Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Elektros kainų mįslė: kuo „žalesnė“, tuo brangesnė

 
2018 06 28 6:00
„Forbes“ teigimu, nuo 2009-ųjų iki 2017 metų saulės kolektorių 1 vato kaina krito 75 proc., o vėjo turbinų – 50 proc., tačiau žalios elektros kaina jos dalį vartojime didinančiose šalyse dramatiškai išaugo.
„Forbes“ teigimu, nuo 2009-ųjų iki 2017 metų saulės kolektorių 1 vato kaina krito 75 proc., o vėjo turbinų – 50 proc., tačiau žalios elektros kaina jos dalį vartojime didinančiose šalyse dramatiškai išaugo. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Praėjusiais metais pasaulio žiniasklaidoje vienas po kito pasirodė straipsnių apie saulės kolektorių ir vėjo turbinų kainų kritimą. Skaitytojai galėjo susidaryti įspūdį, jog kuo daugiau saulės ir vėjo energijos gaminsime, tuo mažesnės taps elektros kainos. „Tačiau tai nevyksta. Iš esmės yra priešingai“, – perspėjo energetikos ir aplinkos ekspertas Michaelas Shellenbergeris straipsnyje, kurį publikavo JAV verslo žurnalas „Forbes“.

„Forbes“ teigimu, nuo 2009-ųjų iki 2017 metų saulės kolektorių 1 vato kaina krito 75 proc., o vėjo turbinų – 50 procentų. Tačiau elektros energijos kaina šalyse, kuriose tuo pačiu laikotarpiu gerokai išaugo atsinaujinančios energetikos dalis bendrame energijos balanse, dramatiškai padidėjo. Antai Vokietijoje saulės ir vėjo energetikos sparčios plėtros laikotarpiu 2006–2016 metais elektra pabrango 51 procentu. Kalifornijoje, JAV, saulės energijos plėtra nuo 2011 iki 2017 metų net 24 proc. išaugino elektros kainas. Danijoje nuo 1995 metų, kai pradėta sparti atsinaujinančios (daugiausia vėjo) energetikos plėtra, elektros kainos išaugo daugiau kaip 100 procentų.

„Forbes“ teigimu, nuo 2009-ųjų iki 2017 metų saulės kolektorių 1 vato kaina krito 75 proc., o vėjo turbinų – 50 proc., tačiau žalios elektros kaina jos dalį vartojime didinančiose šalyse dramatiškai išaugo.

Hipotezes griauna faktai

Kodėl elektros energija brangsta, užuot atpigusi, kai saulės kolektorių ir vėjo turbinų kainos smarkiai krito?

M. Shellenbergeris pateikė vieną iš galimų versijų, kad pingant saulės ir vėjo gaminamai elektros energijai kitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, anglių, branduolinės energijos ar dujų jėgainių, gaminama elektra pabrango ir tokiu būdu „surijo“ tai, ką buvo sutaupiusi atsinaujinanti energetika, bei padidino bendrą elektros energijos kainą.

Tačiau faktai, rodos, paneigia šią prielaidą. Dėl skalūnų revoliucijos JAV gamtinių dujų kainos 2009–2016 metais krito 72 proc., Europoje tuo pačiu laikotarpiu jos sumažėjo beveik perpus. Branduolinėse ir akmens anglis kūrenančiose elektrinėse gaminamos elektros kainos JAV ir Europoje šiuo laikotarpiu iš esmės nesikeitė.

Pagal kitą hipotezę, energijos kainos galėjo išaugti dėl to, kad buvo uždarytos branduolinės jėgainės. Šią hipotezę patvirtintų faktas, jog atominės energetikos lyderės – Ilinojaus valstija (JAV), Prancūzija, Švedija ir Pietų Korėja – džiaugiasi pigiausia elektra pasaulyje. Nuo 2010 metų Kalifornijoje (JAV) uždaryta viena branduolinė jėgainė (2140 MW galios), Vokietijoje – penkios atominės elektrinės (AE) ir keturi reaktoriai šiuo metu veikiančiose AE (iš viso 10 980 MW). Elektra Ilinojaus valsijoje yra 42 proc. pigesnė nei Kalifornijoje, o Prancūzijoje – 45 proc. pigesnė nei Vokietijoje.

