Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

FNTT: Klaipėdos vežėjai padarė 350 tūkst. eurų žalos valstybei

 
2018 04 24 10:29
Asociatyvi iliustracija./
Asociatyvi iliustracija./ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos regiono bendrovių sunkvežimiai, neteisėtai nemokamai plaukę keltais iš Klaipėdos į Neringą, padarė apie 350 tūkst. eurų žalos. Ji padaryta, valstybės lėšomis kompensavus už nemokamus leidimus, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Siekdama užkirsti kelią naujiems piktnaudžiavimo atvejams, Susisiekimo ministerija keis keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais sąnaudų kompensavimo tvarką.

Neringos savivaldybė dviem metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

FNTT tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus, Susisiekimo ministerijos pavaldume esančios AB „Smiltynės perkėlos“ keltais, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Iškėlus į viešumą piktnaudžiavimo schemą, per pirmąjį ketvirtį 50–60 procentų sumažėjo nemokamai besikeliančių transporto priemonių skaičius, lyginant praėjusius ir šiuos metus.

FNTT nustatė, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys, kuriomis remiantis, Neringos savivaldybė dviem metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

Nustatyta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami kelių tiesimu ir statybomis besiverčiančiomis Klaipėdos regiono bendrovėms. Tokiu būdu, komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo už vieną transporto priemonės persikėlimą sumokėti 80 eurų.

Reaguojant į susidariusią situaciją Susisiekimo ministerijoje rengiama nauja keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais sąnaudų kompensavimo tvarka, kuriai įsigaliojus, dėl transporto priemonių perkėlimo kompensavimo kreiptis į Neringos savivaldybę nebereikės. Asmenys ir įmonės, turintys teisę gauti kompensaciją už perkėlimo keltais bilieto kainą, bus įtraukiami į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą elektroninį sąrašą, kuriame bus kaupiama visa reikalinga informacija apie asmenis ir įmones, gaunančias perkėlimo keltais kompensaciją.

Tarp apgaule leidimus gavusių Neringos bendrovių yra du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri gavo leidimus 14 transporto priemonių. Taip pat kelios nekilnojamuoju turtu prekiaujančios įmonės, turinčios po 2–3 darbuotojus, tačiau pagal fiktyvias panaudos sutartis neva besinaudojančios 7–11 sunkvežimių. Įtarimų ir sukėlė ir bendrovė, kurioje dirba tik 1 darbuotojas, tačiau turinčiai leidimų 20 transporto priemonių.

Neatmestina, kad tokio pobūdžio pažeidimai vyko ne vienerius metus, o juose dalyvavo ir kitos įmonės. Tyrimas toliau bus tęsiamas.

BNS žiniomis, neteisėta veikla įtariamos krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovė „Arijus“, „Neringos projektai“, „Redus LT“, „Adukesta“, „Krantona“, „Klaipėdos miesto tvarka“, „T&A idėja“, „Neringos inžineriniai tinklai“, „MTD vakarai“, „Marių namai“, „Feltūra“ ir mažoji bendrija „Ramotransa“. Sąraše štaip pat yra bendrovės „Kidena“, „Altma“, „Junelinta“, „Savas transportas“, „Rigena“, „Burmeda“, „Autenta“, „Padremas“, „Klaisvita“, „Kavesta“, „Betonų dangos“, „Embritas“, individuali įmonė „Aidibara“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"