Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Idėją mažinti plastiko maišelių naudojimą palaiko ne visi

 
2018 08 09 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos prekybininkai nuo kitų metų pirkėjams nebegalės veltui dalyti plastiko maišelių. Tačiau jiems ketinama nustatyti ir daugiau ribojimų. Maišelių tiekėjai ir gamintojai nesutaria dėl naujovės poveikio. Vieni sako, kad plastiko maišelių naudojimas kasmet smuks 10–20 proc., kiti prognozuoja, kad tai neturės pasekmių nei verslui, nei pirkėjų įpročiams, nei gamtai – esą ten, kur jų nuperkama daugiausia, tie maišeliai jau apmokestinti.

Vienas naujausių siūlymų – atsisakyti dviprasmiškai vertinamų aerobiškai skaidžių maišelių. Jie laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet dabar požiūris keičiasi. Jų gamybą Lietuvoje jau nuo kitų metų siūloma uždrausti.

Naujas pataisas siūlo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Anot jos, aerobiškai skaidūs maišeliai yra kenksmingesni negu iš paprasto plastiko.

„Teigiant, kad tai yra suyranti pakuotė, formuojama klaidinga vartotojo elgsena juos įsigyti ir netiesiogiai skatinama šiukšlinti, o ne didinamas ekologinis sąmoningumas“, – tvirtino V. Vingrienė.

Anot jos, tokie maišeliai irsta etapais, turi būti tam tikra temperatūra ir šviesa, o jūroje ir sąvartynuose jie apskritai neskyla.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė pabrėžia, kad nėra patikimų greitai suyrančių maišelių naudos aplinkai įrodymų.

„Nėra įrodymų, kad jie visiškai apskritai suirs, jau gal net yra daugiau kažkokių priešingų duomenų. Kad mikroplastikas paplinta, dar daugiau juo kvėpuojame, jis nematomas“, – teigė A. Bagočiutė.

Kitos idėjos – visiškas draudimas

V. Vingrienės pataisa – ne vienintelis bandymas dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą. Seime jau sklando idėja, kad reikia apmokestinti ir pačius ploniausius, iki 15 mikronų storio maišelius, kurie dalijami veltui.

Blogiausiu atveju siūloma juos uždrausti – keisti popieriniais maišeliais. Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė A. Bagočiutė žada, kad mažų plastiko maišelių apmokestinti ar drausti neketinama.

Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Kęstučio Mažeikos teigimu, neapmokestinti ploniausi plastiko maišeliai yra taršiausia prabangos prekė.

„Tai papildomas saugumas, prabanga. Ne visi automobilį draudžiasi kasko, nes ne visi gali tai sau leisti. Taip ir maišelis – reikia pamatuoti riziką, ar jis būtinas. Jeigu produktas, kurį perki, gali sukelti papildomų nepatogumų – prekės prabėgs, suteps, dedi į tokį maišelį ir susimoki už jį“, – teigė parlamentaras.

Jis taip pat mano, kad turėtų būti apmokestinamas pradinis teršėjas – plastiko maišelių gamintojai ir importuotojai. Tam pritaria ir V. Vingrienė: „Tada visa grandinė, o ne tik pirkėjas, turės galvoti apie ekologiškus ir netaršius maišelius.“

V. Vingrienė neatmeta galimybės įpareigoti prekybininkus pajamas už visų plastiko maišelių pardavimą pervesti valstybei kaip mokestį už aplinkos teršimą, o ne iš jų užsidirbti.

Popieriniai – brangesni

Kauno maišelių tiekimo bendrovės „Divum“ vadovas Darius Remėza tiki, kad apmokestinus maišelius jų suvartojimas mažės. Jis pažymėjo, kad kai kurie klientai plastiko maišelius keičia storesniais ar popieriniais, nes jie neapmokestinami.

Tačiau D. Remėza užsiminė apie specialaus pakavimo – vadinamojo kraft – popieriaus, naudojamo maišelių gamybai, trūkumą rinkoje: „Plastiko žaliavų kainos stabilesnės, o kraft popierius brangsta ir gerokai.“

Bendrovės „Plasteda“ vadovas ir savininkas Edvinas Podskočimas įsitikinęs, kad maišelių apmokestinimas „nieko nepakeis“.

