Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Energetikos strategiją mala į miltus

 
2018 04 06 8:15
Siekiame tam tikro savarankiškumo, suverenumo ir kontrolės energetikos sistemoje. Dujų sektoriuje tai pasiekėme ir šilumą jau gaminame iš vietinio biokuro. Liko dar vienas sektorius – elektros energijos. /
Siekiame tam tikro savarankiškumo, suverenumo ir kontrolės energetikos sistemoje. Dujų sektoriuje tai pasiekėme ir šilumą jau gaminame iš vietinio biokuro. Liko dar vienas sektorius – elektros energijos. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime svarstomas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas labiau primena vaikišką dėlionę nei strategiją ir kelia klausimų dėl skaičiavimų bei prognozių pagrįstumo. Dokumente, kuris nubrėš Lietuvos energetikos politikos tikslus ir gaires ateinantiems dešimtmečiams, nepavyko suderinti sparčios dujų sektoriaus plėtros ir brangios infrastruktūros išlaikymo problemų sprendimo su siekiu ateityje visiškai atsisakyti iškastinio kuro, pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių – kai kurie tikslai prieštarauja vieni kitiems.

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) nustatys Lietuvos energetikos politikos tikslus iki 2030 metų bei gaires iki 2050 metų. Strategija, kuri rengiama nuo 2015 metų, numato keturias pagrindines Lietuvos energetikos politikos kryptis – energetinio saugumo, žaliosios energetikos plėtros, konkurencingumo ir inovacijų. Kaip tikslai bus konkrečiai įgyvendinti, nustatys strategijos įgyvendinimo planas.

Strategijos projekte, kurį planuojama patvirtinti Seimo pavasario sesijoje, numatomas atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) ir vietinius energijos išteklius naudojančių įrenginių galios augimas ir iškastinio kuro, dujų dalies šilumos gamybai centralizuoto tiekimo sistemoje bei namų ūkiuose mažėjimas. Tuo pat metu projekte teigiama, kad ateinančius kelis dešimtmečius gamtinės dujos išliks svarbiu energijos ištekliumi. Strategijoje nenurodyta ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ateitis po 2024 metų, kai baigsis šio laivo nuomos sutartis.

Siekiame tam tikro savarankiškumo, suverenumo ir kontrolės energetikos sistemoje. Dujų sektoriuje tai pasiekėme ir šilumą jau gaminame iš vietinio biokuro. Liko dar vienas sektorius – elektros energijos.

Be to, šiuo metu Aplinkos ministerijos užsakymu rengiamas kitas nacionalinės reikšmės dokumentas – Nacionalinis oro taršos mažinimo planas – numato, kad ir namų ūkiai bus skatinami jungtis prie centralizuotos šildymo sistemos tinklų arba dujinius katilus keisti atsinaujinančius išteklius naudojančiais įrenginiais.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys „Lietuvos žinioms“ sakė susidaręs įspūdį, kad NENS projekto įvairias dalis rašė atskiri Energetikos ministerijos padaliniai, nederindami jų tarpusavyje. „Tai ne aš vienas pastebėjau, – sakė V. Poderys. – Komisijos nariai pasigedo bendro šalies energijos balanso ir jo suderinimo tarpusavyje, pavyzdžiui, kaip didėjant atsinaujinančių išteklių naudojimui kartu didės ir dujų suvartojimas?“

Pasigenda konkretumo

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte teigiama, kad gamtinės dujos ateinančius kelis dešimtmečius išliks svarbiu energijos ištekliumi. Bendras gamtinių dujų suvartojimas šalyje esą didės nuo 20,9 teravatvalandės (TWh) 2030 metais iki 24,5 TWh 2040 metais, o 2050 metais kris iki 20 teravatvalandžių. Kokiais duomenimis grindžiamos šios prognozės, strategijoje nenurodoma.

