Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Įmonių priežiūrą dengia slaptumas

 
2018 03 29 6:00
Dviejų strateginių įmonių – “ORLEN Lietuvos” ir “Lietuvos geležinkelių” - interesai ne visada sutampa, tačiau komisijoje balsą turės tik valstybės įmonės pagrindinės akcininkės deleguotas narys.
Dviejų strateginių įmonių – “ORLEN Lietuvos” ir “Lietuvos geležinkelių” - interesai ne visada sutampa, tačiau komisijoje balsą turės tik valstybės įmonės pagrindinės akcininkės deleguotas narys. LŽ archyvo nuotrauka

Strateginių įmonių operatyvinę veiklą prižiūrinčią ir investuotojų patikrą vykdančią specialiąją Vyriausybės komisiją dengia slaptumo šydas. Aišku tik tai, kad kultūros viceministras joje dirbs viena koja, kad kiti nariai gali susidurti su interesų konfliktais, tačiau komisijos vadovas tikina ir tikisi, jog darbas vyks sklandžiai.

Vyriausybės komisija per tris veiklos savaites apsvarstė 4 paraiškas, tarp jų – 1 įmonės kreipimąsi dėl didelės apimties sandorio. Nė vienu atveju nebuvo nustatyta grėsmės nacionaliniam saugumui požymių.

„Komisija rinkosi du kartus. Tai reiškia, jog buvo informacijos, kurią siūlyta svarstyti. Susirinko nauji komisijos nariai ir priėmė sprendimus. Jie nerado pagrindo teikti Vyriausybei neigiamos išvados dėl investuotojo ar sudaromo sandorio“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininkas Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis.

Jis patvirtino dienraščio prielaidą, kad visuomenė apie šios institucijos darbą žinos nedaug. Mat strateginių įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas suteikia teisę investuotojams ar pareiškėjams, kurie kreipiasi dėl sudaromų didelių sandorių, nurodyti, jog teikiama informacija turi komercinės ar gamybinės paslapties, todėl yra konfidenciali. Tokiu atveju Vyriausybė ir komisija privalo užtikrinti informacijos konfidencialumą.

Pasak A. Mačiulio, investuotojai šia įstatymo nuostata dažniausiai naudojasi. Kita vertus, specialiųjų tarnybų ir kitų valstybės institucijų informacija, kuria vadovaudamasi komisija priima sprendimus, taip pat paprastai būna įslaptinta. Net ir tada, kai komisijos sprendimu nepatenkintas ūkio subjektas kreipiasi į teismą, su valstybės paslaptį sudarančia informacija gali susipažinti tik nuosprendį byloje priimantys teisėjai, bet ne ieškovai.

Apribojo Kultūros ministerijos atstovo įgaliojimus

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, pradėjusi savo veiklą beveik prieš mėnesį, pakeitė iki šiol dirbusią Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją. Jai taip pat vadovavo A. Mačiulis.

Kovo 2 dieną tuo metu atostogavusį ministrą pirmininką pavadavęs finansų ministras Vilius Šapoka savo potvarkiu patvirtino komisijos personalinę sudėtį ir 14 pakaitinių narių, kurie atstovaus valstybės institucijoms, kai komisijos narys laikinai negalės eiti pareigų dėl ligos, atostogų, komandiruočių ar kitų svarbių priežasčių. Vyriausybės nutarimu komisijoje dirba Energetikos, Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Susisiekimo, Ūkio, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos banko, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento deleguoti nariai – šių institucijų vadovų pavaduotojai, viceministrai arba kancleriai, departamentų vadovai, o vadovauja Vyriausybės kanceliarijos atstovas.

Vyriausybė atskirai apribojo vieno jos nario – Kultūros ministerijos atstovo – įgaliojimus. Jis komisijos veikloje dalyvaus tik tais atvejais, kai bus renkama informacija dėl transliuotojų ir retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, televizijos programų ir atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų, pareiškėjų, norinčių gauti transliavimo ir retransliuojamo turinio licenciją, asmenų, ketinančių įsigyti transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas bei kontrolę, ir su jais susijusių asmenų atitikties Visuomenės informavimo įstatymo numatytoms aplinkybėms.

A.Mačiulis „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad komisijos narys Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius net nebus kviečiamas į posėdžius, per kuriuos bus svarstomi didelės apimties gamtinių dujų pirkimo ar kiti operatyviniai įmonių sandoriai, priimami sprendimai dėl strateginių įmonių akcininkų patikros ar investuotojų į svarbias ūkio šakas atitikties nacionalinio saugumo kriterijams.

Prižiūrės valstybės ir privačias įmones

Sudaryti naują komisiją įpareigojo šių metų pradžioje Seimo priimtas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Nuo kovo 1 dienos jis pakeitė iki tol galiojusį Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymą.

Alminas Mačiulis. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Alminas Mačiulis. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Naujasis teisės aktas nustato, kad iš Vyriausybės ir specialiųjų tarnybų atstovų sudaryta komisija turi platesnius įgaliojimus tikrinti į strategines bendroves ateinančius investuotojus, prižiūrėti jų sudaromus didelius sandorius. Vyriausybinei komisijai pavesta tikrinti visus valstybės valdomų įmonių, taip pat į strateginių bendrovių sąrašą įrašytų trijų privačių įmonių sandorius, viršijančius 10 proc. jų metinių pajamų.

