Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Elektros importas keičia kryptį

 
2018 07 10 6:00
2015 metų pabaigoje baigta tiesti "NordBalt" jungtis liepos pabaigoje bus laikinai sustabdyta remontuoti. 
2015 metų pabaigoje baigta tiesti "NordBalt" jungtis liepos pabaigoje bus laikinai sustabdyta remontuoti.  Energetikos ministerijos nuotrauka

Beveik tris vasaros mėnesius Lietuvos elektros energijos rinka versis be trečdalio energijos, įprastai importuojamos iš Švedijos. Tikėtina, kad per tą laiką Baltijos valstybėse kilstelės energijos kaina, o didesnėmis apkrovomis turės būti naudojami kiti energijos šaltiniai – jungtys su Lenkija, Latvija, Rusija ir Baltarusija. Daugiau energijos gamins ir Lietuvos jėgainės.

Nuo liepos 30 dienos planuojama dėl remonto iki spalio 9 dienos, o gal ir ilgiau, sustabdyti elektros energijos tiekimą jungtimi su Švedija „NordBalt“. Per šį laikotarpį bus keičiamos kabelių jungiamosios movos, siekiant padidinti elektros tiekimo patikimumą.

Nuo liepos 30 dienos planuojama dėl remonto iki spalio 9 dienos, o gal ir ilgiau, sustabdyti elektros energijos tiekimą jungtimi su Švedija „NordBalt“.

Pranešė iš anksto

Energetikos ministerija „Lietuvos žinioms“ pranešė, kad jungties remonto tikslas yra užtikrinti didesnį energijos tiekimo patikimumą ilgalaikėje perspektyvoje. Tai sudarys prielaidas jungtį panaudoti efektyviau ir iš Skandinavijos tiekti daugiau pigesnės elektros energijos.

„Jungties remontas suplanuotas taip, kad užtruktų trumpiau. Movų remontui pasirinktas laikotarpis, kuriuo energijos suvartojimas įprastai yra pats mažiausias, kad poveikis rinkai būtų minimalus“, – teigiama ministerijos komentare.

Ministerija pažymi, kad rinka apie planuojamą remontą buvo iš anksto informuota, todėl šiems trumpalaikiams pokyčiams gali tinkamai pasiruošti. Be to, konkurencingas elektros kainas esą turėtų palaikyti šiuo metu veikianti 500 MW galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija. Pirmąjį šių metų ketvirtį „NordBalt“ prieinamumas rinkai buvo 94 proc. (2017 metais – 84 procento).

Elektros jungtis „NordBalt“ – vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos valstybėms. Šia 700 MW galios jungtimi Lietuvai tiekiama beveik trečdalis visos importuojamos elektros energijos. Pati Lietuva pasigamina apie penktadalį elektros.

Numatyti kiti šaltiniai

Anksčiau Lietuvos energetikos sistemos operatorius AB „Litgrid“ pranešė, kad laikinas elektros energijos deficitas neveikiant Lietuvos ir Švedijos jungčiai bus kompensuojamas didesnėmis elektros importo apkrovomis 500 MW galios jungtyje „LitPol Link“ iš Lenkijos, didesniu importu iš Rusijos Kaliningrado srities, Latvijos, Baltarusijos bei daugiau energijos gaminant Lietuvoje.

Ministerija komentuoja, kad elektros energijos deficito neprognozuojama, o keičiant „NordBalt“ movas elektrą į rinką tieks tie gamintojai (rinkos dalyviai), kurie galės pasiūlyti geriausias kainas, t. y. ir toliau veiks rinkos principai.

„NordBalt“, pradėjusi veikti 2016 metais, keliems mėnesiams bus sustabdyta pirmą kartą, tačiau ir į anksčiau buvusius kelis trumpesnius linijos sustabdymus arba apribojimus Baltijos valstybių elektros rinka reagavo ganėtinai jautriai.

Šių metų birželį tarptautinės energijos biržos „Nord Pool“ dalyvė UAB „Energijos tiekimas“ pranešė, kad gegužės mėnesį vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje buvo 43,69 euro už megavatvalandę (Eur/MWh), arba 34,6 proc. aukštesnė nei 2016 metų gegužę. „Kainų pokytį lėmė „NordBalt“ ir Estijos-Latvijos jungčių pralaidumo ribojimai“, – aiškinta „Litgrid“ pranešime. Gegužę žemiausia elektros energijos kaina buvo Estijos kainų zonoje – 38,66 euro už megavatvalandę.

