Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Faktoringas saugo nuo finansinių punktyrų

 
2018 04 27 12:00
Lietuvoje jau bene trejetą metų veikia kelios nebankinės finansinių paslaugų bendrovės, kurios jau pradėjusiam įsisukti verslui gali papildyti sąskaitas, kol už prekes arba paslaugas sumokės verslo partneris. / 
Lietuvoje jau bene trejetą metų veikia kelios nebankinės finansinių paslaugų bendrovės, kurios jau pradėjusiam įsisukti verslui gali papildyti sąskaitas, kol už prekes arba paslaugas sumokės verslo partneris. /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kai bankai šykšti lėšų ir itin reiklūs vertindami smulkiojo verslo rizikingumą, treti metai jam įsisukti padeda nebankinės finansinės įstaigos, teikiančios sąskaitų finansavimo (faktoringo) paslaugą.

Fiziniams asmenims, turintiems neblogą asmeninę kredito istoriją, kilus finansinių problemų, „prasisukti“ yra paprasčiau – užtenka susisiekti su skolinančiu greitųjų paskolų teikėju internetu arba netgi mobiliuoju telefonu – ir geidžiama suma į jo sąskaitą pervedama per 10–15 minučių. Pinigų kaina gali siekti 15–50 proc. palūkanų, todėl, pasiskolinus 1000 eurų, per metus gali tekti grąžinti iki 1500 eurų.

Lietuvoje jau bene trejetą metų veikia kelios nebankinės finansinių paslaugų bendrovės, kurios jau pradėjusiam įsisukti verslui gali papildyti sąskaitas, kol už prekes arba paslaugas sumokės verslo partneris.

Smulkusis ir pradedantis verslas tokios netgi brangios galimybes neturi arba manosi neturįs, tačiau Lietuvoje jau bene trejetą metų veikia kelios nebankinės finansinių paslaugų bendrovės, kurios pradėjusiam įsisukti smulkiajam verslui gali papildyti sąskaitas, kol už prekes arba paslaugas sumokės verslo partneris. Šis laikotarpis, priklausomai nuo sutarties, gali užtrukti ir iki trijų mėnesių arba dar ilgiau. Neturint lėšų, verslą tektų laikinai stabdyti. Faktoringas padeda eliminuoti tokias problemas.

Auganti niša

Sąskaitų finansavimo paslaugą teikiančios bendrovės veikia dažniausiai prie bankų ir dirba daugiausia su stambiomis bendrovėmis. Jų paskirtis – per vieną ar kelias dienas už mažas palūkanas papildyti bendrovės, pardavusios prekę arba paslaugą kitai įmonei, sąskaitą apyvartos lėšomis, kol faktoringo pirkėja negavo atsiskaitymo iš savo verslo partnerės. Ši lėšas perveda faktoringo paslaugos pardavėjai.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, per pirmuosius tris 2017 metų ketvirčius šalies bankinio faktoringo portfelis augo 22,7 proc., iki 528,45 mln. eurų. Atitinkamu 2016 metų laikotarpiu jis augo 17,23 proc., nuo 367,365 mln. eurų iki 430,651 mln. eurų. Analizuodami rinkos tendencijas, ekspertai prognozuoja, kad šiais metais faktoringo portfelis Lietuvoje gali augti iki 25 proc. ir netgi viršyti 648,96 mln. eurų, atitinkančius turėtą prieškriziniais 2008 metais.

Smulkiajam verslui šią paslaugą, kaip ir verslo paskolą, itin sunku gauti iš banko, nes bankai itin priekabiai vertina ne tik smulkiųjų įmonių mokumą, verslo istoriją, kurios jos dažniausiai neturi, bet ir įmonės partnerės patikimumą. Tai ilgai užtrunka ir kainuoja didesnes administracines išlaidas.

