Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Grėsmė nacionaliniam saugumui

 
2018 01 11 6:00
Įstatymo projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl ir kaip vos kelių privačių bendrovių „Telia Lietuva“, „Achema“ ir „Orlen Lietuva“, įtrauktų į Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, sandorių patikra ir kontrolė užtikrina nacionalinio saugumo interesus.
Įstatymo projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl ir kaip vos kelių privačių bendrovių „Telia Lietuva“, „Achema“ ir „Orlen Lietuva“, įtrauktų į Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, sandorių patikra ir kontrolė užtikrina nacionalinio saugumo interesus. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Seimui pateikti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimai gali labiau pakenti valstybei, nei atnešti naudos.

Valstybės ketinama prisiimti administracinė našta bei siekiamybė pasitelkiant įstatymą ir valstybės vardu keliems asmenims įgyti plačias teises daryti esminį poveikį privatiems ūkio subjektams gali tapti grėsme nacionaliniam saugumui, nes pažeidžia esmines konstitucines vertybes, ugdo viešojo sektoriaus nepasitikėjimu ir atsakomybės stoka grindžiamą požiūrį į privačią ūkinę veiklą. Įstatymo projektu siekiama legalizuoti nepagrįstas ir neproporcingas Konstitucijai bei prieštaraujančias Europos Sąjungos (ES) reglamentavimui iniciatyvas.

Galima įžvelgti tokio reglamentavimo neatitiktį pamatiniams Lietuvos Respublikos nacionaliniams teisės aktams ir ES teisės nuostatoms, kurios gina ir garantuoja bendrovių veiklos laisvę bei laisvą kapitalo judėjimą.

Tautos ūkio pagrindas yra šios vertybės: privačios nuosavybės teisė, asmens ūkinės veiklos laisvė, iniciatyva.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. garantuoja, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Remiantis šią nuostatą aiškinančia Konstitucinio Teismo doktrina, 46 str. nuostatoje „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, kad tautos ūkio pagrindas yra šios vertybės: privačios nuosavybės teisė, asmens ūkinės veiklos laisvė, iniciatyva.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis skelbia, kad laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus bei praktiką.

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo ribojimas nacionalinėmis priemonėmis gali būti pateisinamas, jeigu yra įrodoma, kad šios ES laisves ribojančios nacionalinės priemonės yra pateisinamos viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu, yra proporcingos siekiamų tikslų atžvilgiu bei yra numatyti aiškūs kriterijai dėl šių nacionalinių priemonių taikymo.

Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad bet kokia valstybės narės priemonė, kuri gali kitų valstybių narių piliečių investavimą šioje valstybėje narėje apsunkinti ar atgrasyti juos nuo tokio investavimo, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas.

Šiuo atveju įstatymo projekto rengėjai ne tik nepagrindžia, kodėl ir kaip vos kelių privačių bendrovių „Telia Lietuva“, „Achema“ ir „Orlen Lietuva“, įtrauktų į Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą (ir kodėl būtent tų bendrovių), sandorių patikra ir kontrolė užtikrina nacionalinio saugumo interesus, bet ir nepateikia bei įstatymo projekte neįtvirtina nė vieno aiškaus kriterijaus, į kurį bus atsižvelgiama ir kuris bus vertinamas sprendžiant, ar konkretus sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, ar ne. Toks reglamentavimas galimai pažeistų Lietuvos Konstitucijos, ES ir tarptautinius teisės aktų pamatines nuostatas.

Vakarų praktika

Išanalizavus kitų Europos Sąjungos valstybių teisinio reguliavimo praktiką, darytina išvada, kad valstybės institucijų teisė kištis į privačių įmonių vidinius sandorius yra pateisinama ir leidžiama tik tuo atveju, kai siekiama atlikti pakeitimus strateginių įmonių valdyme. Tačiau nėra jokių suvaržymų ribojant privačių juridinių asmenų galimybes sudaryti sandorius, ypač kasdienės ūkinės veiklos sandorius.

