Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Imigrantai atsiveža ir darbo, ir „šešėlio“

 
2018 02 22 9:20
2017 metais Lietuvoje buvo nustatyta 130 nelegaliai dirbančių užsieniečių.
2017 metais Lietuvoje buvo nustatyta 130 nelegaliai dirbančių užsieniečių. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Per porą metų Lietuvoje pagal nacionalines vizas apsigyvenusių trečiųjų šalių piliečių patrigubėjo, o įsidarbinusių darbo imigrantų padaugėjo keturgubai. Prie darbo imigracijos augimo prisidėjo nuo 2017 metų palengvintos leidimų dirbti suteikimo ir nacionalinių vizų išdavimo sąlygos, tačiau kartu atsiranda ir naujesnių „šešėlio“ formų.

Vien praėjusių metų antrąjį pusmetį Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių piliečiams Migracijos departamentas išdavė nacionalinių vizų daugiau negu per visus 2016-uosius, o per metus tokių vizų, suteikiančių galimybę šalyje gyventi metus, išduota dvigubai daugiau. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, praėjusiais metais buvo įdarbinta beveik dvigubai daugiau užsieniečių, negu išduota nacionalinių vizų. Veikiausiai taip atsitinka tada, kai tie patys žmonės įdarbinami kelis kartus arba atvyksta į komandiruotę pagal trumpalaikes arba daugkartines vizas. Be to, nuo praėjusių metų birželio įsigaliojo bevizis režimas su Ukraina ir Gruzija, o norint įsidarbinti Lietuvoje nuo pernykščio sausio jau nereikėjo turėti Valstybinės darbo inspekcijos leidimo.

„Sunku pasakyti, kuri priežastis daugiau lėmė tokį darbo imigrantų gausėjimą Lietuvoje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Du sąrašai

Praėjusiais metais atsirado galimybė trečiųjų šalių piliečiams atvykti pagal trūkstamų profesijų sąrašus, prieš tai negavus Valstybinės darbo inspekcijos leidimo dirbti.

Pasak Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjo Lino Kadžio, 2017 metais Lietuvoje lengvesniais būdais negu anksčiau gali būti įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai, kurių profesijos patenka į sudarytus du profesijų, kurių darbuotojų trūksta šalyje, sąrašus. Plačiausią iš jų, kuriame yra surašytos darbininkiškos profesijos, tvarko Lietuvos darbo birža, o šalyje trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų sąrašą kas pusmetį peržiūri ir papildo Ūkio ministerija.

Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad praėjusiais metais Lietuvoje dirbo 52 užsienio šalių, nepriklausančių ES, piliečiai, tačiau absoliučiai didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai. Nepalyginamai daugiau negu kitų profesijų atstovų įdarbinta krovininio transporto vairuotojų, bet nuo antrojo pusmečio akivaizdžiai pagausėjo statybininkų.

Pasak LDB atstovės, nuo praėjusių metų sausio užsieniečiai, kurie patenka į trūkstamų profesijų sąrašą, yra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Todėl visos informacijos nuo to laiko Lietuvos darbo birža neturi.

Ūkio ministerijos tvarkomame sąraše dabar yra 27 Lietuvos darbdaviams aktualiausios profesijos, priskiriamos daugiausia informacinių technologijų (IT) ir ryšių, apdirbamosios pramonės bei orlaivių techninės priežiūros sektoriams. L. Kadžio teigimu, šie specialistai yra rengiami aukštosiose mokyklose 3–4 metus arba turi pripažintą ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį.

„Sąraše minimų profesijų darbuotojų trūksta ir kitose ES valstybėse. 2020 metais ES šalyse numatomas 900 tūkst. IT specialistų trūkumas, – pasakojo ministerijos atstovas. – Eurostato duomenimis, IT specialistai Lietuvoje sudaro 2 proc. visų užimtųjų, kai ES vidurkis yra 4 proc., o, pavyzdžiui, Estijoje IT srities darbuotojai sudaro 5 proc., Švedijoje – 6 proc., Suomijoje – 7 proc. visų dirbančių žmonių.“

Migracijos departamento duomenimis, 2017 metais į Lietuvą atvyko 216 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų. Iš jų 65 proc. – IT ir ryšių specialistai, 20 proc. – apdirbamosios gamybos technologai, 15 proc. – olaivių techninės priežiūros žinovai.

Praėjusiais metais Lietuvoje dirbo 52 užsienio šalių, nepriklausančių ES, piliečiai, tačiau absoliučiai didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai.

