Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Europa stato kinų sieną

 
2018 02 28 6:00
Didžioji kinų siena. /
Didžioji kinų siena. / pixabay.com nuotrauka

Europos Komisijos (EK) siūlymas priimti reglamentą, kuris nustatytų tiesioginių užsienio investicijų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą (ES) tikrinimo ir priežiūros sistemą, kelia susirūpinimą, kad būsimas teisinis reguliavimas ne tik padės apsisaugoti nuo potencialios rizikos, bet ir varžys verslą.

Lietuva yra tarp 12 ES valstybių narių, pripažįstančių, kad užsienio investicijos gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui, ir jau sukūrusių nacionalines užsienio investicijų tikrinimo sistemas.

Tačiau Lietuvoje šių metų sausio 12 dieną priimtas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas kelia verslo nepasitenkinimą, mat juo nustatyti ne tik valstybinių, bet ir trijų privačių bendrovių veiklos apribojimai. Verslas mano, kad jie yra pertekliniai, prieštarauja konstituciniams nuosavybės neliečiamumo ir ūkinės veiklos laisvės principams bei varžo įmonių tarptautinę konkurenciją.

Reglamento reikalingumas grindžiamas pavojumi, kurį gali kelti Kinijos, Rusijos ir kitų nedraugiškų valstybių bendrovės, siekiančios pasisavinti pažangias europietiškas technologijas ir perimti strateginių energetikos, telekomunikacijų bei transporto infrastruktūros kontrolę.

Dabar EK ėmėsi iniciatyvos sukurti visoms ES valstybės narėms bendrą sistemą, kuri padėtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių tiesioginių investicijų keliamos rizikos. Siūlymą priimti investicijų apsaugos reglamentą EK pateikė 2017 metų rugsėjo 13 dieną.

EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris 2017 metų tą pačią dieną pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Europos Parlamente teigė: „Kartą ir visiems laikams norėčiau pasakyti: nesame naivūs laisvosios prekybos šalininkai. Europa turi visuomet ginti savo strateginius interesus. Todėl šiandien siūlome naują ES investicijų atrankos sistemą. Jeigu kitos šalies valstybinė įmonė nori pirkti Europos uostą, dalį mūsų energetikos infrastruktūros arba gynybos technologijų įmonę, tai turi būti daroma skaidriai, atidžiai išnagrinėjus ir diskutavus. Mūsų politinė pareiga – žinoti, kas dedasi mūsų pačių kieme, kad prireikus galėtume pasirūpinti mūsų bendru saugumu.“

Reglamento reikalingumas grindžiamas pavojumi, kurį gali kelti Kinijos, Rusijos ir kitų nedraugiškų valstybių bendrovės, siekiančios pasisavinti pažangias europietiškas technologijas ir perimti strateginių energetikos, telekomunikacijų bei transporto infrastruktūros kontrolę ir aukštųjų technologijų ar kosmoso pramonę.

Ypač didelį nerimą kelia šioms nedraugiškoms valstybėms priklausančių arba valdomų įmonių užsienio investicijos. Tokie įsigijimai sudaro sąlygas šių valstybių struktūroms naudotis įgytu turtu bei kenkti ES technologiniam pranašumui, saugumui ir viešajai tvarkai.

Kenkia Europos konkurencingumui

Vilniuje viešėjusi EK Prekybos generalinio direktorato Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Sylvia Baule teigė, kad 6 proc. darbo vietų ES sukuria kompanijos, priklausančios užsienio investuotojams. Kartu ji pabrėžė, kad ES valstybės, siekia pritraukti kuo daugiau užsienio investuotojų ir dėl to tarpusavyje konkuruoja. „Labai svarbu, kad liktume atviri tiesioginėms užsienio investicijoms“, – tikino ji.

