Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Energinio naudingumo reikalavimai: ir renovuoti pastatai turi būti sandaresni

 
2018 01 22 6:00
Dabar modernizuojami pastatai ir atnaujinti prieš kelerius metus jau neatitinka keliamų reikalavimų, o po kelių metų jie taps pasenę energetiniu požiūriu, vėl reikalaujantys modernizavimo.
Dabar modernizuojami pastatai ir atnaujinti prieš kelerius metus jau neatitinka keliamų reikalavimų, o po kelių metų jie taps pasenę energetiniu požiūriu, vėl reikalaujantys modernizavimo. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo 2018 metų pateikus prašymą naujam pastatui statyti, šis jau turi atitikti A+ energinę naudingumo klasę. Pastatai turės būti sandaresni, geriau vėdinami ir naudoti dar mažiau energijos. Tad dabar modernizuojami ir prieš kelerius metus atnaujinti statiniai jau neatitinka keliamų reikalavimų – po kelių metų jie taps pasenę energetiniu požiūriu ir vėl reikalaujantys modernizavimo.

Tai pastebi Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) lektorė Odeta Viliūnienė. Nors skirtumas tarp A ir A+ klasių iš esmės yra minimalus, visgi išlaidos statyboms turėtų išaugti vidutiniškai apie 5 procentus. Pasikeitimai taip pat tampa iššūkiu ir savo kvalifikacijos neatnaujinantiems projektuotojams.

Odeta Viliūnienė: "Turėtume daugiau dėmesio skirti modernizuojamiems pastatams - būtent šioje srityje reikalingas naujovių proveržis."ktu.lt nuotrauka
Odeta Viliūnienė: "Turėtume daugiau dėmesio skirti modernizuojamiems pastatams - būtent šioje srityje reikalingas naujovių proveržis."ktu.lt nuotrauka

– Kokie pagrindiniai A ir A+ kategorijų pokyčiai?

– Palyginimui galima paminėti, kad A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatų ar jų dalių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas vidutiniškai skirsis apie 10 procentų. Pavyzdžiui, jei A klasės gyvenamojo pastato stogo koeficientas buvo 0,1, tai dabar jis mažėja iki 0,09. Langų koeficientas buvo lygus 1, todėl dabar reikės montuoti 0,85 koeficiento langus. Šie koeficientai skiriasi pagal pastato paskirtį.

Taip pat skiriasi reikalavimai pastatų sandarumui. Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatams A klasės reikalavimai oro apykaitai buvo 1 l/h, o A+ klasės – jau 0,6 l/h. Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialios ir poilsio paskirties pastatams sandarumo reikalavimai A klasės pastatui buvo 1,5 l/h, o A + klasės – jau 1 l/h.

Norint užtikrinti gerą atmosferą, mažai energijos naudojančiuose pastatuose, būtina tinkamai įrengti vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų gryno oro tekėjimo ir pastovios temperatūros pastato viduje palaikymą. Tam neišvengiamai reikės galingesnių, bet mažiau energijos vartojančių rekuperatorių.

Svarbiu kriterijumi taps ir energijos vartojimo efektyvumo rodikliai, t.y., energijos kiekis patalpų bei vandens pašildymui ir kitoms sistemoms.

Daugiau reikšmės projektuojant turės ir pastato forma, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydis, rūsių ir balkonų įrengimas, šiluminiai tilteliai ir kiti sprendimai.

– Prieš įvedant A klasės reikalavimus buvo daug gąsdinimų, kad kils statybos kainos. Ar buvo jaučiamas kilimas, ar tai vėl pasikartos įvedus A+ klasę?

– Tikriausiai visiems suprantama, kad kuo aukštesnė namo energinio naudingumo klasė, tuo didesnė jo kaina. Mūsų skaičiavimais, A klasės gyvenamo namo statybos išlaidos yra maždaug 10–15 procentų didesnės nei B klasės namų. Projektuojant A klasės pastatus, naudojamos efektyvesnės termoizoliaciniu požiūriu medžiagos, įrenginiai, taip pat pabrangsta pats projektas, nes atsiranda tam tikros dalys, kurios yra privalomos: sandarumo užtikrinimas, priverstinis vėdinimas, reikalavimai kokybei.

Norint užtikrinti gerą atmosferą, mažai energijos naudojančiuose pastatuose, būtina tinkamai įrengti vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų gryno oro tekėjimo ir pastovios temperatūros pastato viduje palaikymą.

Tad šis scenarijus vėl neišvengiamai kartosis, tik šį kartą ne taip skausmingai. Prognozuojama, kad A+ klasės namo statybos išlaidos, lyginant su šiuo metu statomų A klasės namų, išaugs maždaug 3–5 procentais. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokie pastatai sunaudoja kur kas mažiau energijos ir didesnė investicija gana greitai atsiperka.

– Kokie didžiausi iššūkiai laukia projektuojant aukštesnės energinės klasės namus?

– Didžiausias iššūkis tenka projektuotojams, nes jie turi gilintis tiek į medžiagas, tiek į išplanavimą, nuolat sekti rinkoje esančius produktus. Įsigilinti į skaičiavimo pasikeitimus, sertifikavimo reikalavimus, surinkti informaciją ir pasiruošti tinkamą modelį.

Deja, vis dar pasitaiko projektuotojų, kurie nėra įsigilinę į pastatų energinio naudingumo skaičiavimo subtilybes. Pavyzdžiui, vietoje projektinio šilumos laidumo koeficiento naudoja deklaruojamą šilumos laidumą, ar daro neatidžias klaidas skaičiuodami. Jaučiamas ir specialistų, kurie galėtų apskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus, trūkumas. Jų tenka gerokai paieškoti.

Dabar modernizuojami pastatai ir atnaujinti prieš kelerius metus jau neatitinka keliamų reikalavimų, o po kelių metų jie taps pasenę energetiniu požiūriu, vėl reikalaujantys modernizavimo.

Šį augantį poreikį kažkiek užpildo studentai. KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentai dar studijų metu imasi realiuose projektuose modeliuoti būsimus šilumos nuostolius. Jie į darbo rinką ateina jau galvodami apie A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus.

– Kokie moksliniai laimėjimai ir technologiniai proveržiai labiausiai prisideda prie pastatų energinės klasės gerinimo ir kėlimo?

– Šiai sričiai naujovių netrūksta, svarbu, tik tai, jog statytojai būtų pasiryžę jas diegti ir išdrįstų aktyviau statyti pasyvius namus, kurių, beje, jau turime ir Lietuvoje. Nors norinčių juos statyti dar nėra daug, bet situacija turėtų keistis.

Lietuvoje turėtume daugiau dėmesio skirti modernizuojamiems pastatams. Būtent šioje srityje reikalingas naujovių proveržis. Modernizuojami pastatai, atnaujinti prieš kelis metus, jau neatitinka keliamų reikalavimų, o po kelių metų jie taps pasenę energetiniu požiūriu, vėl reikalaujantys modernizavimo.

„Lietuvos žinių“ inf.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"