Gamtinių dujų poreikis mažės, tačiau jų suvartojimas didės? „Iš tikrųjų, skaičius reikėtų pagrįsti, nes galai nesueina. Paprastai strategijoje nurodomas pamečiui ar kas penkmetį, dešimtmetį numatomas energijos balansas – kokie ištekliai bus naudojami. Tokio visuotinai priimto pateikimo strategijoje nėra. Lietuva turėtų plėtoti ir biokurą, ir atsinaujinančius energijos išteklius, bet taip pat ir didinti dujų suvartojimą. Tokie teiginiai prašosi paaiškinimo“, – sakė V. Poderys. Jo nuomone, strategija turėtų būti vientisa ir pagrįsta skaičiavimais. Pastabų, kad joje daug neaiškumo, Seimo Energetikos komisijai pateikė ir įvairios asociacijos. Seimo nariai taip pat pasigedo skaičių suderinamumo tarp atskirų energetikos sektorių.

V. Poderys strategijoje pasigedo informacijos apie Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektą. „Turėtų būti įtvirtinti esminiai dalykai: jeigu sinchronizuojama 2025 metais, kokie būtini darbai bus atlikti – kokie tinklai sutvarkyti, kokios jungtys pastatytos, kokia atsiras elektros energijos gamyba? Juk sinchronizuojant labai svarbu turėti patikimą savą generaciją. Kaip pertvarkysime savo tinklus? Kaip atsiribosime nuo Baltarusijos ir Kaliningrado srities? Šitų dalykų projekte nematyti. Turi būti aišku, kaip esame pasiruošę įvairiems netikėtumams“, – kalbėjo Seimo Ekonomikos komisijos pirmininkas.

Dujų sektoriaus problemos

Viename Seimo Energetikos komisijos posėdžių dalyvavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dujų sektoriaus stiprybėmis įvardijo užtikrintą diversifikuotą ir patikimą gamtinių dujų tiekimą, sukurtą konkurenciją iki tol dešimtmečiais buvusioje izoliuotoje ir monopolinėje šalies rinkoje, taip pat įgytas ir tarptautiniu lygiu vertinamas kompetencijas gamtinių dujų ir SGD sektoriaus vystymo, reguliavimo, tiekimo, prekybos, infrastruktūros statybos bei operavimo srityje.

Tačiau šalies dujų sektorius pastaraisiais metai tapo labai pažeidžiamas – pirmiausia dėl pastebimai sumažėjusio gamtinių dujų vartojimo, taip pat dėl didelių infrastruktūros išlaikymo sąnaudų ir sektoriaus ateities neapibrėžtumo ilgalaikėje perspektyvoje, nes atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių plėtros, energetikos decentralizacijos, dekarbonizacijos tendencijos ir tikslai kelia iššūkių sektoriaus tvarumui. Ministras tvirtino, kad tiek NENS projekte, tiek dabar galiojančioje energetikos strategijoje gamtinių dujų srities strateginis tikslas nepasikeitė – užtikrinti patikimą ir diversifikuotą šalies vartotojų aprūpinimą dujomis konkurencingomis kainomis.

Kaip sakoma strategijoje, šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Suomija, vis dar lieka izoliuota nuo bendros Europos Sąjungos (ES) gamtinių dujų rinkos. Todėl planuojama Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis (GIPL) turėtų integruoti jas į šią rinką ir prisidėti prie Energetikos sąjungos kūrimo. Taip pat didėtų Lietuvos ir regioninės gamtinių dujų rinkos konkurencingumas, likvidumas, tiekimo šaltinių ir kelių diversifikacija. Jungtis esą sukurtų galimybes „panaudoti Klaipėdos SGD terminalą ne tik Baltijos šalių, bet ir Lenkijos bei Ukrainos vartotojų poreikiams, tokiu būdu didinant tiekimo saugumą regione ir papildomomis pajamomis iš gamtinių dujų tranzito mažinant Lietuvos vartotojams tenkančią gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo dalį“.

Virgilijus Poderys: "Komisijos nariai pasigedo bendro šalies energijos balanso ir jo suderinimo tarpusavyje, pavyzdžiui, kaip didėjant atsinaujinančių išteklių naudojimui kartu didės ir dujų suvartojimas?“ / Alinos Ožič nuotrauka
Virgilijus Poderys: "Komisijos nariai pasigedo bendro šalies energijos balanso ir jo suderinimo tarpusavyje, pavyzdžiui, kaip didėjant atsinaujinančių išteklių naudojimui kartu didės ir dujų suvartojimas?“ / Alinos Ožič nuotrauka

Kai kas tuo abejoja ir sako, kad GIPL jungtimi pigios dujos tekės ne iš Lietuvos, o iš Lenkijos, kur veikiančio SGD terminalo išlaikymas yra gerokai pigesnis, nes kaimynė įrenginiui statyti naudojo negrąžintinas ES struktūrinių fondų lėšas. Lietuva SGD terminalą statė be regiono valstybių ir europinės paramos.