„Man juokinga, kad į juos koncentruojasi. Ne maišelis teršia, o žmogus (...). Reikia suteikti galimybę nešiukšlinti“, – tikino verslininkas.

E. Podskočimas skeptiškai vertina galimybę apmokestinti ir labiausiai teršiančius mažus maišelius bei pakavimui labiau naudoti popierių.

„Popierių pagaminti daug didesnė žala gamtai – kertami medžiai, naudojama elektra, vanduo“, – aiškino jis.

Maždaug prieš 10 metų daugiakartinio naudojimo pirkinių maišelius eksportui ir Lietuvos prekybos tinklams Kinijoje pradėjusios gaminti bendrovės „Bagfactory“ generalinis direktorius ir vienas savininkų Gvidas Krolis neslepia, kad prekybos tinklai iš maišelių gauna dideles pajamas.

„Plastikiniai maišeliai, paprastai 20–30 mikronų, yra turbūt vienas didžiausių vienkartinės pakuotės apyvartos objektų prekybos tinklams ir svariai prisideda prie jų bendrų apyvartų“, – sakė G. Krolis. Jis įsitikinęs, kad dėl to plastiko maišeliai iš prekybos centrų greitai nedings.

Žuvis ir mėsa – į popierių

Didžiuosiuose prekybos centruose jau seniai maišeliai nėra dalijami nemokamai. „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pranešė, kad tinkle prekiaujama gamtoje suyrančiais maišeliais.

„Iki“ siūlomi maišeliai yra iš perdirbto plastiko. Įmonės komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė tikina, kad jie parduodami tik paprašius pirkėjams, specialiai nesiūlomi. „Lengvus permatomus maišelius šviežios žuvies ir mėsos skyriuose prieš trejus metus pakeitėme rudu vyniojamuoju popieriumi“, – sakė ji. Anot B. Čaikauskaitės, per kelerius metus maišelių pardavimas sumažėjo 7–10 procentų.

„Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė praneša, kad tinkle yra ne tik perdirbtų plastiko maišelių, bet ir pagamintų iš cukranendrių pluošto, kelių rūšių daugkartinio naudojimo medžiaginių maišelių bei sulankstomų kartoninių dėžių. Pasak jos, vienkartinių maišelių per pirmąjį šių metų pusmetį parduota virš 19 mln., pernai – 38 mln., o daugkartinių maišelių – atitinkamai 224 tūkst. ir 340 tūkstančių.

„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė sako, kad, siekiant paskatinti pirkėjus vietoj plastiko maišelių rinktis daugkartinius arba popierinius maišelius, plastiko maišeliai buvo pabranginti. Taip pat tinklas turi medžiaginių daugkartinio naudojimo maišelių, skirtų vaisiams, daržovėms, riešutams.

Pokyčiai – nuo sausio

Seimas 2016 metų birželį priėmė pataisas, kurios nuo 2019 metų leis prekybininkams neimti mokesčio tik už labai plonus (plonesnius kaip 15 mikronų) plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams.

15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebebus galima dalyti veltui.

Prekybininkai, iki šiol neapmokestinę maišelių, dar aktyviai nereaguoja į naują reikalavimą. Jų gamintojai sako, kad dalis tokių prekybininkų nustatys simbolinę – vieno ar kelių centų – kainą ir įstatymą įvykdys.

Dabar prekybos tinkluose siūlomi įprastiniai plastiko maišeliai, pagaminti iš polimero, į kurį gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų, yra ilgai yrantys. Aerobiškai skaidžių maišelių sudėtyje yra skilimą į mikrodaleles spartinančių priedų – toks plastikas, ilgesnį laiką veikiamas šilumos arba ultravioletinės šviesos, tampa trapus ir skyla.

Aplinkos ministerijos duomenimis, plastiko maišelių, kurių nuo sausio prekybininkai nebegalės dalyti veltui, užpernai išdalyta mažiau negu 2015 metais, kai vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 37 didelius pirkinių maišelius ir 239 mažus (iki 15 mikronų), o 2016 metas atitinkamai – 36 ir 224.

„Numatytą 40 pirkinių maišelių skaičių vienam gyventojui pasiekti iki 2025 metų Lietuva jau pasiekė“, – tvirtino A. Bagočiutė.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais į Lietuvą importuota 8,2 tūkst. tonos maišų ir krepšių iš polietileno už 18,287 mln. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"