanija „Eastnine“ įsigijo biurų pastatą „Vertas“, kompanija „AMG property“ įsigijo du automobilių salonų pastatus, bendrovė „Sportland LT“ įsigijo komercines patalpas sostinės Gedimino prospekte, fondas „Capitalica Baltijos nekilnojamojo turto fondas I“ įsigijo biurų pastatą „135“, fondas „Eften Kinnisvarafond II“ įsigijo sandėlių ir biurų kompleksą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, „Baltic Horizon Fund“ įsigijo pirmąjį biurų komplekso „Duetto“ pastatą.

Apžvalgoje teigiama, jog 2017-aisiais Baltijos šalyse investicijų apimtys traukėsi visuose pagrindiniuose komercinio nekilnojamojo turto segmentuose: prekybos objektų – 34 proc., biurų – 28 proc., sandėlių – 22 proc.

CBRE duomenimis, didžiąją dalį sandorių (77 proc.) regione pernai sudarė Baltijos, dar apie 20 proc. Šiaurės šalių investuotojai. Didžioji dalis sandorių teko prekybos objektų segmentui (39 proc), o biurų ir sandėlių investicijų dalis siekė atitinkamai 31 proc. bei 20 proc. Dar po 5 proc. teko viešbučių ir kitiems segmentams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"