Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Estai ir latviai būstui skolinasi drąsiau

 
2018 07 04 6:00
Lietuvoje praėjusiais metais Vilniui teko 34 proc., Kaunui ir Klaipėdai kartu sudėjus - 33 proc., o kitiems mūsų šalies regionams – taip pat 33 proc. visų būsto sandorių.
Lietuvoje praėjusiais metais Vilniui teko 34 proc., Kaunui ir Klaipėdai kartu sudėjus - 33 proc., o kitiems mūsų šalies regionams – taip pat 33 proc. visų būsto sandorių. Alinos Ožič nuotrauka

Estai ir latviai būstui skolinasi didesnes sumas nei lietuviai: vidutinė paskola būstui Estijoje praėjusių metų pabaigoje sudarė 77 tūkst. eurų, Latvijoje ji siekė 61 tūkst. eurų, Lietuvoje – apie 60 tūkst. eurų.

„Istoriškai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos yra gana skirtingos, šiuo metu jos yra pasiekusios skirtingą raidos tarpsnį, ir tai atspindi gyventojų skolinimosi poreikiai. Latvijoje ir Estijoje didžioji dalis būsto sandorių sudaromi šių šalių sostinėse, kuriose būstas yra brangiausias, o Lietuvoje nekilnojamojo turto rinka pagal aktyvumą pasiskirsčiusi tolygiau ir sostinė neturi tokio dominavimo“, − pranešime spaudai teigė Baltijos šalių būsto rinkos analizę atlikusio „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.

Rinkos analizės duomenimis, per praėjusius metus Latvijos sostinėje Rygoje sudaryti 79 proc., o Taline – 67 proc. visų būsto sandorių. Lietuvoje praėjusiais metais Vilniui teko 34 proc., Kaunui ir Klaipėdai kartu sudėjus – 33 proc., o kitiems mūsų šalies regionams – taip pat 33 proc. visų būsto sandorių.

Pasak T. Puliko, nors ir skiriasi nekilnojamojo turto rinkos bei vidutinės išduotos paskolos sumos, visose trijose Baltijos šalyse praėjusiais metais vidutinė suteikiamos būsto paskolos vertė augo. Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė būsto paskola per 2017 metus, palyginus su 2016-aisiais, išaugo atitinkamai 10 ir 9 procentais. Estijoje vidutinės būsto paskolos augimas buvo nuosaikesnis ir per palyginamąjį laikotarpį siekė 3 procentus.

Pasak pranešimo, būsto paskolų gavėjų pasiskirstymas pagal amžių Baltijos šalyse taip pat skiriasi. Vertinant pernai naujai išduotas būsto paskolas pagal amžiaus grupes, Lietuvoje ir Estijoje aktyvumu išsiskyrė 26–30 metų gyventojai, Latvijoje dažniausiai būstui skolinosi 31–35 metų gyventojai.

„Lietuva Baltijos šalių kontekste išsiskiria didele dalimi paskolų, kurios imamos kartu su bendraskoliu. Tokių būsto paskolų dalis Lietuvoje siekia 65 proc., o Estijos ir Latvijos gyventojai būstui su bendraskoliu skolinasi rečiau, atitinkamai 44 proc. ir 42 proc. visų būsto paskolų“, − komentavo „Swedbank“ ekspertas.

Pasak jo, visose trijose Baltijos šalyse būsto pirkėjų, kurie per praėjusius metus kreipėsi dėl banko finansavimo, mėnesio pajamos atskaičius mokesčius dažniausiai siekė 1–1,5 tūkst. eurų per mėnesį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"