Pagrindiniai ES ekonomikos partneriai, pasak jos, yra valstybės, kurios išpažįsta panašias ekonomines ir politines vertybes: Kanada, JAV, Šveicarija, Japonija ir kitos. „Tačiau pastaruoju metu matomos tendencijos, kad vis daugiau investicijų ateina iš tokių šalių kaip Kinija, kuri dabar yra šešta didžiausia ES investuotoja. Kinija vis daugiau investuoja į ES, o ES – į Kiniją, – sakė S. Baule. – Rusija taip pat didina savo investicijų į ES portfelį. Dabar Rusija yra aštunta didžiausia investuotoja į ES. Rusija daugiausia investuoja į Rytų Europą ir į energetikos sektorių.“

S. Baule pažymėjo, kad kai kurios valstybės turi strateginių politinių ir ekonominių siekių, pavyzdžiui, Kinijos gamybos strategiją „Made in China 2025“, kuria siekiama įsitvirtini užsienio rinkose pirmiausia tam, kad galėtų perimti technologijas. Tai kelia grėsmę ES saugumui ir viešajai tvarkai. Didėjantis valstybės vaidmuo tokių valstybių bendrovėse, jų subsidijavimas taip pat kelia grėsmę ES įmonių konkurencingumui ir investicijoms, nes Bendrijoje valstybės pagalba yra ribojama. „Visa tai paskatino Prancūziją kreiptis į Europos Komisiją, kad ši imtųsi teisinės investicijų apsaugos ES mastu. Iki šiol nieko panašaus nebuvo“, – aiškino S. Baule.

Jeanas-Claude"as Junckeris: „Kartą ir visiems laikams norėčiau pasakyti: nesame naivūs laisvosios prekybos šalininkai. Europa turi visuomet ginti savo strateginius interesus." / AFP/Scanpix nuotrauka
Jeanas-Claude'as Junckeris: „Kartą ir visiems laikams norėčiau pasakyti: nesame naivūs laisvosios prekybos šalininkai. Europa turi visuomet ginti savo strateginius interesus." / AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė primena, kad nuo 2013 metų svarbiausias Kinijos prioritetas – Šilko kelio – ekonominės juostos strategija, arba OBOR (angl. One Belt, One Road; Silk Road, Economic Belt). O vienas šios strategijos tikslų yra „deatlantizuoti“ pasaulį, tai yra sumenkinti JAV įtaką ir kirsti per ES ir JAV ekonominius bei prekybinius ryšius.

Nors Kinijos OBOR strategija pristatoma kaip ekonominio bendradarbiavimo strategija, jos ištakos – Kinijos nacionalinio saugumo, karinių reikalų žinybose, jos esmė – ekonominė ekspansija į Europą, Aziją ir Afriką, tenkinant ekonomiškai sustiprėjusios Kinijos politines ambicijas.

„2017 metais kai kam netikėtai Europos Parlamente pradėtas rengti pranešimas dėl užsienio investicijų patikros. Iš pirmo žvilgsnio atrodo: užsienio investicijos – kas čia gali būti blogo? Juk tai gamybos ar paslaugų plėtra, naujos darbo vietos ir t. t. Žinoma, mūsų valstybės žmonės geriau nei kitur Europoje supranta, kad užsienio investicijos gali turėti ir neigiamų pasekmių, todėl savo įstatymuose esame įsukę tam tikrų saugiklių, turinčių apginti mūsų strateginius objektus ir sektorius nuo nepageidaujamų partnerių invazijos, net ir žaidžiant pagal laisvosios rinkos taisykles. Saugomės nuo nepageidaujamų Rusijos investicijų. Tačiau ar to pakaks, siekiant apsisaugoti nuo neigiamų Kinijos ekonominės ekspansijos pasekmių – tai klausimas Lietuvos Seimui ir Vyriausybei“, – komentavo L. Andrikienė.

Verslas: svarbu – neperlenkti lazdos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nuomone, veiksminga tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistema leistų apsaugoti ES turtą nuo perėmimo, kuris galėtų pakenkti svarbiausiems ES, valstybių narių bei įmonių interesams. Kita vertus, LPK rengiamo teisinio reguliavimo atžvilgiu laikosi esminės nuostatos, kad sukūrus ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemą valstybėse narėse ir visoje ES turėtų būti išlaikyta verslui bei investicijoms palanki aplinka, rinkos atvirumas ir konkurencingumas, o pavojaus nekeliantiems investuotojams nebūtų statomos nepagrįstos kliūtys bei didinamos administracinės išlaidos.

