Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Emigracija atveria darbo rinką vyresniems žmonėms

 
2018 03 30 12:00
Vienas iš vyresnių darbuotojų pranašumų – sėslumas. Jie ištikimesni ir labiau linkę dirbti vienoje įmonėje nei jaunesni asmenys.
Vienas iš vyresnių darbuotojų pranašumų – sėslumas. Jie ištikimesni ir labiau linkę dirbti vienoje įmonėje nei jaunesni asmenys. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Darbo biržos, personalo paieškos bendrovių, darbo skelbimų portalų ir verslo atstovai teigia, kad dėl emigracijos ištuštėjusioje Lietuvos darbo rinkoje 50‑mečiai ir vyresni žmonės nepatiria diskriminacijos dėl amžiaus. Daugeliu atvejų darbdavys vyresnio amžiaus žmogaus nepasirenka ne dėl jo amžiaus, o dėl žinių ar įgūdžių, trūkumo. Bene dažniausiai – tai prastas užsienio kalbų mokėjimas.

Tačiau vyresnio amžiaus darbuotojai vertinami dėl patirties, aukštos kvalifikacijos, sėslumo. Jie ištikimesni ir labiau linkę dirbti vienoje įmonėje nei jaunesni asmenys. Darbo rinkos ekspertai pažymi, kad darbo ieškanti vyresnio amžiaus buhalterė dažniau gali nurungti jaunesnę kolegę.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo ieško 64 tūkst. vyresnių nei 50 metų žmonių. Ši amžiaus grupė sudaro beveik pusę visų oficialiai ieškančiųjų darbo. Tačiau šalyje vis dar gajus mitas, kad aukštos kvalifikacijos, patyrusiems vyresnio amžiaus asmenims nelengva susirasti darbą, nes darbdaviai pirmenybę teikia jaunesniems.

„Vėlinant pensinį amžių, vyresnių asmenų darbo rinkoje daugės“, – prognozavo Kauno teritorinės darbo biržos Jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Joana Daubaraitė. Jos nuomone, darbuotojų trūkumu besiskundžiantys darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį būtent į šios amžiaus grupės žmones. „Dėl sveikatos dažnas jų galbūt negali atlikti tam tikro, dažniausiai nekvalifikuoto darbo, kuriam reikia fizinės jėgos ir ištvermės. Tokiam darbui reikia jaunesnių. Bet paklausią darbo rinkoje profesiją ir darbo patirtį turintiems vyresnio amžiaus asmenims įsidarbinti nesudėtinga“, – įsitikinusi J. Daubaraitė.

Svarbu ne amžius, o noras mokytis

Privačios darbuotojų paieškos ir atrankos paslaugas teikiančios bendrovės „Personalo valdymo inovacijos“ projektų direktorė Lina Čirvinskaitė pažymėjo, kad šiuolaikinis verslas priverstas greitai prisitaikyti ir reaguoti į pokyčius, diegti inovacijas ir naujausius technologinius sprendimus. „Jaunimas šiuo požiūriu lenkia vyresnio amžiaus žmones, kuriems reikia daugiau laiko prisitaikyti ir išmokti naujovių. O versle laikas – pinigai, tad darbdavys paprastai renkasi žmogų, į kurį investuoti reikia mažiau“, – sakė L. Čirvinskaitė.

Kauno rajono Ramučių kaime įsikūrusioje įmonių grupėje „Hoptrans Holding“, teikiančioje logistikos, ekspedijavimo paslaugas, šiuo metu dirba per tūkstantį žmonių, įmonių grupė yra lyderė pagal darbuotojų skaičių Kauno rajone. Apie 30 proc. jos darbuotojų yra vyresni nei 50 metų.

„Hoptrans Holding“ direktorius Vytas Volkevičius teigė, kad 50‑mečiai yra puikūs darbuotojai. „Mielai priimame tokio amžiaus darbuotojus, jei jie atitinka mūsų reikalavimus. Amžius nėra lemiantis veiksnys renkantis personalą. Žinoma, jei pagal skelbimą kreipiasi žmogus, kuriam yra 62 metai ir liko pusė metų iki pensijos, svarstome, kaip pasielgti. Mūsų įmonių grupėje dirba nemažai pensinio amžiaus žmonių, o vienas 70 metų vyras tebedirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jei iš darbo biržoje registruotų 64 tūkst. vyresnių nei 50 metų žmonių dalis būtų tarptautinių reisų vairuotojai, 300 jų galime įdarbinti. Mūsų nuostata – tiek jaunus, tiek vyresnius reikia mokyti“, ‑ aiškino įmonių grupės direktorius.

