Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Fintech paslepia piktybinių skolininkų sąskaitas

 
2017 12 29 6:00
lb.lt nuotrauka

Lietuvos proveržis finansinių technologijų (fintech) srityje vartotojams reiškia greitesnes ir patogesnes finansines paslaugas. Tačiau dabartinės sąlygos, sudarytos užsienio fintech įmonėms veikti Lietuvoje, taip pat palankios įžūliems skolininkams, kurie linkę tyčia vilkinti skolų grąžinimą.

Jei skolininkas turi sąskaitą užsienio fintech įmonėje, kuriai duotas leidimas teikti finansines paslaugas Lietuvoje, antstoliui gali kilti problemų išieškant jo skolas. Ši spraga neliko nepastebėta nesąžiningų skolininkų.

Jei skolininkas turi sąskaitą užsienio „fintech“ įmonėje, kuriai duotas leidimas teikti finansines paslaugas Lietuvoje, antstoliui gali kilti problemų išieškant jo skolas.

Sąmoningai delsia atsiskaityti

Skolų išieškojimo ir teisinių konsultacijų bendrovės „Legal Balance“ direktorius Marius Šlepetis sveikino šalies ambicingą siekį tapti finansinių technologijų (fintech) centru Šiaurės ir Baltijos šalių regione, taigi, pasiūlyti sąlygas gauti pigesnes, greitesnes ir patogesnes finansines paslaugas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad egzistuoja ir kita medalio pusė. Anot jo, niekas garsiai nekalba apie tai, kad galimybė laisvai naudotis fintech bendrovių paslaugomis neretai gali lemti skolininkų piktnaudžiavimą.

M. Šlepečio teigimu, Lietuvoje veikiantys antstoliai susiduria su sunkumais išieškodami skolas iš asmenų, kurie savo pinigines lėšas laiko sąskaitose tokių fintech bendrovių, kurios nėra registruotos Lietuvoje, neturi čia filialo ar priežiūros institucijos. Jis sakė ne kartą susidūręs su skolininkais, kurie aiškiai žino šią įstatymų spragą.

„Ne kartą skolininkai išdidžiai mums yra pareiškę, kad jie specialiai nemokės kreditoriui pinigų, nes naudojasi „Revolut“ sąskaita ir mokėjimo kortele bei žino, kad lėšos šiandien mums yra nepasiekiamos, – pasakojo bendrovės vadovas. – Jeigu norime priverstinai išieškoti skolą iš tokio skolininko, mums reikia atlikti sudėtingas procedūras Jungtinėje Karalystėje, o šios procedūros yra imlios laikui ir sąnaudoms. Tuo metu Lietuvos piliečiui atsidaryti „Revolut“ sąskaitą ar gauti mokėjimo kortelę – vienas juokas.“

Neįkanda išieškojimo

Pagal galiojantį reglamentavimą, kaip aiškino M. Šlepetis, antstoliams yra suteikti įgaliojimai atlikti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, areštuoti ir išieškoti pinigines lėšas tik iš Lietuvoje registruotų ar savo filialą čia turinčių finansų įstaigų sąskaitų. Norėdamas nukreipti išieškojimą į užsienio bendrovių sąskaitose esančias skolininko lėšas kreditorius privalo kreiptis į valstybės, kurioje registruota tokia bendrovė, atitinkamas institucijas. Ilga ir brangi procedūra, anot bendrovės vadovo, daugumai neprieinama.

„Skolininkas gali be jokių apribojimų disponuoti šiomis lėšomis ir metų metus vengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Toks reguliavimas sudaro prielaidas nevaržomai slėpti lėšas Lietuvos jurisdikcijai neprieinamoje vietoje, tokiu būdu apsunkinant skolų išieškojimo procesą ir darant neproporcingą žalą sąžiningų kreditorių interesams. Sparčiai daugėjant tokių įstaigų Lietuvoje, ilgainiui apsaugoti kreditorių interesus gali tapti dar sunkiau“, – pabrėžė M. Šlepetis.

Jo aiškinimu, tokia situacija susiklostė dėl to, kad siekiant išvengti dvigubo licencijavimo finansų įstaigoms, kurios bet kurioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje jau turi licenciją verstis finansų veikla, finansines paslaugas leidžiama teikti ir Lietuvoje, čia neįsteigiant filialo. Pakanka pranešti apie ketinimą teikti tokias paslaugas.