„Dėl reikšmingai apriboto „NordBalt“ pralaidumo Lietuvos nepasiekė pigesnė elektros energija iš Švedijos 4-osios kainų zonos, kurioje dėl vyravusių gamtos sąlygų buvo kritusi energijos paklausa. Tada 10 dienų jungties pralaidumas buvo sumažėjęs 50 proc., – komentavo „Litgrid“. – Švedijos 4-ojoje kainų zonoje, kurią su Lietuva jungia „NordBalt“, vidutinė gegužės mėnesio energijos kaina siekė 35,75 euro už megavatvalandę. Kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Švedijos SE4 kainų zonų siekė 7,94 Eur/MWh ir buvo 6 kartus didesnis negu balandį.“

Jungties su Švedija reikšmingumą rinkai patvirtino „Energijos tiekimo“ atstovė Ineta Pitrėnaitė, „Lietuvos žinioms“ primindama, kad 2016 metų viduryje, jungčiai pradėjus veikti numatytu režimu, vidutinė metinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje krito apie 15 procentų. „Numatoma, kad dėl remonto neveikiant jungčiai, kaina galėtų pakisti panašiai, – teigė ji ir pažymėjo: – Elektros energijos kaina „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje priklauso ne tik nuo „NordBalt“ jungties pralaidumo, bet ir nuo oro sąlygų bei kitų jungčių ir elektrinių remonto darbų.“

Anot jos, reikšmingesni energijos kainos pokyčiai numatomi nebent mažai tikėtinu atveju – pavyzdžiui, jei sutriktų kiti energijos pasiūlos šaltiniai, t. y. Lietuvos jungtys su Lenkija, Baltarusija, Rusija ir energijos generavimo šaltiniai Lietuvoje ir Latvijoje.

Energetikos ministerija ramina, kad trumpuoju laikotarpiu „NordBalt“ linijos remontas gali padaryti įtakos kainoms, tačiau tai neturėtų labiau paveikti vidutinės 2018 metų elektros rinkos kainos. „Pažymėtina, kad buitiniams vartotojams šiuo laikotarpiu elektros kainos nesikeis“, – teigė Energetikos ministerijos atstovė Aurelija Vernickaitė.

Daugiau skaičiuos

Ministerijos požiūriu, svarbiausia yra tai, kad po remonto stabiliai veiksianti jungtis ilguoju laikotarpiu lems mažesnius kainų svyravimus rinkoje ir mažesnę elektros tiekimo riziką.

Lietuva iš visų Baltijos valstybių labiausiai priklausoma nuo elektros energijos importo. Estija yra mažiausiai priklausoma, nes elektros energiją gamina naudodama šalyje iškasamus degiuosius skalūnus, Latvijos energetika ypač sustiprėja pavasarį, kai turbinos kaukia nuo patvinusios Dauguvos. Lietuvoje elektros energiją gamina daugiausia kelios kogeneracinės elektrinės, Kauno ir kelios mažesnės hidroelektrinės bei vėjo jėgainės. Antai, kaip informavo UAB „Energijos tiekimas“ atstovė I. Petrėnaitė, paskutinę birželio savaitę Baltijos valstybės kartu pasigamino 59 proc. reikalingos elektros. Estijoje gamyba suvartojimą pranoko 21 proc., Latvijoje pagaminta 65 proc., o Lietuvoje – 17 proc. šaliai reikalingos elektros. Lietuvos elektrinėse instaliuotos galios visiškai užtektų ir šalies reikmėms, ir eksportui, bet šalies jėgainėse gaminama elektros energija nekonkurencinga, gerokai brangesnė už parduodamą „Nord Pool“ biržoje.

Per 2–3 mėnesius truksiantį svarbios jungties remontą Lietuvos energetikos strategams bus gera proga atidžiau stebėti elektros energetikos rinką bent tada, kai energijos poreikis yra mažesnis, ir prognozuoti, kokia padėtis galėtų būti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių energetikos sistemas sinchronizavus su Europos Sąjungos sistema ir galbūt atsijungus nuo Šiaurės Vakarų energetikos žiedo, iš kurio į Lietuvą patenka trečdalis importuojamos elektros energijos.

Konkurencingas elektros kainas remontuojant „NordBalt“ turėtų palaikyti šiuo metu veikianti 500 MW galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija.

Toks metas ateis dar negreit, bet jam ruošiami projektai. Dar 2016 metais „Lietuvos žinios“ rašė, kad Energetikos ministerija siūlo iki 2025 metų nutiesti „LitPol Link 2“ jungtį į Lenkiją ir „NordBalt 2“ į Švediją. Iki 2022-ųjų turėtų būti pastatytas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktasis agregatas. Pagrindinėse energetikos kryptyse numatyta iki 2020 metų, nedidinant elektros kainų vartotojams, papildomai įrengti 250 MW galios vėjo elektrinių sausumoje. Iki to laiko turėtų būti atlikti būtini tyrimai Baltijos jūroje ir priimti sprendimai dėl vėjo energetikos plėtros jūroje. Tai būtų priemonės, kuriomis užtikrintų galimybę išsiversti be importuojamos iš Rusijos elektros energijos.

Elektros energijos importas, TWh

Šaltinis2017 m.Dalis, proc.2016 m.Dalis, proc.
Rusija3,131283,01929,9
Estija0,3693,30,0590,9
Latvija3,72933,43,62335,9
Baltarusija0,1461,30,1541,5
Lenkija0,5324,80,4884,8
Švedija3,26129,12,75827,3
Iš viso11,16810010,101100
Suvartota6,150.n. d..

Šaltinis: AB „Litgrid“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"