Tačiau ir šią hipotezę griauna faktai. Mat branduolinį kurą pakeitusių gamtinių dujų ir akmens anglių kainos lieka žemos, nors iškastinio kuro poreikis Kalifornijoje ir Vokietijoje gerokai išaugo.

„Faktai verčia manyti, kad didžiausi augančių elektros kainų „kaltininkai“ yra saulės ir vėjo energetika. Bet kodėl pigesni saulės kolektoriai ir vėjo turbinos brangina elektrą?“ – „Forbes“ publikuotame straipsnyje klausia M. Shellenbergeris.

Vokietijos mokslininko pranašystė

Ekspertas primena pagrindinę šio reiškinio priežastį dar 2013 metais nurodžiusį jauną Vokietijos ekonomistą. Laikraštyje „Energy Policy“ Leonas Hirthas prieš penkerius metus apskaičiavo, jog didėjant vėjo ir saulės energetikos daliai elektros tiekimo balanse šių jėgainių ekonominė vertė gerokai sumažės.

Europos Sąjungos daugiakalbis žodynas „Eurovoc“ ekonominę vertę apibrėžia kaip tam tikros prekės ar paslaugos ekonominį pobūdį, kurį galima išmatuoti atsižvelgiant į sąnaudas, pasiūlą ir paklausą.

Vokiečių mokslininkas spėjo, kad ekonominės vertės susitraukimą visų pirma lems vėjo ir saulės energetikos „fundamentaliai nepatikima prigimtis“. Mat tiek saulės, tiek vėjo jėgainės gamina per daug energijos tada, kai visuomenei jos nereikia, ir nepakankamai – kai poreikis išauga. Todėl saulės ir vėjo energetika negali apsieiti be gamtinėmis dujomis kūrenamų jėgainių, hidroelektrinių, specialių įkraunamų baterijų ar kitų patikimų generatorių, kurie būtų pasirengę bet kuriuo metu pradėti tiekti elektrą, kai nustoja pūsti vėjas ar saulę užstoja debesys.

Šis fundamentalus nepatikimumas didžiausias saulės ir vėjo energetikos šalininkes Vokietiją, Kalifornijos valstiją ar Daniją verčia primokėti kaimynėms valstijoms ar valstybėms, kad šios paimtų saulės ir vėjo energiją, kai šios pasigamina per daug. Vokiečių mokslininkas L. Hirthas išpranašavo, jog vėjo jėganių ekonominė vertė Europos energetikos sistemoje kris 40 proc., kai pasieks 30 proc. dalį elektros energijos balanse, o saulės – sumažės 50 proc., kai pasieks vos 15 proc. dalį balanse. 2017 metais Danijoje saulės ir vėjo jėgainės pagamino 53 proc., Vokietijoje – 26 proc., Kalifornijoje – 23 proc. elektros. Danija ir Vokietija užima atitinkamai pirmą ir antrą vietą pagal brangiausią elektros kainą Europoje.

Žiniasklaida klaidina politikus?

„Pranešdami apie krintančias saulės kolektorių ir vėjo turbinų kainas, bet nutylėdami, kaip atsinaujinanti energetika brangina elektrą, žurnalistai sąmoningai ar nesąmoningai klaidina politinius sprendimus priimančius lyderius ir visuomenę“, – „Forbes“ teigė M. Shellenbergeris.

Antai laikraštis „The Los Anegeles Times“ pernai pranešė, jog Kalifornijos elektros energijos kainos augo, tačiau nesusiejo šio reiškinio su atsinaujinančios energetikos plėtra. Tai išprovokavo Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomisto Jameso Buchnello aštrią reakciją. „Kaip Kalifornijos elektros sistema tapo dabartinės būklės, yra ilga ir nemaloni istorija, tačiau dominuojanti politikos strategija elektros sektoriuje neabejotinai buvo koncentracija į atsinaujinančių šaltinių generacijos plėtrą“, – rašė mokslininkas.

Pasak „Forbes“, iš dalies dabartinę probleminę situaciją kuria tai, jog daugelis reporterių nesupranta elektros energijos sistemos. Žurnalistai esą mano, kad elektra yra prekė, kai iš tikrųjų ji yra paslauga – kaip maitinimas restorane. Kaina, kurią mokame už prabangą valgyti ne namuose, sudaro ne tik maisto produktų kainos, kurios per dešimtmečius sumažėjo kaip ir saulės kolektorių ar vėjo turbinų. Iš tikrųjų restoranų patiekalų ar elektros kainos atspindi ne produktų, bet jų gamybos ir tiekimo kainas.