Kad atitinkamas teisinis reguliavimas gali ne tik eliminuoti riziką nacionaliniams saugumui, bet ir kenkti legaliai dirbančiam privačiam verslui, rodo sausį Lietuvoje priimtas įstatymas. Pavyzdžiui, strategiškai svarbiose ūkio srityse veiklos nevykdanti Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ priskirta nacionaliniam saugumui svarbių įmonių grupei, nors Lietuvoje veikia daugiau trąšų gamintojų, kuriems nauji veiklos apribojimai netaikomi.

Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios trijų privačių įmonių „Telia“, „Orlen Lietuva“ ir „Achema“ veiklą, anot verslo atstovų, neatitinka proporcingumo kriterijų, nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis, veiklos ribojimai nepadeda įgyvendinti deklaruojamo tikslo – užtikrinti valstybės nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugą.

Naujasis įstatymas varžo privačių įmonių akcininkų teises bei specialiai komisijai suteikia teisę stabdyti sandorius, kurių dydis viršija įmonės praėjusių metų 10 proc. pajamų, kartu nenustatydamas galimos žalos atlyginimo tvarkos.

Kinijos laivai Europos uostuose. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Kinijos laivai Europos uostuose. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Šansas laisvosios prekybos priešininkams?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia iki šiol nesuprantantis, kas yra tie „strateginiai“ ar „pažeidžiami svarbūs“ sektoriai. „Jeigu mes nenustatome tikslaus apibrėžimo, viskas gali tapti strateginės svarbos – ir ištisos pramonės šakos, ir stambios įmonės. Lietuvoje priimtas įstatymas, nustatęs, kad strateginė yra didelė įmonė, yra prastas pavyzdys. Niekas nesiginčija, kad reikia kovoti su realiomis grėsmėmis, bet kokios tos grėsmės. Jeigu užsienio kompanija pavogs intelektinę nuosavybę – taip, tai grėsmė. Jei užsienio kompanija nesąžiningai ir nelegaliai veiks politinę sistemą, – taip, tai grėsmė. Bet jeigu užsienio kompanija turi planų konkurencinėje kovoje perimti rinkos dalį ES, – tai nėra jokia nacionalinė grėsmė“, – dėstė Ž. Šilėnas.

Anto jo, tie patys argumentai dažnai naudojami ir tada, kai norima stabdyti investicijas iš trečiųjų šalių, ir tada, kai nenorima konkurencijos iš ES šalių, ar tada, kai kalbama, kodėl negalima kai kurių įmonių parduoti privačiam sektoriui. „Kai aiškinama, kodėl Lietuvos geležinkeliai ar Lietuvos paštas yra valstybės valdomi, pasitelkiami lygiai tie patys nacionalinės svarbos argumentai, o kuo ta nacionalinė svarba pasireiškia, tiksliai įvardyti nepavyksta, – pažymėjo Ž. Šilėnas. – Dėl to ir nevyksta normali diskusija šiais klausimais. Nes kai diskusijoje pasakoma, kad tai yra „labai svarbu, bet labai slapta“, todėl viešai sakyti negalima, diskusijos baigiasi.“

Ypač didelį nerimą kelia nedraugiškoms valstybėms priklausančių arba valdomų įmonių užsienio investicijos.

Ž. Šilėno nuomone, ES sėkmę lemia tai, kad valstybėms narėms neleidžiama kištis į tam tikras sritis: prekių, darbuotojų ir kapitalo judėjimo, užsienio prekybą. „Jeigu ką nors panašaus Europos Komisija sukurs ir ES apsaugos nuo užsienio investicijų iš trečiųjų šalių srityje, turėsime mažiau ar protingesnių, gudresnių draudimų, sulauksime sėkmės. Bet jeigu bus atvertas kelias laisvosios prekybos priešininkams drausti investicijas, nieko gero iš to nebus“, – įsitikinęs LLRI prezidentas.

EK atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus nuomone, ES siekia išsaugoti atvirumo ir nuspėjamumo atmosferą ir kartu saugoti bei ginti savo interesus, išlikti konkurencinga pasaulio prekyboje. Pasak jo, pagal nustatytą teisinį reguliavimą EK dabar laukia Europos Tarybos ir Europos Parlamento sprendimų dėl pasiūlyto reglamento.