Dujų suvartojimas Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat mažėja ir prognozuojama, kad 2020–2030 metais jų poreikis šalyje dar mažės. Antai 2016 metais suvartota 22,8 TWh dujų, arba 9,5 proc. mažiau nei 2015 metais, kai buvo suvartota 25,2 TWh, o 2017 metais dujų suvartojimas siekė 22 teravatvalandes.

Mažėjant vartojamų dujų kiekiui neišvengiamai didėja SGD terminalo mokestis. Mat jį skaičiuojant naudojami vartojimo pajėgumai, kurie netiesiogiai susiję su suvartojamu gamtinių dujų kiekiu. Didėjantis deklaruojamų vartojimo pajėgumų skaičius lemia saugumo dedamosios mažėjimą, mažėjantis skaičius – jos didėjimą. Pirmaisiais SGD terminalo veiklos metais surinkta 70 mln. eurų šio mokesčio, 2016-aisiais – 81 mln. eurų, 2017 metais – apie 88,5 mln. eurų. 2018 metais planuojama surinkti 86,7 mln. eurų. Maždaug ketvirtadalis šio mokesčio lėšų tenka įmonės „Litgas“ prekybos nuostoliams padengti. Pernai jai išmokėta 19 mln. eurų, 2018 metais planuojama sumokėti 24 mln. eurų iš surinkto SGD saugumo dedamosios mokesčių lėšų.

Virgilijus Poderys: „Komisijos nariai pasigedo bendro šalies energijos balanso ir jo suderinimo tarpusavyje, pavyzdžiui, kaip didėjant atsinaujinančių išteklių naudojimui kartu didės ir dujų suvartojimas?“

Nors dujas ateityje atsinaujinančiais ištekliais turėtų keisti tiek pramonė, tiek centralizuotos šilumos tiekėjai, tiek gyventojai, strategijos projekte tvirtinama, kad dujų poreikis šalyje didės nuo 20,9 TWh 2030 metais (numatomas apie 51 proc. dujų kaip žaliavos panaudojimas trąšų gamyboje) iki 24,5 TWh 2040 metais (numatomas 44 proc. dujų kaip žaliavos panaudojimas trąšų gamyboje). „Gamtinių dujų kaip pirminio energijos ištekliaus vartojimo šalyje didėjimas siejamas su išaugsiančiais balansavimo poreikiais AEI elektros energijos ir šilumos gamyboje. 2050 metais bendras gamtinių dujų sunaudojimas šalyje sieks 20 TWh, iš kurių 55 proc. bus sunaudojama neenergetinėms reikmėms (trąšų gamyboje)“, – teigiama strategijos projekte.

Įgyvendinant strateginį gamtinių dujų srities tikslą bus siekiama iki 2020 metų sukurti regioninę Baltijos šalių gamtinių dujų rinką (su galimybe plėstis į Suomiją), siekiant didesnio gamtinių dujų rinkos likvidumo, konkurencingumo ir efektyvesnio Lietuvoje esamos infrastruktūros panaudojimo gamtinių dujų tranzitui ir eksportui regiono šalims; mažinti SGD bei gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo infrastruktūros išlaikymo sąnaudas; išplėtoti ir panaudoti SGD technologijų, skirstymo, saugojimo ir kompetencijos centro potencialą; modernizuoti gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą.

2050 metais, Lietuvai pereinant prie energijos gamybos iš netaršių šaltinių, bus siekiama užtikrinti, kad pereinamasis laikotarpis nesukeltų neigiamų ekonominių pasekmių valstybei, gamtines dujas vartojančiai pramonei ir namų ūkiams.

Strategijos projekte sakoma, kad šalies energetinį patikimumą ir saugumą užtikrintų ne tik Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema, bet ir iki 2021 metų nutiesta Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis.

