Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Injekcija smulkiajam verslui

 
2018 08 24 13:00
Alinos Ožič nuotrauka

Keturių jaunų tarptautinę finansinę patirtį turinčių verslininkų grupė užsimojo finansiškai padėti smulkiajam verslui, kuris dar negali tikėtis bankų paramos. Per pusantrų metų paskolinusi 4,6 mln. eurų smulkių įmonių apyvartai, bendrovė dairosi ir į kaimynines šalis, kur panašios paslaugos dar nėra.

„Lietuvoje ganėtinai tiršta kreditorių, teikiančių paskolas smulkiajam verslui, bet jos orientuojasi į didesnes, 30 tūkst. eurų viršijančias, faktoringo arba paslaugų sumas, bet jei smulkusis verslininkas ateis prašydamas paskolinti 5–10 tūkst. eurų, veikiausiai nieko nepeš“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo UAB „Credital verslui“ vadovas Linas Armalys. Anksčiau jis pats vadovavo „Swedbank“ Paskolinių produktų vystymo ir palaikymo departamentui, o jo partneriai ėjo vadovaujamas pareigas kitų bankų ir turto valdymo įmonių struktūrose.

Smulkūs bankui neįdomūs

„Iš tikrųjų esame labiau bankų partneriai negu konkurentai, nors sutarčių su bankais neturime. Juk skoliname smulkiajam verslininkui, kol jis užaugs iki bankinio finansavimo lygio“, – sakė L. Armalys.

Pasak jo, smulkios įmonės, norėdamos pasiskolinti 5–10 tūkst. eurų, į banką gali ir neiti, nes bankas nenori su tokiu segmentu dirbti. Jam tokios sumos nėra didelės, o darbo neką mažiau nei skolinti šimtus tūkstančių.

„Matome didelį smulkiojo verslo poreikį skolintis apyvartai bei plėtrai ir mažą bankų dėmesį šiam segmentui. Lietuvoje daug smulkiojo verslo, kuris arba dėl savo amžiaus, arba dėl esamos klasės, sektoriaus neatitinka bankų keliamų kriterijų, – pasakojo L. Armalys. – Kiti sunkiai gauna finansavimą dėl veiklos sektorių – pavyzdžiui, smulkūs statybininkai, vežėjai, prekybininkai, paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, prekybos įmonės dažnu atveju neturi savo turto, nes įprastai patalpas ir įrangą nuomojasi, o bankas reikalauja užstato. Jų verslas grindžiamas prekyba, bet joms prireikia lėšų prekybos įrangai, apyvartai, juolab kad Lietuvoje aktuali atsiskaitymų atidėjinių problema.“

Daro atranką

L. Armalys pažymi, kad smulkiojo verslo kreditavimas yra ganėtinai rizikinga veiklos sritis.

Nuo 2016 metų gegužės bendrovė yra gavusi per 1,2 tūkst. užklausų ir apie 600 finansavimo paraiškų, o suteikusi 400 paskolų bei faktoringo paslaugų už 4,6 mln. eurų. Taigi finansuojamas kas antras klientas.

Bendrovės vadovas pripažįsta, kad smulkaus ir pradedančiojo finansavimas yra rizikingas verslas, todėl siekia greito ir kuo mažiau rizikos reikalaujančio sprendimo. Finansavimą gali gauti verslo įmonė, veikianti nuo antro mėnesio, o du trečdalio klientų veikia mažiau kaip metus. „Credital verslui“ sprendimą priima per 8 valandas.

Atrodytų, nustatyti verslą tik pradėjusio kliento mokumą per kelias valandas yra ganėtinai sudėtinga, tačiau, anot L. Armalio, kredito bendrovė yra nustačiusi ir tobulina mokumo vertinimo kriterijus. Be to, Lietuvoje yra ganėtina atvira elektroninė sistema, padedanti tai daryti: yra lengvai pasiekiami „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Registrų centro, verslo įsipareigojimų, fizinių asmenų kredito istorijų duomenų bankai.