Į strateginių įmonių, kurias reguliuoja šis įstatymas, sąrašą įtrauktos ne tik visos stambiausios valstybės valdomos įmonės, bet ir trys didelės privataus kapitalo bendrovės – „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“.

Pagal įstatymą, vyriausybinei komisijai suteikta teisė vetuoti bet kokius strateginių įmonių stambesnius sandorius, jeigu bus nustatyta, kad jie neatitinka nacionalinio saugumo užtikrinimo reikalavimų. Galutinį sprendimą dėl tokio komisijos pasiūlymo turės priimti Vyriausybė.

Gresia milijonų eurų nuostoliai

Įstatymas nustato, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios valstybės ir privačios bendrovės privalo informuoti komisiją apie planuojamus pasirašyti arba jau sudarytų sandorių esminius pakeitimus, kai jų vertė viršija 10 proc. praėjusių finansinių metų įmonės metinių pajamų. Jos taip pat turi teisę kreiptis į komisiją dėl kitų savo sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros.

Komisija, gavusi pranešimą apie sandorį, ne vėliau kaip per 10 dienų privalo pranešti bendrovei, ar ketina pradėti to sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Jeigu per šį terminą patikra nepradedama, tai reiškia, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokiu atveju sandoris ar jau sudaryto sandorio esminis pakeitimas gali būti pasirašomas ir vykdomas.

Jei patikra pradedama, komisijai išvadas dėl tokio sandorio per 15 dienų turi pateikti Valstybės saugumo departamentas, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas, Generalinė prokuratūra, o jei reikia, – ir kitos institucijos. Esant svarbioms aplinkybėms šis terminas gali būti pratęsiamas dar 5 dienoms. Komisija išvadą dėl sandorio atitikimo nacionalinio saugumo interesams priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo patikros pradžios. Jeigu išvada neigiama, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną teikiama Vyriausybei, o ši galutinį sprendimą priima per 14 dienų.

Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, jog sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad jis prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėtas ir negalioja nuo Vyriausybės sprendimo dienos.

Privačios bendrovės, įtrauktos į strateginių įmonių sąrašą, ne kartą viešai reiškė nepasitenkinimą dėl tokios patikros, nuogąstavo, kad ji gali padaryti nepataisomos žalos, jeigu vykdomi sandoriai bus sustabdyti. 15 dienų verslo pasaulyje, kuriame vyksta didžiulė konkurencija, labai ilgas laiko tarpas, ypač kai konkurentai nesusiduria su panašiais apribojimais. Dėl to įmonės gali prarasti svarbių sandorių. Tarkime, dujų pirkimas biržoje vyksta tą pačią dieną, nelaukiant dviejų savaičių termino. Kai kurioms stambioms bendrovėms padaryta žala dėl nutraukto sandorio gali siekti 50 mln. eurų, tačiau įstatyme apie kokį nors žalos atlyginimą nė neužsimenama.

A.Mačiulis ramino, kad komisija suksis kur kas greičiau, nei nustatyta teisės akte. „Komisijai suteiktas 15 dienų terminas patikrai atlikti, bet tai nereiškia, jog 15 dienų ją ir vilkinsime. Priėmę paraišką mes jau kitą dieną kreipiamės į įstatyme įvardytas valstybės institucijas, kad jos kuo skubiau pateiktų informaciją, susijusią su prašymo turiniu. Jeigu informacija nekelia abejonių, taikome rašytinę procedūrą ir jau kitą dieną rašome teigiamą išvadą. Jei bus taip, kad abejonių kils, komisija rinksis, diskutuos ir priims teigiamą sprendimą arba neigiamą išvadą Vyriausybei. Labai tikiuosi, jog Vyriausybė sprendimų irgi nevilkins“, – dėstė komisijos pirmininkas.

Interesų konfliktas dėl valstybinių įmonių

Šalies pramonininkai yra išsakę abejonių dėl galimo komisijos narių interesų konflikto. Antai komisijos nariais paskirti Susisiekimo, Energetikos, Finansų ministerijų deleguoti atstovai, nors šios ministerijos yra kai kurių valstybės įmonių, konkuruojančių rinkoje su privačiomis bendrovėmis, kurios įtrauktos į strateginių įmonių sąrašą, savininkės. Pavyzdžiui, „Klaipėdos nafta“ uostamiestyje varžosi su privačiomis įmonėmis Klaipėdos uoste, „Lietuvos energijos“ vėjo jėgainės – su privačių bendrovių vėjo jėgainėmis. „Lietuvos geležinkelių“ interesai gali kirstis su lenkų investuotojų valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla.

