Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Gyvendami skurdžiai švaistome maistą

 
2018 05 29 10:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje ketinama sudaryti palankesnes sąlygas dovanoti nesuvartotą maistą – labdarai ir paramai galės būti skirta kur kas įvairesnių maisto produktų nei iki šiol.

Mūsų šalis kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis yra įsipareigojusi iki 2030 metų išmetamo maisto kiekį sumažinti perpus.

Kiekvienas statistinis mūsų šalies gyventojas kasmet išmeta apie 55 kilogramus maisto.

Daugiau labdarai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai kartu su kolegomis iš Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų parengė naują Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašą. Juo siekiama mažinti prekyboje, gamyboje ir viešojo maitinimo sektoriuje susidarančių maisto atliekų kiekį ir numatyti galimybes vis dar tinkamus vartoti maisto produktus perduoti labdarai.

Šiuo metu visuomenei svarstyti pateiktame aprašo projekte siūloma gerokai išplėsti labdarai perduodamo maisto asortimentą. Be to, numatytos išimtys, leidžiančios pratęsti tam tikrų atiduoti labdarai skirtų produktų rekomenduojamą tinkamumo vartoti terminą, kai įsitikinama, kad tokie produktai išliks saugūs ir kokybiški.

VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Mačytė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pagal naująją tvarką labdarai galės būti atiduoti fasuoti maisto produktai iš viešojo maitinimo įmonių – padažai vienkartiniuose indeliuose, krekeriai, sausainiai ar kiti. Labdarai galės būti perduodama ir kur kas daugiau gyvūninės kilmės produktų. Dabartiniame apraše tarp šios grupės maisto produktų įrašytas tik medus ir jo produktai. Vargstančiuosius galės pasiekti ir kiaušiniai, kurie labdarai galės būti atiduodami praėjus 21 dienai nuo jų padėjimo, taip pat žuvų, mėsos, pieno konservai.

„Vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į ženklinimą. Produktai, paženklinti „Tinka vartoti iki“, po nurodytos datos yra nesaugūs vartoti, jų negalima nei parduoti, nei atiduoti labdarai. Produktai, paženklinti „Geriausias iki“, ir po nurodytos datos tam tikrą laiką gali būti atiduodami labdarai“, – aiškino L. Mačytė.

Pasak jos, produktams su ženklais „Geriausias iki“ yra nustatytas laikas, per kurį jie gali būti perduoti labdarai. Iki šiol ilgiausias laikas yra 2 mėnesiai, o dabar kai kurioms produktų grupėms jį numatoma pratęsti ir iki metų. Kaip pavyzdį L. Mačytė paminėjo makaronus, kurie ir po metų gali būti tinkami maisto gamybai, jei tik bus tinkamai saugomi.

Valstybinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai atliko šių produktų tinkamumo vartoti termino pratęsimo rizikos vertinimą, remdamiesi atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais ir kitų šalių patirtimi. Terminą bus leista pratęsti tik tiems produktams ir tokiam laikui, iki kurio jie išlieka visiškai saugūs ir kokybiški.

VMVT specialistės teigimu, numatyta gamintojams suteikti teisę atiduoti labdarai tokius produktus, kurių jie negali tiekti į rinką, bet jie yra tinkami vartoti. Tai ir eksperimentiniai gaminiai, tarpiniai produktai, susidarantys fasavimo metu.

Mažins švaistymą

Lietuvai sunkiai kapstantis iš skurdžiausių ES šalių grupės, kiekvienas statistinis mūsų šalies gyventojas kasmet išmeta apie 55 kilogramus maisto. Nors tai yra kur kas mažiau nei statistinis ES vidurkis, siekiantis 173 kilogramus, tačiau į sąvartynus iškeliaujančio maisto kiekį vis vien būtina mažinti.

„Siekiame aktyviai prisidėti prie iniciatyvų, skatinančių tvarų vartojimą ir maisto švaistymo mažinimą. Tad manau, kad priėmus naujos redakcijos Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašą, palengvės labdaros organizacijų veikla, jos turės galimybę dar daugiau maisto produktų perduoti labdarai“, – teigė VMVT direktorius Darius Remeika.