O lygiagrečiai siūloma nedelsiant imtis dviejų papildomų priemonių: įsteigti šalyse tiesioginių užsienio investicijų apsaugos koordinavimo grupę ir iki šių metų pabaigos atlikti išsamią į ES nukreiptų tiesioginių užsienio investicijų struktūrinę analizę.

Kinijos sukauptos TUI į ES pagal ūkio šakas 2000–2009*

SektoriusInvesticijos, proc.
Informacinės technologijos15
Energetika13
Automobilių pramonė9
Nekilnojamasis turtas ir viešbučiai8
Pramonės mašinos ir įrenginiai8
Kitos46

* Kinijos sukauptų investicijų ES 2000–2009 metais vertė 6 mlrd. eurų

Šaltinis: Rhodium Group

Kinijos sukauptos TUI į ES pagal ūkio šakas 2010–2016 metais*

SektoriusInvesticijos, proc.
Transportas ir infrastruktūra15
Nekilnojamasis turtas ir viešbučiai15
Informacinės technologijos16
Automobilių pramonė14
Pramonės mašinos ir įrenginiai11
Kitos29

* Kinijos sukauptų investicijų ES 2010–2016 metais vertė 95 mlrd. eurų

Šaltinis: Rhodium Group

Kinijos sukauptos TUI į ES pagal valstybes 2000–2016 metais*

ValstybėInvesticijos, proc.
JK23
Vokietija19
Italija13
Prancūzija11
Suomija7
Kitos27

* Kinijos sukauptų investicijų ES 2000–2016 metais vertė 101 mlrd. eurų

Šaltinis: Rhodium Group

Kinijos TUI į ES pagal nuosavybės rūšį 2000–2011 metais

Nuosavybės rūšisInvesticijų vertė (mln. JAV dol.)Dalis (proc.)
Valstybės valdomos įmonės15 15172
Privataus kapitalo įmonės5 80718
Iš viso20 958100

Šaltinis: Rhodium Group

Kinijos TUI į ES pagal ūkio šakas 2000–2011 metais

Eil. Nr.SektoriusVertė (mln. JAV dol.)
1Chemikalai, plastikai ir guma3631
2Komunalinės ir sanitarijos paslaugos3259
3Mašinos ir įrengimai2615
4Anglis, nafta ir dujos1621
5Komunikacijos įranga ir paslaugos1357
6Transporto paslaugos1329
7Metalų gavyba ir apdorojimas1225
8Buitinė elektronika1170
9Pramonės mašinos ir įrenginiai993
10Maistas, tabakas ir gėrimai679
11Finansų paslaugos ir draudimas526
12Nekilnojamasis turtas486
13Farmacija300
14Elektronikos įranga ir komponentai285
15Programinė įranga ir IT paslaugos269
16Aviacija, kosmosas ir gynyba253
17Tekstilė ir drabužiai233
18Atsinaujinanti energetika229
19Sveikatos apsauga ir medicinos įranga93
20Popierius, pakavimas ir spausdinimas74
21Laisvalaikis ir pramogos48
22Kita transporto įranga46
23Verslo paslaugos44
24Mineralų gavyba ir apdorojimas43
25Puslaidininkiai35
26Biotechnologija34
27Vartojimo produktai ir paslaugos28
28Baldai ir medienos gaminiai27
29Varikliai ir turbinos18
30Statybų paslaugos6
ES 27Iš viso20 957

Šaltinis: Rhodium Group, UNCTAD

Kinijos TUI į ES pagal šalis 2000–2011 metais

Eil. Nr.ValstybėInvesticijų vertė (mln. JAV dol.)Įsigijimų skaičiusSandorių skaičius
1Prancūzija57222470
2JK36842695
3Vokietija254333146
4Švedija2251620
5Vengrija2065418
6Nyderlandai11641547
7Belgija847315
8Graikija71405
9Italija5541647
10Austrija391511
11Rumunija299114
12Lenkija190116
13Ispanija187123
14Čekija76111
15Suomija4845
13Portugalija4705
17Bulgarija4717
18Liuksemburgas4612
19Airija4417
20Danija3017
21Latvija3,801
22Kipras311
23Estija000
23Lietuva000
23Malta000
23Slovakija000
23Slovėnija000
ES 27Iš viso20 957145573

Šaltinis: Rhodium Group, UNCTAD

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"