Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Energetikos mokesčių našta mažina Lietuvos investicinį patrauklumą

 
2018 02 01 6:00
2017 metų pirmąjį pusmetį elektros kaina stambiems pramonės vartotojams Lietuvoje buvo viena didžiausių tarp 10 Vidurio ir Rytų Europos valstybių.
2017 metų pirmąjį pusmetį elektros kaina stambiems pramonės vartotojams Lietuvoje buvo viena didžiausių tarp 10 Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Alinos Ožič nuotrauka

Lietuva yra viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kurios netaiko vadinamųjų energetikos infrastruktūros mokesčių lengvatų stambiems pramonės vartotojams.

Dėl to elekros kaina energijai imlioms įmonėms Lietuvoje yra viena didžiausių regione. Tai savo ruožtu mažina mūsų šalies investicinį patrauklumą ir Lietuva pralaimi konkurencinę kovą dėl investicijų į didžiausią pridėtinę vertę kuriančių pramonės šakų gamybą.

Kad padėtis pasikeistų, Lietuva turėtų mažinti energijos mokesčių naštą didžiausioms įmonėms teikdama joms atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) lengvatas – kaip tai daroma daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių.

Prie tokių išvadų priėjo tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra VšĮ „Investuok Lietuvoje“, sausio mėnesį pristačiusi tyrimą „Investicinės aplinkos gerinimo pasiūlymai aukštos pridėtinės vertės pramonės pritraukimui“.

Atsižvelgdama į šio tyrimo išvadas, Energetikos ministerija parengė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, kurio lėšomis daugiausia finansuojama AEI plėtra, sudarymo ir paskirstymo pokyčius.

Nauja VIAP tarifų, kurie yra maždaug penktadalis visos elektros kainos Lietuvoje, sudarymo tvarka leistų sumažinti mokestinę naštą įmonėms, veikiančioms intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose.

Didžiausi mokesčiai regione

Gamybos sąnaudos užima svarbią vietą tarp svarbiausių veiksnių, lemiančių investuotojų pasirinkimą, į kurią pasaulio vietą investuoti. O elektros energijos kaina yra vienas pagrindinių kriterijų lyginant veiklos sąnaudas skirtingose šalyse.

Kompanijos „Cushman & Wakefield“ 2017 metų gamybos rizikos indeksas (angl. Manufacturing Risk Index) rodo, kad aukšto automatizacijos lygio gamybos įmonių pasirinkimą, kur investuoti, daugiausia lemia aplinka (40 proc.), rizikos (20 proc.) ir sąnaudos (40 proc.). Sąnaudų struktūrą pagal svarbą investuotojai skirsto į keturias dalis: 40 proc. sąnaudų vertės yra elektros kaina, 40 proc. – darbo, 10 proc. – statybos sąnaudos ir 10 proc. nuosavybės įregistravimo išlaidos.

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ atliktas tyrimas rodo, kad pagal šiuos kriterijus Lietuva regione atrodo kaip viena nepatraukliausių investuoti į aukšto automatizacijos lygio gamybą.

Energetikos mokesčių ir rinkliavų dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje.

Antai, Eurostato duomenimis, 2017 metų pirmąjį pusmetį elektros kaina stambiems pramonės vartotojams Lietuvoje – 6,8 cento už kilovatvalandę (kWh) – buvo viena didžiausių tarp 10 Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Pagal šį kriterijų mūsų šalis užima 7 vietą.

Mažiausia kaina stambiems pramonėms vartotojams pernai buvo Bulgarijoje (5,3 ct už 1 kWh), nuo jos nedaug atsiliko Slovėnija (5,6 ct). Trečioje vietoje – Lenkija (6,1 ct), ketvirtoje – Rumunija (6,2 ct). Didesnė nei Lietuvoje elektros kaina stambiems pramonės vartotojams buvo tik Vengrijoje, Latvijoje ir Slovakijoje.

Lietuva Vengrija ir Slovakija netaiko AEI rinkliavos lengvatų elektros energijai imlioms pramonės šakoms, nors tai daro 7 iš 10 regiono šalių, tokios kaip Bulgarija, Slovėnija, Lenkija, Rumunija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija (nuo 2017 metų gegužės) ir Slovakija. Šalyse, kuriose taikoma AEI rinkliavos lengvata, elektros kaina dažniausiai yra mažesnė.

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ tyrimas rodo, kad VIAP tarifas asmenims, išskyrus gamintojus, vartojančius pasigamintą elektros energiją savo reikmėms, Lietuvoje sudaro kone penktadalį (19 proc.) elektros kainos. Tuo metu vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje 2017 metų sausio mėnesį sudarė 53 proc. visos elektros kainos. Skirstymo vidutinės įtampos tinklais paslaugos sudarė 11 proc., sisteminių paslaugų – 8 proc., perdavimo paslaugų tarifas – 9 proc. visos elektros kainos.

Energetikos mokesčių ir rinkliavų dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Didžiausią VIAP dalį sudaro rinkliava, skirta AEI remti.