Dažnai minimas Lenkijos Respublikos pavyzdys, lyg prieštaraujantis šiai pozicijai. Tačiau yra kitaip. Turimais duomenimis, Lenkijos Respublikoje klausimai, susiję su nacionaliniu saugumu ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių reguliavimu, yra reglamentuojami Investicijų kontrolės įstatymu.

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad tam tikros investicijos nepakenktų nacionaliniam saugumui ir apsaugotų nuo priešiškai nusiteikusių išorės subjektų bei įmonių kontrolės perėmimo sandorių. Pagrindinė šio įstatymo nuostata numato, kad ūkio subjektas, perkantis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių akcijas ir įgyjantis kontrolę šioje įmonėje arba kitaip reikšmingai dalyvaujantis šios įmonės valdyme, įsipareigoja informuoti ministrą pirmininką apie tokį sandorį. Tokiu atveju valstybės institucijos per 90 dienų turi teisę paprieštarauti šiam sandoriui, jeigu yra nusprendžiama, kad toks sandoris gali pažeisti nacionalinio saugumo interesus.

Taigi Lenkijos Respublikoje privačių bendrovių veiklai, kiek tai susiję su nacionalinio saugumo interesų apsauga, ribojama tik investuotojų patikra.

Korupcijos prielaidos

Atkreiptinas dėmesys, kad į Seimą atkeliavusiame įstatymo projekte apskritai nėra nustatyta jokių privačių bendrovių sandorių patikros kriterijų, t. y. neaišku, kokiais kriterijais remiantis bus sprendžiama, ar konkretus sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus, ar ne. Taigi, taip galėtų būti sudarytos sąlygos valstybės institucijų piktnaudžiavimui, įskaitant ir valstybės įmonių protegavimą, konkurencinių sąlygų joms palengvinimą.

Negana to, 10 proc. finansinių metų metinių įmonės pajamų kriterijus įstatymo projekto rengėjų nėra ir nebuvo objektyviai pagrįstas jokiais argumentais. Yra visiškai neaišku ir neargumentuota, kodėl įstatymo projekto rengėjai pasirinko būtent šio dydžio (o ne didesnį, ar mažesnį) kriterijų, per visą įstatymo projekto svarstymo laiką šis kriterijus nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (skaičiavimais, statistiniais duomenimis ir pan.). Taigi, esminis privačių bendrovių sandorių patikros kriterijus visiškai nėra objektyviai pateisintas.

Numatomo reglamentavimo ydingumas pasireiškia ir tuo, kad į kontroliuojamų sandorių grupę patektų labai platus spektras privačių bendrovių sandorių, įskaitant bendrovės įprastinės ūkinės veiklos, kasdienius sandorius, tokius kaip žaliavų pirkimas, kurių uždraudimas ar uždelsimas gali sustabdyti bendrovės veiklą ir tokiu būdu lemti didelius nuostolius privačiai bendrovei.

Valstybei suteikta teisė atlikti privačių bendrovių sandorių patikrą ir kontrolę bet kuriais, neapibrėžtais atvejais ir dėl bet kokių sandorių yra neproporcinga priemonė, kuri teisiniu vertinimu prieštarauja ESTT praktikai.

Pažymėtina ir tai, kad privačios bendrovės, kurių atžvilgiu būtų taikomas sandorių patikros ir kontrolės reikalavimas, būtų diskriminuojamos bendrovių, kurios užsiima tapačia ar analogiška veikla ir kurioms šis sandorių sudarymo apribojimas nebūtų taikomas, atžvilgiu taip dirbtinai iškreipiant konkurencines sąlygas rinkose.

Akivaizdu, kad Seimo nariams teikiamas įstatymo projektas parengtas neįvertinus ir iki galo neišanalizavus jo atitikties Lietuvos ir Europos Sąjungos teisiniam reglamentavimui.

Autorė yra „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ advokatų kontoros vyr. teisininkė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"