Konkuruoja valstybės

Panašius trūkstamų profesijų specialistų, kurių kviečiamasi ir iš trečiųjų šalių, sąrašus sudaro ir kai kurios kitos ES valstybės, bet tai daro atsargiau arba neriboja, tačiau ir neskatina. Antai Latvijoje panašaus sąrašo projektas yra, bet jo patvirtinti Ekonomikos ministerija neskuba, kol nebus aptartas specialybių poreikis. Ministerija prieštarauja, kad į sąrašą patektų vairuotojai, žemės ūkio profesijos, nes, kaip teigiama, tokio darbo šalyje ieško apie 80 tūkst. žmonių. Tačiau, ministerijos požiūriu, reikėtų papildomų pajėgų sparčiai augančiam IT sektoriui, nors jam atstovaujančios vietinio kapitalo įmonės šias profesijas siūlo iš sąrašo išbraukti.

Darbo jėgos deficitą jaučia ir kitos ES valstybės, o dėl palyginti pigiai mokamų Ukrainos žmonių, kurių į Europą plūsta daugiausia, aršiausiai kaunasi šiai šaliai artimiausios pagal atstumą arba mentalitetą Vidurio ir Rytų Europos valstybės.“Ukrainos kaimynės yra ir Lenkija, Čekija, Slovakija, kurios jų irgi laukia. Mes kol kas smarkiai atsiliekame. Gauti daugkartinę vizą ukrainiečiui, baltarusiui ar moldavui dabar trunka mažiau, bet nepamirškime, kad jam nėra prasmės atvykti, jei mokėsime mažiau negu vietiniam darbuotojui. Tai supranta ir kaimynių valstybių, su kuriomis konkuruojame, įmonių vadovai, – svarstė Lietuvos ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas Arūnas Bertašius. – Pigiau negalime samdytis, nes žmonės važiuos į šalį, kurioje už tokį pat darbą mokės daugiau. Jie turi iš ko rinktis. Todėl neteisūs tie, kurie kalba, kad darbdaviai užsieniečiui už darbą moka mažiau negu vietiniams.“

Atvažiuoja ir „šešėlis“

Neoficialiai kalbama, kad kartu su darbo imigracija Lietuvos darbo rinkoje apsigyvena ir nelegali veikla, retesnės sukčiavimo, mokesčių slėpimo, nelegalaus įdarbinimo schemos.

Klaipėdos regiono trišalės tarybos narys Raimondas Tamošauskas „Lietuvos žinioms“ teigė išgirstąs pastabų, kad kai kuriose srityse, ypač transporto ir statybų versle, atsiranda daugiau įmonių, kurios, sudariusios sutartis su partneriais trečiojoje šalyje, pasikviečia žmonių į komandiruotes. Jiems moka algą, kuri mažai skiriasi nuo siunčiančios įmonės, o skirtumą iki mokamos vietos darbininkams sudaro siuntėjo mokami komandiruočių pinigai, kurie Lietuvoje neapmokestinami.

„Tai reiškia, kad juos pasikvietusiai mūsų bendrovei jie sutaupo ne mažiau kaip 31 proc. „Sodros“ mokesčių, kuriuos įmonei reikėtų mokėti už savo darbuotoją“, – aiškino R. Tamošauskas. – Paprastai priimanti įmonė už atsiųstus darbuotojus jų siuntėjai sumoka kaip už paslaugą. Tai yra pigiau, negu samdytis vietinį darbuotoją. Tie žmonės, čia gaudami beveik neapmokestintą algą, neišvengia problemų neturėdami socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo.“

Pašnekovo teigimu, prisikviesdamos užsieniečių, Lietuvos vežėjų įmonės taiko atlyginimų dempingą ir taip didina dalį Europos vežimų rinkoje.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Gediminas Noreika pripažino, kad gausėjant užsienio migrantų daugiau galvos skausmo turi ir inspekcija. Pasak jo, 2017 metais Lietuvoje buvo nustatyti 130 nelegaliai dirbę užsieniečiai, 2016 metais – 60.

G. Noreika neprieštaravo, kad supaprastėjus įdarbinimo iš trečiųjų šalių darbuotojų tvarkai Lietuvos darbo rinkoje padaugėjo iš tų šalių komandiruotų darbuotojų. VDI pernai gavo 2724 pranešimus apie į Lietuvos įmones komandiruotus darbuotojus iš trečiųjų šalių. Dėl komandiruojamų į Lietuvą darbuotojų 2017 metais VDI atliko 57 įmonių patikrinimus. Buvo nustatytos 2 įmonės, kuriose užsieniečiai dirbo nesilaikant jiems nustatytos įdarbinimo tvarkos. Visi nustatyti nelegaliai dirbę užsieniečiai dirbo Vilniuje, statybų sektoriuje.