„Tai ne tik neraštingumo, bet ir šališkumo problema. Iš principo skeptiški žurnalistai atsinaujinančią energetiką kažkodėl vertina kaip savaiminį gėrį. Ir ne todėl, kad nežinotų, kaip kritiškai rašyti apie energetiką. Juk jie beveik visada kritiški, kai rašo apie iškastinio kuro energijos šaltinius. Veikiau reporteriai apie atsinaujinančią energetiką visada palankiai rašo sąmoningai“, – spėjo M. Shellenbergeris.

Jo nuomone, tai turėtų keistis. „Žurnalistų pareiga rašyti tiksliai ir sąžiningai visomis temomis, ypač tokiomis svarbiomis kaip energetika ir aplinka“, – teigė ekspertas. Jo nuomone, gera pradžia būtų išsamus tyrimas, kuris atskleistų, kodėl elektra smarkiai brangsta, kai jos gamybos iš saulės ir vėjo įrenginiai pinga ir atsinaujinanti energetika užima vis didesnę gamybos dalį.

Saulės ir vėjo energetika negali apsieiti be patikimų generatorių, kurie būtų pasirengę bet kuriuo metu pradėti tiekti elektrą, kai nustoja pūsti vėjas ar saulę užstoja debesys."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Saulės ir vėjo energetika negali apsieiti be patikimų generatorių, kurie būtų pasirengę bet kuriuo metu pradėti tiekti elektrą, kai nustoja pūsti vėjas ar saulę užstoja debesys."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuva pasirinko žaliąją energetiką

Tuo metu Lietuva, regis, galutinai apsisprendė pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Birželio 21 dieną Seimo priimta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija nustato, jog iki 2030 metų 45 proc. suvartojamos elektros ir 90 proc. šilumos energijos bus pagaminama iš AEI. 2050 metais visa Lietuvoje sunaudojama elektros ir šilumos energija bus gaminama iš AEI bei kitų netaršių šaltinių. Atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys 80 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos.

Saulės ir vėjo energetika negali apsieiti be gamtinėmis dujomis kūrenamų jėgainių, hidroelektrinių, specialių įkraunamų baterijų ar kitų patikimų generatorių, kurie būtų pasirengę bet kuriuo metu pradėti tiekti elektrą, kai nustoja pūsti vėjas ar saulę užstoja debesys.

Užsibrėžta, kad 2030 metais Lietuvoje gaminama elektros energija sudarytų 70 proc. visos suvartojamos elektros energijos, o 2050 metais – visa elektros energija būtų pagaminama šalyje.

Energetikos politikos gaires numatančiame dokumente svarbus vaidmuo skiriamas mažajai energetikai ir aktyviam elektros energijos vartotojų įsitraukimui į energijos gamybą. Gyventojams, nusprendusiems patiems pasigaminti sau reikalingą elektros energiją iš AEI, bus sudaromos palankios sąlygos bei kuriamos įvairios paramos priemonės. Planuojama, kad iki 2030 metų šalyje turėtų būti ne mažiau kaip 500 tūkst. elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų.

Vokietijos elektros kainos per dešimtmetį išaugo 51 proc.

Vidutinio namų ūkio Vokietijoje mokama elektros kaina, euro centais už kilovatvalandę (ct/kWh)

MetaiKaina
200619,5
200720,6
200821,7
200923,2
201023,7
201125,2
201225,9
201328,8
201429,1
201528,7
201628,8
201729,3
201829,4

Šaltinis: Vokietijos energijos ir vandens pramonės federalinė asociacija (BDEW)

Kalifornijoje elektros kainos išaugo 5 kartus daugiau nei visose JAV

Elektros energijos kainos Kalifornijoje, dolerio centais už kilovatvalandę (ct/kWh)

MetaiKalifornijaJAV vidurkis, išskyrus Kaliforniją
201113,19,7
201213,59,6
201314,39,8
201415,210,1
201515,410,0
201615,39,9
201716,210,1

Šaltinis: JAV Energijos informacijos administracija

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"