Neaiški SGD terminalo ateitis

Atsakydamas į V. Poderio klausimą, kokia ateitis laukia SGD terminalo po 2024 metų, kai baigsis sutartis dėl jo nuomos su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“, ministras Ž. Vaičiūnas pažymėjo, kad nekalbama vien tik apie terminalo išpirkimą. Esą tik atlikus sąnaudų ir naudos analizes būtų galima spręsti dėl kitokių laivo panaudojimo variantų.

Konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ parengtoje SGD importo į Lietuvą perspektyvų studijoje numatomos trys alternatyvos, kaip geriausia naudoti Klaipėdos SGD terminalo laivą-saugyklą „Independence“ – 2024 metais jį išpirkti, nuomoti dar 10 arba 20 metų. Tačiau kuri jų bus pasirinkta, kol kas neatskleidžia nei premjeras, nei energetikos ministras. BNS neoficialių šaltinių duomenimis, laivas tikriausiai bus išperkamas. Pasak BNS, užsienio ekspertų parengta pirminė analizė dėl SGD laivo perspektyvų parodė, kad Lietuvai laivo reikės ir vėliau. Pernai skelbta, jog atlikus detalią sąnaudų ir naudos analizę bus paruoštas sprendimas, kaip sumažinti SGD terminalo išlaikymo kainą vartotojams.

2014 metais pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas bus išpirktas po 10 metų – 2024-ųjų pabaigoje. 2015 metais Lietuva siūlė laivą išpirkti anksčiau nei po 10 metų, tačiau norvegai nesutiko. Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 56 mln. eurų), o per 10 metų sumokės 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų). „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.

Nepriklausomybė ar saugumas?

Seimo Energetikos komisija po dviejų savaičių posėdyje planuoja aptarti suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus (jų yra apie 30 puslapių) ir patobulintą strategijos projektą teiks Ekonomikos komitetui, kuris galutinį NENS projektą teiks Seimo plenariniam posėdžiui.

V. Poderys atsargiai prognozuoja, kad NENS projektas Seime galėtų būti priimtas birželio pradžioje ar bent jau šioje pavasario sesijoje. Tačiau Vyriausybė ir Energetikos ministerija norėtų, kad strategiją Seimas patvirtintų jau balandį.

Į „Lietuvos žinių“ klausimą, ar Seimo nariams nekilo abejonių dėl strategijos pavadinimo – juk energetinė nepriklausomybė yra anachronizmas, veikiau reikėtų kalbėti apie energetinį saugumą, V. Poderys atsakė neigiamai: „Tokios pastabos niekas ir nepareiškė. Turbūt apie pavadinimą visi užmiršo.“ Jo paties nuomone, energetinė nepriklausomybė negali būti absoliuti. „Turbūt tas žodis į pavadinimą įdėtas kaip politinė žinutė (jokiu būdu nereikėtų suprasti paraidžiui) – kad siekiame tam tikro savarankiškumo, suverenumo ir kontrolės energetikos sistemoje. Dujų sektoriuje tai pasiekėme ir šilumą jau gaminame iš vietinio biokuro. Liko dar vienas sektorius – elektros energijos. Kai susijungsime su kontinentinės Europos tinklais, turbūt tą žodį „nepriklausomybė“ galėsime praleisti“, – svarstė pašnekovas.

Lietuvos energetikos sektoriaus tikslai, proc.

Sektorius/Metai202020302050
AEI* dalis galutiniame energijos suvartojimo balanse304580
AEI ir vietinių išteklių dalis CŠT* sektoriuje7090100
AEI dalis transporto sektoriuje101550
AEI dalis elektros sektoriuje304580
Elektros energijos gamyba Lietuvoje3570100

*Atsinaujinantys energijos ištekliai

**Centralizuotas šilumos tiekimas

Šaltinis: Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas

Energetinės nepriklausomybės tikslai

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) įgyvendinama keturiomis strateginėmis kryptimis: konkurencingumo, patikimumo, įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimo ir šalies verslo dalyvavimo siekiant energetikos pažangos.

Konkurencingumas

Išlaidos energijai sudaro reikšmingą pramonės sąnaudų ir namų ūkių biudžetų dalį. Valstybė pasieks, kad iki 2030 metų energijos kaina pramonei bus mažesnė nei regiono valstybėse, o gyventojams išlaidos už energiją mažės.