Smulkiojo verslo kreditavimas yra ganėtinai rizikinga veiklos sritis.

„Žiūrime į du dalykus: ar įmonei pinigų reikia sparčiau augti, ar lopyti susikaupusioms bėdoms, ar juo labiau finansiniams įsipareigojimams. Jei skolinamasi augimui – viskas gerai, bet jei paskolomis norima kompensuoti įsipareigojimus, arba neveikia verslo modelis, nieko gero, todėl tokioms įmonėms neskoliname“, – sakė bendrovės vadovas.

Pasak L. Armalio, pirmiausia žvelgiama į įmonės aktyvios veiklos laikotarpį, nors viena gali per pirmuosius du mėnesius parodyti neblogų rezultatų, jau turėti klientų, o kita gali ištisus metus nieko nedaryti. „Turime matyti, kad įmonė, jos verslo modelis veikia“, – tikino bendrovės vadovas.

Kita vertus, anot jo, vertinamas ir finansavimo prašančios įmonės vadovas. „Mums svarbu, ar tai profesionalas, ar jaunuolis, kuris savo verslą yra tik susikūręs vaizduotėje. Vertiname įmonės vadovo kredito istoriją – kaip jis elgtųsi iškilus sunkumų. Ką jis darys, jei verslas nepasiseks. Jeigu jis yra profesionalas, gavęs gerą atlyginimą, tikėtina, kad, nepasisekus verslui, grįš į darbo rinką. Jeigu tai jaunuolis, kuriam verslas yra „idėja fiks“, jo perspektyvos yra ribotesnės“, – svarstė L. Armalys.

Tokia smulkmeniška klientų atranka padeda pasiekti, kad iš 400 turimų klientų 4 proc., arba apie 15, yra problemiški. „Jei kliento verslas nepasiseka ir jis „užsidaro“, suteikiame galimybių per laikotarpį, neviršijantį trejų metų, sumokėti skolą dalimis. Kai kuriems pasiseka atsitiesti“, – sakė bendrovės vadovas.

Gali pasitaikyti ir tokių, kurie atvirai ignoruoja reikalavimus vykdyti įsipareigojimus. Prieš juos nieko naujo – yra teismai, antstoliai. „Mūsų kreditavimo verslas yra paprastesnis, bet kai girdime, kokia padėtis yra statybų, prekybos sektoriuose, apima nemalonios mintys. Lietuvoje atsiskaitymų problematika yra išskirtinai aktuali, juolab kad nėra rimtų svertų spausti skolininkus. Tai bendra lietuviška verslo problema, kad vieni kitiems yra skolingi“, – teigė L. Armalys.

Dairosi toliau

Startiniam kapitalui „Credital verslui“ neskolina, nes mano, kad verslas turėtų būti steigiamas arba iš santaupų, arba pasitraukus verslo partneriui ir panašiais būdais. Finansuotojai, kreditoriai nėra verslo partneriai. Tie, kurie tuo verčiasi, yra žmonės, turintys verslo patirties, vadinamieji verslo angelai.

Po Lietuvos banko globos skėčiu išskirtinai smulkiojo verslo finansuotojai nepatenka. Užteko, kad prieš steigiant įmonė, finansų rinkos priežiūros institucija įvertintų bendrovės steigėjų kvalifikaciją.

L. Armalio teigimu, Lietuvoje yra nemažai nebankinių kredito įmonių, finansuojančių smulkųjį verslą. Tačiau visos jos skolina ne mažiau kaip po kelias dešimtis tūkstančių eurų ir dažniausiai reikalauja užstato. „Credital verslui“ skolina ir kelis tūkstančius, bet ne daugiau kaip 20 tūkstančių, ir tuo išsiskiria ne tik Lietuvoje, todėl artimiausiu metu pradėti veiklą ir vienoje iš kaimyninių šalių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"