Prieš keletą metų pradėjo steigtis nebankinių finansinių paslaugų įmonės, kurios bando užpildyti šią spragą. Teikiančios faktoringo paslaugas smulkiajam verslui dabar skelbiasi UAB „First Finance“, „Capitalia Finance“, „Debifo“ ir „SME Finance“.

LBA skaičiuoja, kad nebankinių finansinių įstaigų portfelis kol kas sudaro apie 1 proc. viso faktoringo portfelio, tačiau, kaip „Lietuvos žinioms“ teigė „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas, tendencijos rodo, kad smulkiųjų įmonių nebankinio sąskaitų finansavimo rinka šiemet augs 25 proc., o eksporto faktoringo – apie 50 procentų.

Nebankinių paslaugų bendrovės smulkųjį verslą vertina ne itin priekabiai ir orientuojasi į tokių įmonių lojalumą bei perspektyvas. Pradinį kapitalą šios įmonės susikūrė įvairiai. Pavyzdžiui, „First Finance“ susikūrė prie greituosius kreditus teikiančios įmonės „Bobutės paskolos“, „Debifo“ pirmąsias lėšas surinko daugiausia iš akcininkų, o „SME Finance“ paskelbė 1–3 metų trukmės neviešą obligacijų emisiją.

Mažiau rizikos

Atrodytų, kur kas pelningesnis verslas yra greitųjų kreditų teikimas už dideles palūkanas, bet, kaip aiškino M. Mikalajūnas, taip atrodo tik iš šalies, nes skolinti visiškai nepažįstamam asmeniui nežinia kokiems tikslams yra labai rizikinga.

„Tas finansavimas niekuo neparemtas ir skolinamos palyginti mažos sumos. Faktoringas, teikiamas smulkiajam ir vidutiniam verslui, turi aiškų tikslą ir kryptį, nes paslaugos pirkėjas pateikia verslo partneriui sąskaitą, kuri turės būti apmokėta faktoringo pardavėjui, ir šis į paslaugos pirkėjo sąskaitą per kelias valandas ar dieną perveda dažniausiai iki 90 proc. mokėtinos sumos, kuri iškart tampa apyvartos lėšomis. Faktoringas mums suteikia galimybių ir daugiau paskolinti, ir užsidirbti šiek tiek palūkanų“, – sakė bendrovės vadovas.

Anot jo, faktoringo paslauga Lietuvoje kainuoja 1–3 proc., tačiau naujiems klientams kartais nustatomos ir 0,5 proc. palūkanos, kol šie įvertina faktoringo naudą. „Apmokėjimo už prekę ar paslaugą laukiantis verslas gali egzistuoti be pinigų, gali turėti mažai pinigų, bet gali tęsti ir plėtoti savo veiklą su jau gautais pinigais, kainuojančiais 2 proc. palūkanų. Jis pats sprendžia, kas geriau“, – kalbėjo „SME Finance“ vadovas. Visa likusi suma nuo 100 proc. už sąskaitą faktoringo pirkėjui grąžinama atskaičius faktoringo palūkanas.

Plečiasi klientų būrys

Pasak M. Mikalajūno, bent kol kas didžiąją dalį jo bendrovės teikiamo faktoringo pirkėjų sudarė daugiausia smulkiosios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įmonės, bet jau randasi klientų ir iš kitų miestų regionų.

Bendrovės atliktas klientų tyrimas rodo, kad apie 18 proc. faktoringo pirkėjų yra krovinių vežimo ir logistikos įmonės, smulkiosios prekybos, infrastruktūros, statybos įmonės. 30 proc. sudaro prekybos, 7 proc. – gamybos, 16 proc. – paslaugų, 18 proc. – transporto ir logistikos, 23 proc. – infrastruktūros (pavyzdžiui, aplinkos tvarkymo), 6 proc. – statybos, 1 proc. – valstybės sektorius. Dar prieš metus, anot M. Mikalajūno, smulkiojo verslo faktoringą pirko tik prekybos, statybos ir transporto įmonės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"