Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Investuojame daug, bet perspektyvas pralaimime

 
2018 03 01 6:00
Daugiau nei pusę visų investicijų sudarė lėšos, skirtos pastatų ir inžinerinių statinių statybai.
Daugiau nei pusę visų investicijų sudarė lėšos, skirtos pastatų ir inžinerinių statinių statybai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos materialinės investicijos yra didžiausios nuo prieškrizinių laikų, bet pagal jų santykio su bendruoju vidaus produktu (BVP) augimą vos viršijame euro zonos vidurkį, kai kitos besivejančios valstybės modernizuojamos beveik dvigubai sparčiau.

Statistikos departamentas pranešė, kad praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje buvo investuota 1,97 mlrd. eurų, arba 6,7 proc. daugiau negu paskutinį 2016 metų ketvirtį. Iš viso praėjusiais metais Lietuvoje buvo investuota 6,07 mlrd. eurų, bet palyginamosios kainos – 5 proc. didesnės.

Daugiau nei pusę visų investicijų sudarė lėšos, skirtos pastatų ir inžinerinių statinių statybai. Mašinoms, įrenginiams ir transporto priemonėms įsigyti buvo skirta 38 proc. visų investicijų.

Daugiau nei pusę visų investicijų sudarė lėšos, skirtos pastatų ir inžinerinių statinių statybai.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį beveik ketvirtadalis visų investuotų lėšų buvo skirta krašto apsaugai stiprinti, valstybei nusprendus šiai sričiai skirti 2 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto.

Pigus darbas jau ne pranašumas

Makroekonomikos specialistams svarbesnė yra informacija apie inžinerinių statinių statybą ir investicijas į įrenginius ir mašinas. Jų dalis sudarė daugiau nei pusę visų pernykščių investicijų.

„Lietuva yra patekusi į vadinamuosius pajamų spąstus. Valstybės ekonomika iki šiol augo dėl pigios darbo jėgos pranašumo. Atrodo, kad toks modelis baigia išsikvėpti ir jį neilgai turėsime. Darbo užmokesčio augimu lenkiame Europos Sąjungą (ES) – per metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pernai pakilo 7,5 proc., palyginti su 2 proc. vidutiniu augimu Europoje. Taigi, pereiname iš darbui imlaus į ekonomiškai pažangų sektorių, todėl įdėmiai stebime, kaip atsinaujinti sekasi mūsų pramonei ir kitiems ūkio sektoriams“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį produktyvių investicijų santykio su BVP augimas siekė 6,4 procento. Šis tempas 0,4 procentinio punkto viršijo augimą euro zonoje. Tačiau Europoje dar esame besivejanti šalis, panašiu modernizavimosi tempu galime prilygti, pavyzdžiui, Vokietijai, bet jos tikrai neprisivysime, todėl konkurencinėje kovoje turėtume technologijas modernizuoti orientuodamiesi į tokias valstybes kaip Čekija, Slovakija, Estija. Jų atsinaujinimo santykio su BVP augimas yra beveik dvigubai didesnis negu euro zonos vidurkis – atitinkamai 11,3 proc., 10,5 proc. ir 9,3 proc. BVP. Šios valstybės aktyviau modernizuoja savo ūkį ir taip kloja sau tvirtesnius pamatus ateityje.

Kita vertus, anot analitikės, praėjusiais metais Lietuvos investicijų į technologijas santykis su BVP vienas didžiausių nuo prieškrizinių 2007 metų.

Statybos keitėsi natūraliai

Pasak I. Genytės-Pikčienės, praėjusių metų investicijų į nekilnojamojo turto statybas augimas dešimtadaliu buvo natūralus, nors paskutinį ketvirtį būsto statybų ir nekilnojamojo turto operacijų buvo beveik ketvirtadaliu mažiau negu ankstesniais metais. „2015–2016 metais buvo daug dėmesio skirta būsto plėtrai, o inžinerinių statinių statyba pernai labiau orientavosi į ES paramą. Praėjusių metų pradžioje šiame segmente buvo daug nerimo dėl stringančios paramos. Be to, investicijos į statybas įprastai sumažėja metų pradžioje dėl oro sąlygų. Menkai tikėtina, kad dėl tos pačios priežasties investicijų bus gerokai daugiau ir šių metų pirmąjį ketvirtį“, – sakė analitikė.

2017 metų ketvirtąjį ketvirtį nekilnojamojo turto įmonių investicijos siekė 19 proc. visų investicijų, apdirbamosios gamybos įmonių – 13 proc., transporto ir saugojimo įmonių – 10 procentų.

Materialinių investicijų paskirtis 2017 m. IV ketvirtį

SritisMln. eurųPalyginti su 2016 m. IV ketv., proc.
Pastatų, inžinerinių statinių statyba1086,25,2
Įrenginių, transporto priemonių remontas28–37,1
Pastatų, statinių įsigijimas65,3–28,7
Įrenginių, inventoriaus, transporto įsigijimas769,417,1
Žemės įsigijimas32,32,7
Kitos išlaidos131,5
Iš viso1972,26,7

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"