Nors vyrauja nuomonė, kad jaunas žmogus yra imlesnis žinioms, V. Volkevičiaus įsitikinimu, darbas darbui nelygu. „60‑metį išmokyti programuoti sudėtingiau, bet pasodinti jį vairuoti vilkiką – jokių problemų“, – tikino pašnekovas.

Kliūtis – prasta anglų kalba

Pasak L. Čirvinskaitės, darbo rinkoje nėra gerų specialistų – nei jaunų, nei vyresnių. „Jei geras specialistas nusprendžia keisti darbą, jam nereikia daug laiko, kad susirastų naują vietą, ‑ teigė ji. – Daugeliu atvejų darbdavys vyresnio amžiaus žmogaus nepasirenka ne dėl jo amžiaus, o dėl žinių ar įgūdžių trūkumo. Bene dažniausiai – tai prastas užsienio kalbų mokėjimas. Vyresnioji karta puikiai moka rusų kalbą, bet labai dažnai rinkos sąlygos reikalauja ir gerų anglų kalbos žinių.“

Vyresnės kartos žmonės mėgsta pabrėžti, kad turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau dažnai žinios, įgytos praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, yra pasenusios ir vargiai gali būti pritaikomos dabar.

Kaip pažymėjo L. Čirvinskaitė, vyresnio amžiaus kandidatai gyvenimo aprašyme vengia nurodyti amžių iš baimės, kad darbdavys vien dėl to atmes kandidatūrą. „Toks požiūris neteisingas. Žmogaus amžius paaiškės jau pirmo pokalbio metu. Jei darbuotojo amžius įmonei svarbus (tarkime, visas įmonės kolektyvas jaunas), kandidatas tuščiai sugaiš laiką. Patarčiau neslėpti tiesos, nes ji vis tieks išaiškės. Geriau atkreipti dėmesį į darbo skelbimo pagrindinius reikalavimus – darbo patirties, užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo – ir savo gyvenimo aprašyme arba motyvaciniame laiške pabrėžti savo stipriąsias savybes. Jeigu pridėsite savo nuotrauką, kuri liudys, kad esate energingas ir žvalus, darbdavys tikrai pakvies jus pokalbio“, ‑ dėstė pašnekovė.

Išsilavinusi ir veikli karta

Anot portalo cvbankas.lt, darbo ieškantys vyresni žmonės turėtų būti lankstūs ir atviri, neatsilikti nuo naujovių. „Verslas neturi jokio poreikio diskriminuoti vieno ar kito amžiaus darbuotojų, o renkasi geriausią variantą. Iki šiol dažniau galbūt pirmenybę teikdavo jaunesniems, tačiau situacija po truputį keičiasi“, – pripažino Tomas Toleikis, šio portalo vadovas. Jis darbdaviams patarė kuo mažiau vadovautis stereotipais ir vertinti kiekvieną žmogų individualiai, nepriklausomai nuo amžiaus.

Kauno teritorinės darbo biržos atstovės J. Daubaraitės nuomone, svarbu rasti darbo ieškančio žmogaus stipriąsias savybes ir jas atskleisti darbdaviui. „Šiuolaikiniai 50-mečiai patyrę daug pokyčių, todėl besikeičiančios darbo sąlygos jų negąsdina. Tai tikrai visuomeniška, išsilavinusi ir veikli karta“, – įsitikinusi ji.

Jos teigimu, vyresnio amžiaus darbuotojų pranašumas neabejotinai yra branda ir patirtis. „Darbininkiškos profesijos darbuotojas, kuris jau užaugino vaikus, susitvarkė buitį ir gali visas jėgas skirti darbui – geidžiama kandidatūra ne vienam darbdaviui. Vienas iš vyresnių darbuotojų pranašumų – sėslumas. Jie ištikimesni ir labiau linkę dirbti vienoje įmonėje nei jauni“, – kalbėjo Kauno teritorinės darbo biržos atstovė.

Vertinamas lojalumas ir patirtis

L. Čirvinskaitė pateikė pavyzdį iš savo praktikos: vienos gamybinės įmonės vadovas, ieškantis darbuotojo, pabrėžė reikalavimus kandidatui: „Negaliu leisti pas klientą jaunuolio – man reikalingas žmogus, turintis gyvenimiškos patirties, žinantis, ką kalba, sudarantis patikimo ir patyrusio įrangos specialisto įvaizdį.“ „Vyresnio amžiaus moterys visada labiau pageidaujamos atrankose į buhalterių darbo vietas, nes jų patirtis, įstatymų išmanymas, per laiką užtarnautas pasitikėjimas – vertybės, kurių negali pasiūlyti jaunesni kandidatai“, – tvirtino „Personalo valdymo inovacijų“ projektų direktorė.