Dėl minimų užsienio valstybės darbuotojui mokamų dienpinigių jis paaiškino, kad užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojui mokami dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, yra laikomi darbo užmokesčio dalimi, bet tai netaikoma, kai komandiruotės trukmė neviršija trisdešimt dienų.

Kita vertus, anot G. Noreikos, pastaruosius dvejus metus Lietuvos statybų sektoriuje daugiau darbuotojų iš Ukrainos komandiruoja Lenkijos įmonės. „Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra net buvę Lenkijoje ir su šios šalies įmone nėra sudarę darbo sutarčių. Jie, padedami tarpininkų, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis ir negauna už darbą priklausančio atlyginimo“, – pasakojo jis.

Kitais atvejais nustatyta, kad dalis Ukrainos piliečių dirba Lietuvoje pas fizinius asmenis. Šie ukrainiečiai yra atvykę savo iniciatyva, pasinaudoję beviziu režimu, tačiau neturi teisės čia dirbti arba verstis kita veikla.

Kuria barjerus

Vyriausybė tobulina įstatymus, kuriais ribojama galimybė apeiti užsieniečių darbą Lietuvoje reglamentuojančius teisės aktus, ir imasi papildomų priemonių.

Pasak L. Kadžio, nuo praėjusių metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojo pareiga įmonėms, į kurias komandiruojami trečiosiose valstybėse įsteigtų įmonių darbuotojai, teikti informaciją apie šiuos darbuotojus Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniams skyriams. Trečiųjų šalių darbuotojus priimanti įmonė turi per 7 kalendorines dienas nurodyti komandiruoto užsienio šalies piliečio duomenis, komandiravimo vietą ir komandiruotės terminus.

Migracijos departamentas irgi nustato komandiruočių režimo pažeidimų. „Ne kartą atsisakėme išduoti vizas arba jas panaikinome, pastebėję panašių ketinimų. Kovodami su reiškiniu, nuo šių metų aktyviau bendradarbiausime su VDI“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Jos teigimu, nuo šių metų yra sudaromas įmonių, kurioms leidžiama paprasčiau gauti metus galiojančias nacionalines vizas įdarbinamiems užsieniečiams, sąrašas. Patekti į jį pageidaujančias įmones departamentas patikrina, ar jos nėra skolingos valstybės biudžetui, ar nebuvo baustos už nelegalų įdarbinimą. Šis sąrašas labiau orientuojamas į įmones, priimančias darbininkiškų profesijų atstovus. Dabar jame yra 43 įmonės. „Pusmetį stebėsime procesą, ir jei pasitvirtins, tokią praktiką tęsime“, – sakė Migracijos departamento vadovė.

Departamentas nefiksuoja atvejų, kai dirbti į Lietuvą atvyksta trečiųjų šalių atstovai, vizas gavę Lenkijoje, kurioje ši procedūra yra perpus trumpesnė ir gerokai paprastesnė nei Lietuvoje.

Verslas piktinasi, kad yra apkraunamas papildomais rūpesčiais ir reikalavimais, kurie dar ilgina užsieniečių priėmimo procesą. „Manau, bandome ieškoti unikalaus lietuviško kelio: kažką leidžiame, kažko neleidžiame. Prisigalvoję išimčių, tik kenkiame sau. Turėtume būti drąsesni. Lietuvos įstatymai pakankamai reguliuoja užsieniečių darbą Lietuvoje. Pažeidimų būna visose ūkio srityse. Reikia juos kontroliuoti, užuot papildomais darbais apkrovus sąžiningas įmones, kurios nė pamąstyti negali apie kokius nors pažeidimus“, – neabejojo A. Bertašius.

Nacionalinės vizos, išduotos trečiųjų šalių piliečiams

MetaiI pusmetisII pusmetisPer metus
20153834677010 604
20167320983817 158
2017116911735229 043

Šaltinis: Migracijos departamentas

Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas Lietuvoje

MetaiĮdarbinta žmonių
20101808
20113327
20124627
20135101
20145382
20158899
201619 664
201745 601

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Darbo imigrantų pilietybė

PilietybėDalis struktūroje, proc.
Ukraina61
Baltarusija22
Moldova3
Kinija3
Rusija2
Indija2
Nepalas2
Gruzija1
Kitos4

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Populiariausios užsieniečių darbininkų specialybės

ProfesijaLeista ir nuspręsta įdarbinti
Tarptautinių krovinių vežėjas1346
Plytų mūrininkas463
Restorano virėjas436
Betonuotojas354
Suvirintojas286
Apdailininkas159
Elektrikas132
Stalius114
Tinkuotojas108
Pardavimo vadybininkas107

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"