Iki 2050 metų 80 proc. šalies energijos poreikio turėtų būti gaminama iš netaršių išteklių, o 100 proc. bendro šalies elektros suvartojimo sudarytų vietinės elektros energijos gamyba.

Iki 2030 metų didžiausias dėmesys bus skiriamas gaminančių vartotojų ir vėjo energetikos plėtrai bei tolimesniam AEI naudojimui centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti.

Patikimumas

Šalies energetinį patikimumą ir saugumą užtikrins Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema iki 2025 metų.

Elektros energijos importą turėtų pakeisti vietinė elektros energijos gamyba: planuojama, kad 2020 metais elektros energijos gamyba Lietuvoje sudarys 35 proc. bendrojo galutinio elektros energijos suvartojimo (65 proc. – importas), atitinkamai 2030 metais – 70 proc. (30 proc. – importas), o 2050 metais – 100 proc.

Gamtinių dujų perdavimo sistema bus sujungta su ES dujų perdavimo sistema per Lenkiją, o Klaipėdos SGD terminalas užtikrins regiono SGD poreikius.

Lietuvai pereinant prie energijos gamybos iš netaršių šaltinių, bus siekiama užtikrinti, kad šis pereinamasis laikotarpis nesukeltų neigiamų ekonominių pasekmių valstybei ir gamtines dujas vartojančiai pramonei bei namų ūkiams.

Bus kuriama regioninė gamtinių dujų rinka, priimamas sprendimas dėl ilgalaikio SGD importo į Lietuvą užtikrinimo. Gamtinių dujų tinklo ir infrastruktūros vystymas ir išlaikymas orientuojamas į sistemos saugumą ir konkurencingumą, tinklo išlaikymo kaštų mažinimą ir efektyvesnį esamos infrastruktūros išnaudojimą.

Įtakos klimato kaitai mažinimas

Planuojama, kad 2020 metais 30 proc. šalies bendrojo galutinio energijos suvartojimo sudarys AEI, 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 80 procentų.

Energija iš AEI taps pagrindinė visuose – elektros, šilumos ir vėsumos bei transporto – sektoriuose.

Iki 2020 metų atnaujintuose daugiabučiuose ir viešuosiuose pastatuose bus sutaupyta apie 2,6–3 TWh energijos, o iki 2030 metų – 5–6 TWh energijos. Šalies pramonėje iki 2030 metų bus sutaupyta 1 TWh elektros energijos.

Verslo dalyvavimas

Verslo plėtrą numatoma palaikyti skatinant perspektyviausių energetikos technologijų eksperimentinę ir pramoninę plėtrą ir inovacijų inkubatorius, žaliosios, paskirstytosios generacijos ir skaitmeninių sprendimų energetikoje mokslinius tyrimus, tai pat skatinant Lietuvoje išbandomus energetikos sektoriaus optimizavimo informacinių technologijų (IT) sprendimus ir tokių produktų eksportą.

Pasitelkiant SGD terminalo, verslo įmonių, organizacijų ir šalies mokslo ir studijų institucijų (įskaitant mokslinių tyrimų institutus ir universitetus) bendradarbiavimą, išplėtoti regioninės reikšmės dujų infrastruktūros, SGD technologijų, paskirstymo ir kompetencijos centro potencialą.

Šaltinis: NENS projektas

Baudomis skatins atsisakyti iškastinio kuro

Šiuo metu rengiamas Nacionalinio oro taršos mažinimo planas numato per dešimtmetį – nuo 2020 iki 2030 metų daugiau negu perpus sumažinti pagrindinių oro teršalų išmetimą žemės ūkyje, transporto sektoriuje, namų ūkiuose ir energijos bei šilumos gamybos įmonėse.

Didžiausi teršėjai bus verčiami gerokai sumažinti penkių pagrindinių oro teršalų – sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, smulkiųjų kietųjų dalelių ir ne metaninių lakiųjų organinių junginių – išmetimus.

Vieni didžiausių sieros dioksidų ir smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimų šaltinių – namų ūkiai – bus skatinimai energiją gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Sieros dioksidų išmetimo iš viešosios energijos gamybos įmonių mažinimui skatinti numatoma diegti emisijų prekybos sistemą.

Šaltinis: „Lietuvos žinių“ inf.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"