Kaip komisija vengs šio potencialaus interesų konflikto? A. Mačiulio teigimu, ankstesnės komisijos veikla parodė, kad tokio interesų konflikto, kai komisijos nariai protegavo vieną ar kitą valstybės įmonę, nekilo. „Juo labiau jog valstybės įmonių valdymas, kaip žinote, yra depolitizuotas. Jų stebėtojų tarybose ir valdybose negali būti politinio pasitikėjimo pareigūnų. Valdininkų dalyvavimas taip pat smarkiai apribotas. Šių įmonių valdymo organuose dominuoja nepriklausomi nariai. Manau, dėl to interesų konflikto negalėtų kilti. Juk komisijos sprendimai priimami balsų dauguma. Net jei kuriam nariui ir kiltų pagunda (mano praktikoje to dar nebuvo), dar nereiškia, kad ir likusieji balsuotų neskaidriai“, – svarstė pašnekovas.

Pirmos instancijos teismus laimi komisija

Ankstesnės sudėties investuotojų tikrinimo komisija veikia nuo 2009-ųjų. Pirmus penkerius metus ji, anot A. Mačiulio, rinkdavosi gana retai, bet nuo 2015-ųjų, kai įsigaliojo strateginių įmonių veiklą reglamentuojančio įstatymo pataisos, institucijos darbo krūvis gerokai padidėjo.

Alminas Mačiulis: „Labai tikiuosi, kad Vyriausybė sprendimų irgi nevilkins.“

Nuo 2015 iki 2018 metų kovo 1 dienos potencialūs investuotojai pateikė komisijai 268 paraiškas. Per tą laiką ji priėmė 13 sprendimų nepritarti investuotojų ketinimams ir 255 teigiamas išvadas. „Neigiami sprendimai sudarė iki 5 proc. visų išvadų“, – pabrėžė A. Mačiulis.

Dėl neigiamų komisijos išvadų 5 investuotojai kreipėsi į teismą. Šiuo metu pirmos instancijos teismai dėl 4 ieškinių yra priėmę komisijai palankius sprendimus, o vienas procesas dar nesibaigęs.

Tuometei komisijai vadovavęs A. Mičiulis negalėjo atskleisti, kokiais motyvais vadovaujantis potencialūs investuotojai buvo įvertinti neigiamai. „Įstatymas apibrėžia kriterijus, pagal kuriuos investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Komisija, remdamasi informacija, gauta iš valstybės institucijų, vieną tų kriterijų ir pritaikė. Dažniausiai informacija, kuria vadovaujamasi, turi slaptumo žymą“, – sakė jis.

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas priminė, kad ir naujos komisijos darbo detalės nebus viešinamos. „Aišku, kai investuotojas kreipiasi į teismą, o šis pareikalauja komisijos posėdžio protokolo ir nutariamosios dalies, kurioje įrašoma neįslaptinta informacija, ji tampa prieinama. Kita vertus, jei teismas reikalauja ir įslaptintos informacijos, ją teikia institucija, kuri tokią informaciją teikė komisijai, bet valstybės paslapčių reglamentavimas mūsų šalyje gana griežtas. Šiuo atveju teisėjai gali susipažinti su ta informacija, o ieškovai – ne visada“, – aiškino A. Mačiulis.

Ar tai reiškia, kad visuomenė ir nesužinos, kurie valstybės saugumui grėsmę keliantys investuotojai neįleisti į Lietuvą, kurie grėsmingi sandoriai – sustabdyti ir kodėl? Tiesiog dirbant komisijai žmonės turėtų jaustis saugesni?

Komisijos nariais paskirti Susisiekimo, Energetikos, Finansų ministerijų deleguoti atstovai, nors šios ministerijos yra kai kurių valstybės įmonių, konkuruojančių rinkoje su privačiomis bendrovėmis, savininkės.

„Ką reiškia – „visuomenė nesužinos“? Jeigu sprendimas teigiamas, intereso viešinti komisijos veiklos lyg ir nėra. Bendrą statistiką pateikiau labai atvirai. Bet apie išvadų turinį neturiu teisės pasakoti. Kita vertus, jeigu investuotojas gavo neigiamą sprendimą, jo diskrecija yra pareikšti abejones, pasipiktinimą ar dar ką nors. Tokiu atveju ir komisija komentuoja tiek, kiek gali. Galų gale demokratinėje teisinėje valstybėje galutinį sprendimą priima teismas“, – pabrėžė Vyriausybės kanclerio pavaduotojas.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija

PareigosKomisijos narys
Vyriausybės kanclerio pavaduotojasAlminas Mačiulis (pirmininkas)
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus
Krašto apsaugos ministerijos kanclerėDaiva Beliackienė
Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojasKęstutis Budrys
Energetikos ministerijos kanclerėAgnė Amelija Kairytė
Lietuvos banko Saugos departamento direktoriusAidenas Karpus
Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktoriusSaulius Kerza
Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė, atliekanti ministerijos kanclerio funkcijasIlona Pileckienė
Ūkio ministerijos kanclerisNerijus Rudaitis
Policijos generalinio komisaro pavaduotojasEdvardas Šileris
Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotojaDalia Tamošiūnienė
Kultūros ministerijos kanclerisLaimonas Ubavičius
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojasDarius Valys
Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorėAušra Vičkačkienė

Šaltinis: Vyriausybė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"