Vilniuje įvykusiame forume, kuriame buvo aptariama maisto nuostolių ir švaistymo prevencija, dalyvavęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis pažymėjo, jog yra tiesiog neetiška švaistyti maistą, kai šalia yra daug skurstančių ar net badaujančių žmonių. „Eurostato duomenimis, apie 73 proc. žmonių supranta, kad švaisto maistą, tačiau, kaip paaiškėjo, Lietuvoje tai suvokia tik 44 procentai. Dalis produktų išmetama dėl mūsų perfekcionizmo – prekybos centrai nepriima gumbuotų obuolių, tad jie dažniausiai išmetami, bet juk juos galėtų panaudoti darželiai, mokyklos, ligoninės. Maistas švaistomas visose tiekimo grandyse. Iššvaistome milžiniškas sumas pinigų, kartu kenkdami aplinkai ir netausodami gamtos išteklių“, – forume kalbėjo jis. Anot V. Andriukaičio, suskaičiavus visas sąnaudas, tekusias maisto, kuri vėliau išmetame, gamybai, paaiškėja, kad vėjais kasmet paleidžiama apie 143 mlrd. eurų.

Skaičiuojama, kad kasmet ES iššvaistoma 88 mln. tonų maisto – tai 20 proc. viso Bendrijos šalyse pagaminamo maisto. Itin daug maisto – iki 40 proc. – iššvaistoma namų ūkiuose.

Atiduoda Maisto bankui

„Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog bendrovė supranta, kad maisto švaistymas yra nemenka problema, todėl jau ne vienus metus savanoriškai įgyvendina iniciatyvas, padedančias mažinti susidarančių maisto atliekų kiekį. Tai daroma kartu su Maisto banku. Nuo 2014 metų skurstančiųjų maitinimui perskirstoma bakalėja ir duonos gaminiai. Pernai perskirstyta per 420 tonų maisto produktų.

„Šiuo metu ieškome galimybių paaukoti ir besibaigiančio galiojimo šviežius produktus. Apie 96 proc. prekybos ar šviežio maisto gamybos veikloje susidarančių maisto likučių atiduodame perdirbimo įmonėms, kurios juos paverčia energijos gamybai tinkama biomase. Likusi dalis atiduodama vietos ūkininkams, kurie maisto likučius panaudoja tiek kompostuodami, tiek gamindami pašarą gyvuliams“, – dėstė E. Dapkienė.

Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sakė, kad bendrovė beveik dešimtmetį Maisto bankui atiduoda paskutinę dieną galiojančius maisto produktus. Ir šiuo metu šis tinklas yra vienas didžiausių šio fondo rėmėjų, surenkantis apie 45 proc. maisto, kuris per Maisto banką pasiekia skurdžiausiai gyvenančius žmones. Nepriteklių kenčiantiems atiduodama įvairių maisto produktų – pieno, šviežios mėsos ir žuvų bei jų gaminių, vaisių, daržovių, duonos ir bakalėjos. Vidutiniškai per metus „Iki“ prekybos tinklo parduotuvės atiduoda 3600 tonų maisto produktų už beveik 6 mln. eurų.

Imtų ir daugiau

Maisto banko direktorė Deimantė Žebrauskaitė teigė, kad pernai ši viešoji įstaiga labdarai surinko 7446 tonas maisto produktų. 65 proc. jų tiesiog buvo išgelbėta nuo sunaikinimo. „Galėtume surinkti ir daugiau, mūsų pajėgumai tai leidžia. Bet daugiau niekas neduoda“, – sakė ji. D. Žebrauskaitė pažymėjo, jog derybos su prekybininkais bei gamintojais yra nuolatinis procesas.

Paramos maistu Lietuvoje prašo daugiau kaip 150 tūkst. žmonių. Maisto bankas neišgali pamaitinti visų norinčiųjų ir skurstančiųjų. Net jei visi elgtųsi atsakingai ir atiduotų labdarai visą atliekamą maistą, D. Žebrauskaitės tikinimu, jo neužtektų pamaitinti visiems stokojantiems.

Maisto banko vadovės tvirtinimu, nors dirbama su visais didžiaisiais šalies prekybos tinklais, tik vienas jų labdarai atiduoda visą maisto produktų asortimentą. Labdaros organizacijai labai stinga tiek apdorotų, tiek šviežių žuvų, mėsos.

D. Žebrauskaitė pripažino, kad kol kas ne visai išnaudojamos galimybės maisto produktų labdarai gauti iš maisto gamintojų, platintojų, perdirbėjų ir ūkininkų, nes šie produktais, kurie yra netinkami prekybai, bet visiškai tinkami vartoti, dar nelinkę dalytis. „Jiems lengviau tokius produktus tiesiog utilizuoti“, – sakė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"