Tiesa, įstaigos, turinčios licenciją verstis finansų veikla ES valstybėje narėje, tačiau neįsteigusios filialo Lietuvoje, negali verstis nuolatine finansinių paslaugų teikimo veikla. Tai dienraščiui pabrėžė advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė Ieva Vidugirė. „Taigi, tiek dėl nuolatinės veiklos, tiek dėl to, kad būtų labiau apsaugoti kreditorių interesai, Lietuvos bankas turėtų imtis iniciatyvos ir skatinti fintech bendroves Lietuvoje steigti šių bendrovių filialus“, – sakė ji.

Teisininkės pastebėjimu, kreditoriui išieškojimas komplikuotas ir dėl kalbos barjero, ir dėl to, kad užsienio valstybėje jis yra sudėtingesnis ir brangesnis.

Filialai nuo sukčių neišgelbės

Lietuvos banko Licencijavimo skyriaus viršininkė Vilija Petronienė dienraščiui pripažino: laisvo paslaugų ir kapitalo judėjimo ES sąlygomis viešąjį interesą atstovaujančioms institucijoms iš tikrųjų kyla nemenkas iššūkis sukaupti pakankamai informacijos apie rinkos subjektų ūkinę veiklą ir finansinius sandorius. Tačiau reikalavimas įsteigti filialą situacijos esą kardinaliai nepakeistų.

„Juk žmogus yra laisvas atsidaryti sąskaitą bet kurioje šalyje ir tam nebūtina, kad finansų įstaiga paslaugas teiktų būtent Lietuvoje. Todėl svarbiau stiprinti įvairių šalių valstybinių institucijų bendradarbiavimą, efektyviai keistis informacija, o ne kurti papildomus barjerus verslui“, – pabrėžė ji.

Pašnekovė neįvardijo, kiek per metus Lietuvos bankas iš fintech įmonių sulaukia prašymų teikti finansines paslaugas Lietuvoje. Esą skaičiai labai keičiasi, nes įvairūs kitose ES valstybėse narėse įsisteigę finansinių paslaugų teikėjai vis praneša apie ketinimą teikti paslaugas Lietuvoje, t. y. dalyvauja vadinamajame notifikavimo procese. Kaip įprasta ES, didžioji dalis finansinių paslaugų teikėjų, norinčių veikti kitose ES narėse, pasirenka paslaugas teikti neįsteigę filialo.

Lietuvos bankas taip pat neskelbia, kiek visų prašymų atmetama. Tačiau V. Petronienė nurodė, kad leidimai nesuteikiami dėl įvairių priežasčių: netenkinami kapitalo pakankamumo reikalavimai, akcininkai nepajėgūs užtikrinti tvarios įmonės veiklos, pripažįstama, kad vadovai ar akcininkai nėra nepriekaištingos reputacijos ir kt.

Ir grasina, ir apsaugo

Kokius dar iššūkius, be antstolių minimos rizikos, kelia finansinių technologijų sektoriaus plėtra? Centrinio banko atstovės teigimu, finansų sektoriaus veiklai vis labiau keliantis į elektroninę erdvę, neabejotinai susiduriama su kibernetinio saugumo iššūkiais.

„Kadangi finansinės technologijos leidžia reikšmingai plėsti savo veiklos teritoriją, pavyzdžiui, užmegzti santykį su klientu be fizinio kontakto, didėja finansų sektoriaus pažeidžiamumas, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika. Antra vertus, fintech taip pat leidžia efektyviau suvaldyti finansų sektoriaus skaitmenizavimo riziką – fintech įgalina naujausias technologijas (dirbtinį intelektą, didelių duomenų analizę ir pan.) spręsti sudėtingus uždavinius ir identifikuoti galimus neteisėtos veiklos pasireiškimo atvejus“, – sakė V. Petronienė.

Lapkričio pabaigoje tarptautinėje Vilniuje vykusioje „Fintech“ konferencijoje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka pažymėjo, kad Lietuva skiria ypatingą dėmesį finansų rinkų, taip pat ir fintech, plėtrai. Jis teigė, jog fintech sektorius Lietuvoje auga, finansų inovacijos mūsų šalyje ne tik pritaikomos, bet ir kuriamos, steigiamos naujos bendrovės, daugėja šios srities profesionalų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"