„Darbdaviai prisipažįsta neretai nusiviliantys jaunais darbuotojais, nes jiems trūksta atsakomybės, pastovumo, todėl vis dažniau atsigręžia į vyresnius, labiau juos vertina. Šiuos pokyčius skatina ir situacija darbo rinkoje: darbo jėgos trūkumas jaučiamas, darbdaviai konkuruoja dėl specialistų“, – sakė T. Toleikis.

Kauno teritorinėje darbo biržoje dabar registruota kiek daugiau nei 12 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų. Iš jų darbo ieško beveik 6 tūkst. moterų ir kiek daugiau nei 6 tūkst. vyrų.

„Požiūris į darbo ieškančius 50-mečius keičiasi. Sulaukiame vis daugiau darbdavių, kurie noriai kreipiasi dėl vyresnių asmenų įdarbinimo, o panašus Kauno teritorinėje darbo biržoje registruotų vyresnio amžiaus moterų ir vyrų skaičius leidžia manyti, kad darbdavių požiūris į darbo ieškančias moteris nėra kitoks nei į vyrus“, – pažymėjo J. Daubaraitė.

Siūlo keisti kvalifikaciją

Kauno teritorinė darbo birža darbdaviams pataria pasinaudoti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. Populiariausia įdarbinant vyresnio amžiaus darbuotojus – įdarbinimas subsidijuojant.

„50-mečiams, kuriems sunkiau įsidarbinti dėl nepaklausių darbo rinkoje profesijų, arba jie pagal turimą kvalifikaciją ar darbinę patirtį nebegali dirbti dėl sveikatos, siūlome persikvalifikuoti, taip pat tobulinti turimas ar įgyti naujas kompetencijas. Šiuo metu kaip tik įgyvendiname du projektus, skirtus vyresnio amžiaus asmenims. Projektų „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“ ir „Pasinaudok galimybe“ tikslinė grupė yra vyresni nei 54 metų bedarbiai“, – pasakojo J. Daubaraitė.

Per trejus metus Kauno biržos teritorijoje įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavo 1368 asmenys, 1260 žmonių persikvalifikavo ar įgijo kompetencijas.

Antrasis projektas startavo pernai gruodį, ir šiuo metu darbdaviai raginami pasinaudoti galimybe įdarbinti patirtį turintį darbuotoją ir gauti subsidiją jo darbo užmokesčiui. „Vyresnius nei 54 metų darbo ieškančius asmenis kviečiame drąsiau priimti darbo rinkos iššūkius ir keičiant kvalifikaciją lengviau į ją sugrįžti“, – sakė J. Daubaraitė.

Skaičiai

2017 metais Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 252 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš jų – 37,7 tūkst. asmenys, vyresni nei 55 metų, tai sudaro 15 proc. visų darbo biržoje registruotų asmenų. Iš jų 4,4 tūkst. (11,6 proc.) asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dar 7,5 tūkst. (19,9 proc.) – aukštąjį kolegijų, 13,9 tūkst. (36,9 proc.) – profesinį išsilavinimą, nekvalifikuotų – 11,9 tūkst. (31,6 proc.).

Darbo biržoje registruoti vyresni nei 55 metų asmenys dažnai turi virėjo, siuvėjo, pardavėjo, technologijų techniko, apdailininko, staliaus, šaltkalvio, kirpėjo, automobilinio krautuvo vairuotojo, buhalterio, konditerio, apsaugos darbuotojo, elektromonterio profesijas.

Pernai keisti kvalifikaciją darbo birža pasiūlė iš viso 3,4 tūkst. vyresnio (nuo 55 metų) amžiaus darbo neturintiems asmenims. Iš jų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo 12,3 proc., aukštąjį kolegijų – 22,8 proc., vidurinį – 49,3 procento.

Daugiausia asmenų rinkosi slaugytojo padėjėjo, valytojo, krautuvo vairuotojo, kompiuterio vartojimo, socialinio darbuotojo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, apsaugos darbuotojo, pagalbinio virtuvės darbuotojo, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio, lankomosios priežiūros darbuotojo mokymo programas.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"