Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Importuojamų trašų kokybę kontroliuos įstatymu

 
2018 02 09 6:00
Nesant reglamento, į Lietuvą gali būti vežamos Rytų valstybėse ar kitur pagamintos nekokybiškos ar brokuotos trąšos.
Nesant reglamento, į Lietuvą gali būti vežamos Rytų valstybėse ar kitur pagamintos nekokybiškos ar brokuotos trąšos. pixabay.com nuotrauka

Ūkio ministerijos sudaryta darbo grupė rengia įstatymą, nustatantį trąšų ir tręšiamųjų produktų identifikavimą, pakavimą, ženklinimą, registravimą, valstybinę priežiūrą ir kitus reikalavimus. Šiuo metu į Lietuvos rinką tiekiamų trąšų kokybė nėra reglamentuojama.

Sureguliuoti tiekiamų rinkai trąšų reglamentavimą bandyta prieš kelerius metus. Tačiau 2013 metų gegužę įsigaliojusį Tiekiamų rinkai trąšų įstatymą vos po metų Seimas atšaukė kaip neatitikusį Europos Sąjungos (ES) reikalavimų. Iš esmės įstatymas net nebuvo įsigaliojęs, nes nustatytas pereinamasis laikotarpis ir kai kurios įstatymo nuostatos turėjo būti įtvirtintos Vyriausybės nutarimais, todėl iš tikro nekokybiškų trąšų įvežimo srautas niekada nebuvo sustabdytas.

Trąšų tyrimai, jų kokybė, atsakomybė už ES reikalavimų neatitinkančių trąšų arba ne „EB trąšų“ įvežimą ir prekybą iki šiol Lietuvoje nereglamentuojama jokiais teisės aktais. Manoma, kad dėl tokios netvarkos į Lietuvą gali būti vežamos Rytų valstybėse ar kitur pagamintos nekokybiškos ar brokuotos trąšos.

ES naudojamų trąšų kokybę reguliuoja 2003 metų spalio 13 dieną įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Visos trąšos, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus, gali būti laisvai tiekiamos visoje ES erdvėje. Jo neatitinkančių trąšų gamybos, tiekimo ir naudojimo reikalavimus savarankiškai nustato pačios ES valstybės narės. Bet Lietuvoje tokių reikalavimų nėra nustatyta.

Europos Taryba dabar svarsto naują tręšiamųjų produktų reglamentą, kurio reguliavimo sritis apima organines, organines mineralines, mineralines trąšas, kalkinimo, dirvožemio gerinimo medžiagas, augimo terpes, agronominius priedus, augalų biostimuliatorius ir tręšiamųjų produktų mišinius. Svarstomas reglamento projektas taip pat leidžia valstybėms narėms turėti savo nacionalinius reikalavimus.

Abejonės dėl rusiškų trąšų kokybės

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skelbiami įtarimai, kad su „Agrokoncerno“ grupe susijusios įmonės iš Rusijos gamintojų į Lietuvą importuoja amonio salietrą su priedais, galbūt siekdamos išvengti ES nustatyto antidempingo, ir dėl to galėjo būti nesumokėti keli milijonai eurų mokesčių. „Agrokoncerno“ pagrindinis akcininkas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

Sausį Seimo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Muitinės departamento direktorių Arūną Adomėną klausdama, ar importuojant trąšas iš Rusijos nepažeidžiamos antidempingo taisyklės. Ji taip pat teiravosi, kokiais principais remiantis imami produkcijos mėginiai ir atliekami laboratoriniai importuojamų trąšų tyrimai. Pernai gruodį į Ūkio ministeriją, Konkurencijos tarybą ir Seimo Ekonomikos komitetą „dėl dempinguotos produkcijos importo iš trečiųjų šalių“ taip pat kreipėsi Seimo nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas.

Importas be taisyklių

Lietuvoje susiklostė padėtis, kai ES reglamentą atitinkančioms įvežamoms trąšoms kokybės reikalavimai taikomi, o šio reglamento neatitinkančioms – ne. Jomis laisvai prekiaujama, jų kokybės valstybė nekontroliuoja ir už pažeidimus nebaudžia.

Kai kurie rinkos dalyviai teigia, kad Lietuvoje išparduodamos nekokybiškos, deklaruotų parametrų neatitinkančios trąšos, kurias pernelyg rizikinga vežti į kitas valstybes.

Kiek tokių trąšų cirkuliuoja Lietuvoje, duomenų neturi nei verslas, nei valstybės institucijos. Tačiau kai kurie verslininkai yra gavę pasiūlymų iš Rusijos gamintojų įsigyti brokuotų, ES reikalavimų neatitinkančių trąšų. Pasak jų, kai nėra jų kokybės reikalavimų, joms patekti į Lietuvą sudarytos idealios sąlygos.

Nekokybiškos trąšos nebūtinai gaminamos trečiosiose šalyse – ES šalyse taip pat gali būti pagaminta brokuotų trąšų. Tokios nekokybiškos prekės greičiausiai atsidurs Lietuvoje. Mat Latvijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ar bet kurioje ES valstybėje, išskyrus Lietuvą ir Maltą, leidžiama parduoti tik tas trąšas, kurios atitinka „EB trąšų“ reikalavimus, o atsakingos valstybės institucijos tikrina produkto ženklinimą, dokumentus ir produkto kokybę. Pavyzdžiui, trąšų sudėtį, priemaišų kiekį, atsparumą detonavimui ir kitus rodiklius.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai reglamentuoja tik organinių ir mineralinių trąšų panaudojimą, didžiausią leistiną azoto kiekį žemės ūkio naudmenų hektarui, trąšų naudojimą ekologiniuose ar tausojančios žemdirbystės ūkiuose, tręšimo planų sudarymą.

Nekokybiškų trąšų įsigiję Lietuvos ūkininkai gali išauginti mažesnį derlių, užteršti pasėlius, užnuodytoje žemėje išaugintuose produktuose gali likti žmonių sveikatai pavojingų elementų. Bet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ūkininkams pataria dėl trąšų kokybės patiems kalbėtis su pardavėju arba kreiptis į teismą.

Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą daugiausia trąšų įvežama iš šių trečiųjų šalių: Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Ukrainos, Kinijos. Daugiausia – iš Baltarusijos ir Rusijos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"