Kitur – patrauklesnė investicinė aplinka

Vidurio ir Rytų Europos valstybės, tarpusavyje konkuruodamos dėl investicijų pritraukimo, elektros kainą stambiems vartotojams mažina taikydamos AEI rinkliavos lengvatas.

Pavyzdžiui, Lenkijoje elektros energijai imlios pramonės šakos atleidžiamos nuo dalies AEI rinkliavos. Priklausomai nuo elektros energijos vartojimo intensyvumo, lengvata sudaro nuo 20 iki 85 procentų. Lengvata gali naudotis apie 940 įmonių (dėl to jos kasmet sutaupo apie 450 mln. eurų kasmet). „Tiesa, atitinkamai išauga kitų vartotojų išlaidos“, – pažymima apžvalgoje.

Rumunijoje lengvatą gauna įmonės, kurios bendrai suvartoja apie 9 teravatvalandės (TWh) elektros energijos per metus. Rumunija taiko 40–85 proc. AEI rinkliavos lengvatą elektros eneregijos vartojimui intensyvioms šakoms.

Slovėnijoje paramos schema taikoma įmonėms, suvartojančioms daugiau kaip 1 gigavatvalandę (GWh) elektros energijos per metus. Lengvata sudaro 70 proc. AEI rinkliavos. Įmonėms, kurių elektros energijos vartojimo intensyvumas viršija 20 proc., sumokama AEI rinkliava negali viršyti 4 proc. įmonės bendrosios pridėtinės vertės.

Latvijoje lengvata sudaro 85 proc. AEI rinkliavos. Paramos schema taikoma įmonėms, suvartojančioms daugiau kaip 0,5 GWh elektros energijos per praėjusius metus, taip pat įmonėms, kurių elektros energijos vartojimo intensyvumas viršija 20 proc. per pastaruosius 3 metus, bei dar kai kurioms įmonėms.

Siūlo mažinti mokesčių naštą

Siekdama gerinti investicinį klimatą „Investuok Lietuvoje“ siūlo diferencijuoti AEI rinklavą taip, kad ji būtų mažesnė stambiems vartotojams, kaip ir kitose regiono šalyse.

„Atleisdama dalį vartotojų nuo tokių rinkliavų, šalis gali pagerinti savo patrauklumą energijai imlioms gamybos sektoriaus įmonėms“, – teigiama apžvalgoje.

Tyrėjų nuomone, 2014–2020 metais valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės leidžia atleisti elektrai imlius vartotojus nuo 85 proc. AEI rinkliavos.

Atsižvelgdama į minėto tyrimo rezultatus, Energetikos ministerija siūlo, kad daugiau nei 1 GWh elektros energijos per metus sunaudojusios įmonės (tokių Lietuvoje būtų apie 816), neturinčios skolų valstybei už VIAP, galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimu ir jos centralizuota prekyba. Tokios įmonės turėtų įsipareigoti dalį susigrąžintos sumos investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

Ministerijos siūlomos VIAP kainos diferencijavimo priemonės būtų taikomos atlikus konsultacijas su Europos Komisija ir suderinus paramos schemą.

Energetikos ministerijos parengtos VIAP kainos diferencijavimo priemonės yra įtrauktos į platesnį Energetikos, Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimų paketą, kuriuo siūloma gerinti sąlygas verslui bei didinti energetikos tiekimo paslaugų patikimumą.

VIAP tarifas asmenims, išskyrus gamintojus, vartojančius pasigamintą elektros energiją savo reikmėms, Lietuvoje sudaro kone penktadalį (19 proc.) elektros kainos.

Lengvata galėtų naudotis įmonės, veikiančios elektrai imliuose sektoriuose – metalo apdirbimo, pirminių plastikų, medienos perdirbimo, trąšų gamybos ir kituose.

Įmonės, kurioms taikoma lengvata, turėtų įdiegti geriausias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones arba įsipareigoti į šių priemonių diegimą investuoti ne mažiau kaip 75 proc. lengvatos.

„Investuok Lietuvoje“ atliktas tyrimas rodo, kad, sumažinus energetikos mokesčius ir pritaikius lengvatas, elektrai imlių įmonių išlaidos elektrai sumažėtų nuo 64 iki 220 proc. Be to, pagerėtų bendras Lietuvos kaip patrauklios investicijoms šalies įvaizdis. O žemesnė elektros kaina pritrauktų į šalį energijai imlių projektų.

Elektros kaina stambiems pramonės vartotojams, centais už kilovatvalandę

ValstybėKaina
Bulgarija*5,3
Slovėnija*5,6
Lenkija*6,1
Rumunija*6,2
Čekija*6,4
Estija6,6
Lietuva6,8
Vengrija7,3
Latvija**7,7
Slovakija9,0

* Taikoma AEI rinkliavos lenvata

** Latvijoje AEI lengvata taikoma nuo 2017 metų gegužės

Šaltinis: Eurostatas, 2017 metų pirmas pusmetis

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"